Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. D. gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015-12-15 apie 20.10 val. laikė labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, iš kurių dalis- labai didelis kiekis- 138,414 g psichotropinės medžiagos metamfetamino (kai dalį šios - 0,238 g psichotropinės medžiagos jis (J. D.) 2015 m. gruodžio 14-15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilyje "Ford Galaxy", v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išplatino J. G., 0,275 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių),) psichotropinės medžiagos 4- chlormetkatinono buvo rasti ir paimti kratos metu E. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir jo naudojamame rūsyje, kita dalis- 0,286 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) buvo rasta ir paimta kratos metu 2015-12-18 1. D. naudojamame automobilyje "Opel Astra", v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o kita dalis- didelis kiekis-2,202 g narkotinės medžiagos heroino, veikiant bendrininkų grupėje kartu su E. P., 2015-12-15 apie 13 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje už 310 eurų parduodant buvo išplatinta E. K.. Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. D. 2015 m. gruodžio 15 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri teismo nutartimis pratęsta iki 2016 m. birželio 15 d.

Taip pat gynėja atkreipia dėmesį, į tai, kad vienoje iš ikiteisminio tyrimo nutarčių, kuomet buvo sprendžiamas J. D. kardomosios priemonės taikymo klausimas, t.y. 2016-01-13 nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad J. D. dalyvavimas procese gali būti užtikrintas dviem būdais - suėmimu arba užstatu ne mažesniu kaip 20 000 Eur. Nurodyta nutartyje suma yra labai didelė J. D. šeimai, todėl gynėja mano, jog net ir perpus mažesnė suma neabejotinai užtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Teismo posėdyje gynėja prašė skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. D. gynėjos skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. įtariamosios J. G. apklausos protokolas, jos asmens kratos protokolas, kratos J. D. naudojamame automobilyje protokolas, taip pat kratos įtariamojo E. P. gyvenamojoje vietoje protokolas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Apygardos teismas kaltinamajam J. D. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. J. D. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje buvo aptartos ir kitos šio suėmimo pratęsimo pagrindo egzistavimą patvirtinančios aplinkybės. Tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad J. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamos veikos galimai jis turėjo turtinės naudos, gaudamas papildomų lėšų pragyvenimui. Be to, kaip nurodė apygardos teismas, bylos duomenimis, tvirti šeiminiai ryšiai su sugyventine T. M. jo nesieja, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto jis neturi, t. y. kaltinamasis J. D. su Lietuvos Respublika nėra susijęs tampriais socialiniais - šeiminiais, ekonominiais ryšiais. Kaltinamojo gynėja nurodo, kad iki sulaikymo dirbo, gyveno su sugyventine ir dviem vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo gynėjos nurodytos aplinkybės, nepaisant to, jog yra gana svarbios, nėra pakankamos paneigti apygardos teismo išvadą, kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, siekdamas jos išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant visas nurodytas aplinkybes kompleksiškai, daroma išvada, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Apygardos teismas kaltinamajam J. D. suėmimo terminą pratęsė taip pat nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas), jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nustatydamas šį pagrindą apygardos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad J. D. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, praeityje 3 kartus teistas, paskutiniu 2015-06-12 teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimus, vieną iš kurių už iš labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, 16 metų laisvės atėmimo bausme, nors nuosprendis neįsiteisėjęs. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog šios nusikalstamos veikos galėjo būti J. D. pragyvenimo lėšų šaltinis, t.y. lėšų pragyvenimui kaltinamasis galimai gaudavo ir iš nusikalstamų veikų. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat jai inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, jo galimą vaidmenį inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Kaltinamojo gynėja skunde dėsto aplinkybes apie silpną J. D. sveikatą, nurodydama, jog Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nėra galimybės tinkamai ja pasirūpinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suimtųjų sveikatos priežiūra yra grindžiama tais pačiais principais ir vykdoma tokia pačia apimtimi, kaip ir visų gyventojų. Jiems užtikrinamas tokios pat kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsauga. Taigi teigti, kad kaltinamojo sveikata nebus tinkamai pasirūpinta, pagrindo nėra.

Kaltinamajam J. D. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, kaltinamajam taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei užtikrinimui viešojo intereso ištirti visuomenei itin pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nepažeidžia. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Konstatavus šią aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo, konkrečiu atveju dėl skunde prašomo užstato. Šį klausimą skundžiamoje nutartyje svarstė ir apygardos teismas, pagrįstai nurodęs, jog atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, socialinius ryšius, taip pat į baudžiamojo proceso stadiją bei baudžiamojo proceso tikslus, šiuo metu nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Be to, teismas įvertino ir gynėjos cituojamą Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, kurioje buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo klausimas, ir kurioje nurodyta, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę- užstatą, kurio dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 20 000 Eur.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo J. D. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamajam trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.