Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Svetlana Kastanauskienė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė Svetlana Kastanauskienė su pareiškėjo skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

4. Antstolė nurodo, ji vykdo 2023 m. kovo 21 d. Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 659. Vykdymo proceso metu ji iš pareiškėjo (skolininko) 2023 m. birželio 9 d. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašė 2 789,09 Eur sumą, o iš pareiškėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašė 219,51 Eur sumą. Su pareiškėjo skundu antstolė nesutinka, nes iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad mokėjimus Nacionalinei žemės tarnybai jis atliko iki vykdomojo dokumento išdavimo. Be to, 2023 m. liepos 5 d. išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino antstolei, kad pareiškėjas nėra įvykdęs savo finansinių įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdant piniginio pobūdžio išieškojimą iš skolininko, kai skolininkas teigia, kad jis nėra skolingas išieškotojai. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis.

8. Nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0056/23/00821 dėl 2 508 Eur skolos, 18,90 Eur palūkanų ir 33,64 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš skolininko M. J. išieškotojai Nacionalinei žemės tarnybai. Išieškojimas vykdomas Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaro Romualdo Kundroto išduoto 2023 m. kovo 21 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 659, pagrindu. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad iš pareiškėjo išieškomas įsiskolinimas, susidaręs dėl 2012 m. spalio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 42SUI-34, kurios pagrindu pareiškėjas iš valstybės įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); sutartyje numatyta, kad už minėtą žemės sklypą pareiškėjas atsiskaitys daliniais mokėjimais.

9. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su priverstiniu skolos išieškojimu pagal anksčiau nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėjas teigia, kad pagal šią sutartį jis nėra skolingas išieškotojai, todėl iš jo sąskaitų nurašytos sumos turėtų būti jam grąžintos, o vykdomoji byla – nutraukta.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2017). Taigi, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, antstolis negali viršyti savo įgaliojimų ribų ir privalo laikytis proceso įstatymo nustatytų reikalavimų.

1. CPK 629 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas pagrindų, kuriems esant, civilinė byla turi būti nutraukta: a) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis.

2. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

3. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 587 straipsnio 8 punktą, notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo) yra laikomi vykdomaisiais dokumentais.

4. Išnagrinėjus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus duomenis ir vykdomosios bylos duomenis, darytina išvada, kad antstolės veiksmuose nėra neteisėtumo. Pareiškėjo teigimu, jis nėra skolingas Nacionalinei žemės tarnybai. Jei šis teiginys pasitvirtintų, tai reikštų, kad antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas yra neteisėtas ir negali būti vykdomas, tačiau teismui nėra pateikti jokie įrodymai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis įrašas yra negaliojantis/neteisėtas. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjas teismo tvarka būtų ginčijęs antstolės vykdomą 2023 m. kovo 21 d. vykdomąjį įrašą.

5. Pažymėtina, kad antstoliui įstatymas nesuteikia įgaliojimų spręsti dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, todėl, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis, nenustatęs proceso įstatyme nurodytų kliūčių, privalo jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad, gavusi pareiškėjo skundą, antstolė kreipėsi į išieškotoją, prašydama pateikti informaciją apie (ne)atsiskaitymą pagal vykdomąjį dokumentą, o išieškotoja, atsakydama į antstolės 2023 m. liepos 5 d. paklausimą, nurodė, kad pareiškėjas nėra padengęs įsiskolinimo. Šios aplinkybės liudija, kad antstolė siekė pašalinti abejones dėl jai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo.

6. Teismas iš pateiktų duomenų turinio taip pat nenustatė, kad šiuo atveju egzistuoja akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Išieškotoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė detalius paaiškinimus dėl skolos atsiradimo pagrindo, kurių teismas šioje byloje, vertindamas antstolės veiksmų teisėtumą, neturi vados kvestionuoti.

7. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra antstolės procesinių veiksmų yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

8. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo M. J. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės procesinių atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.