- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-1137-116-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00312-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- D. M., E. S., ir M
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Advokatai
- Rimantas Brazis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas dėl A. J., M. P. ir G. Š.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams,
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytos neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.
E. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas dėl A. J., M. P. ir G. Š.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Priteista solidariai iš E. S., D. M. ir M. B. nukentėjusiajam A. J. 1600 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. ir D. M. nuteisti už tai, kad veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupe kartu su M. B. bei apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdami vieningą tyčią pažeisti viešąją tvarką, 2013 m. kovo 30 d., apie 2:30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, E. S. pastūmus ir sudavus vieną smūgį kumščiu į veidą A. S. ir jį pargriovus ant žemės, jam gulint, kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas bei sudavė kumščiais ir kojomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, tuo pačiu metu sunaikino A. J. turtą: akinius „Calvin Clain“ 1400 Lt vertės, papuošalą – rožančių ir kelnes bendros 200 Lt vertės, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sudavė kumščiais daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas M. P., taip jį pargriovė ir jam gulinčiam sudavė kojomis ir kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas; nusikalstamos veikos bendrininkui E. S. priėjus prie G. Š. ir jį ranka laikant už kaklo, kad nepriartėtų, M. B. D. M. sudavė kumščiais ne mažiau kaip septynis smūgius į kaklą nukentėjusiajam G. Š., taip jie bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems A. S., A. J., M. P. ir G. Š. fizinį skausmą bei nukentėjusiajam A. J. padarė 1600 Lt turtinę žalą.
Be to, E. S. ir D. M., nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su M. B., sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdami vieningą tyčią pažeisti viešąją tvarką, 2013 m. kovo 30 d., apie 3 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, gyvenamųjų namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, D. M. pasivijus M. K. ir rankomis pastūmus į krūtinę ir stumdant jį, M. B. ir E. S. sudavė koja nukentėjusiajam M. K. į kojas, o jam nugriuvus, koja jį prispaudė ir kojomis sudavė M. K. į galvą ne mažiau penkių smūgių, tuo pačiu metu, pasiviję nukentėjusįjį M. P., jį pargriovė ir gulinčiam kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems M. K. ir M. P. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo išteisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo, kurio metu jis pripažintas sumušęs A. J., M. P. ir G. Š. bei nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, ir sušvelninti už kitą nusikaltimą, kur jis kaltintas sumušęs M. K. bei M. P., jam paskirtą bausmę.
Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką. Teigia, kad nė vienas nukentėjusysis ir nė vienas liudytojas neatpažino jo nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo posėdžio metu. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos ar kiti procesiniai veiksmai, kurių metu gauti duomenys patvirtintų jo dalyvavimą minėtoje nusikalstamoje veikoje. Be to, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nesutampa, jo kaltę teismas grindė tik prielaidomis.
Taip pat nurodo iš dalies nesutinkantis su teismo sprendimu dėl antrojo nusikaltimo, kur jis kaltintas sumušęs M. K. bei M. P. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Teigia, kad tuo metu be M. K. ir jo (D. M.) kitų asmenų nebuvo. Kartu apeliantas nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas ir gali pasitaisyti, ateityje pažada tokių klaidų nebedaryti, ir sušvelninti už šį nusikaltimą jam paskirtą bausmę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo priimti jam išteisinamąjį nuosprendį arba bent sumažinti jam paskirtą bausmę ir priteistą civilinį ieškinį.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis yra nuteistas neteisingai, nes nuo pat pirmųjų sulaikymo dienų tiek jis, tiek jo bendrininkai pripažino savo kaltę dėl vieno asmens, t. y. dėl nukentėjusiojo M. P., sumušimo, o dėl M. K., G. Š., M. P. ir A. J. sumušimo kaltės nepripažino. Prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir išteisinti jį dėl M. K., M. P., G. Š. ir A. J. sumušimo, taip pat netenkinti A. J. civilinio ieškinio 1600 Lt sumai. Teigia, kad įvykio liudininkų nebuvo ieškoma, liudytojais tapo policijos pareigūnai, kurie buvo iškviesti dėl muštynių ir yra nukentėjusiųjų draugai. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiųjų parodymai neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių, nes, anot nukentėjusiųjų, jiems buvo spardoma į galvas ir net šokinėjama ant jų. Atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų neprašė greitosios medicinos pagalbos paslaugų, teisiamajame posėdyje parodė, kad po įvykio jie jautėsi gerai.
Teismo posėdyje nuteistasis D. M. ir jo gynėjas bei nuteistojo E. S. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. M. ir E. S. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Kad nuosprendis galėtų būti laikomas pagrįstu, jame dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų (dėl nusikalstamos veikos įvykdymo konstatavimo, įrodyta pripažintos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, jos kvalifikavimo ir kt.) padarytos išvados turi būti pagrįstos išsamiais, nešališkai ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taigi, kad nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas, savo forma ir turiniu jis turi atitikti BPK 302 – 307 straipsniuose nustatytus reikalavimus, turi būti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, išaiškinimų, ir tai duoda pagrindą manyti, jog teismas buvo šališkas.
BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje be kita ko išdėstyti ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Kaip jau minėta, nuteistieji D. M. ir E. S. prašo juos išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, kurios metu A. J., M. P. ir G. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, E. S. prašo jį išteisinti ir epizode dėl M. K. sumušimo.
Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad abu apeliantai teisme pripažino sudavę smūgius vienam iš nukentėjusiųjų – M. P., o savo kaltės dėl nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nepripažino (2 t. 143-144 b. l.). Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad tiek liudytojo A. S., tiek nukentėjusiųjų A. J., G. Š., M. P. parodymai yra labai lakoniški ir nekonkretūs: nė vienas iš šių asmenų teisiamajame posėdyje nenurodė esminių įvykio aplinkybių, t. y. įvykio vietos, laiko, asmenų, dėl kurių kaltės viešoje vietoje patyrė fizinį skausmą, jiems suduotų smūgių skaičiaus ir t. t. Pavyzdžiui, liudytojo A. S. parodymai, duoti teisme, yra tokie: „Kavinėje buvau su M., G. ir A. Kavinėje išgėrinėjome, šiaip sėdėjome. Išėjome ir ėjome namo. Draugas paskambino tėvui, kad atvažiuotų paimti. Ėjome pro „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą. Praėjome pro pulką vaikinų. Jie užsikabino. Beeinant pamatėme, kad pulkas vaikinų ateina link mūsų. Įvyko muštynės. Man „kepštelėjo“ į petį. Aš gyniausi ir sudaviau kumščiu vienam iš vaikinų. Kilo muštynės. Man teko bėgti. J. liko mušamas. Tada kreipėmės į policiją. Aš nenukentėjau. Kaip atrodė ta grupė jaunuolių, kuri priartėjo prie mūsų, negaliu apibūdinti. Viskas vyko labai staigiai. Vaikinai priartėjo prie mūsų. Juos apėjome. Apeinant jų neprovokavome. Nepamenu, ar buvo tie jaunuoliai „(duomenys neskelbtini)“. Po muštynių dar susitikome su draugais. D. M. P. buvo striukė suplėšyta. A. J. akiniai buvo dingę, G. dar buvo nukentėjęs. Tą naktį bėgome link policijos, kad pranešti. Pranešėme skambučiu. Nemačiau, kokius veiksmus padarė kaltinamieji“ (2 t. 144 b. l.). Ir tai visi liudytojo A. S. parodymai, duoti atsakant į teisėjo, prokuroro ir gynėjo pateiktus klausimus. Tuo tarpu apkaltinamajame nuosprendyje liudytojo A. S. parodymai išdėstyti taip: „Liudytojas A. S. parodė, kad 2013-03-30 buvo kavinėje su draugais. Apie 2 val. išėjo iš kavinės ir su draugais M. P., G. Š., A. J. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) m. centro. Kiek paėjus nuo kavinės, pamatė stovintį būrelį jaunuolių ir juos aplenkė. Kiek paėjus, jis atsisukęs pamatė, kad tų pačių jaunuolių grupė pradėjo eiti link jų. Vienas iš tų jaunuolių pastūmė kažkurį draugą. Gindamas draugą, jis kumščiu sudavė kažkuriam iš vaikinų. Muštynių metu vaikinas, su kuriuo stumdėsi, jį pargriovė ir gulėdamas jis juto, kad buvo įspirta ne mažiau 5-6 kartų į įvairias kūno vietas. Jis gulėjo ant pilvo, užsidengęs galvą, smūgiai buvo suduoti iš abiejų pusių ir suprato, kad smūgius sudavė ne vienas asmuo. Atsistojęs su M. P., G. Š. pabėgo, o A. J. liko. Jis atsisako būti pripažintas nukentėjusiuoju“ (2 t. 156 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad liudytojo A. S. teisme duoti ir apkaltinamajame nuosprendyje surašyti įrodymai ne tik kad nesutampa, bet visiškai skiriasi. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nors pats teismas pažymėjo, jog A. S. atsisakė būti pripažintas nukentėjusiuoju, jis nuosprendžio nustatomojoje dalyje įvardintas būtent kaip nukentėjusysis. Analogiška situacija ir su teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų duotais parodymais ir jų dėstymu skundžiamame nuosprendyje. Nors nė vienas nukentėjusysis nenurodė laiko, kada buvo įvykdyta nusikalstama veika, nenurodė tikslios vietos, nenurodė, kaip juos sumušę vaikinai atrodė, kiek jų tuo metu buvo, kiek smūgių jiems buvo suduota, visos šios aplinkybės, dėstant nukentėjusiųjų parodymus nuosprendyje, nurodytos labai tiksliai. Be to, nors Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio metu teismas šia įstatymo suteikiama galimybe nesinaudojo. Taigi, daroma išvada, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų bei liudytojų duotais parodymais, kurie teisiamajame posėdyje nebuvo tiriami. Tai duoda pagrįstą pagrindą teigti, kad teismas bylą nagrinėjo akivaizdžiai palaikydamas valstybinio kaltintojo pusę. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai skundžiamame nuosprendyje tik išdėstyti, jie visiškai neanalizuoti, nelyginti tarpusavyje, nevertinta byloje surinktų įrodymų visuma, teismas tik formaliai nurodė, jog „įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus atskirai ir kaip jų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota“.
Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio negali vertinti kitaip, kaip tik šališko teismo priimtą nuosprendį. Kartu pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kiti nuteistųjų D. M. ir E. S. apeliacinių skundų argumentai nebenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.