Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, teisena, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bei netenkintas nukentėjusiojo Ž. Č. prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. liepos 19 d., apie 11.28 val., Vilniuje, Maironio g. 21, vairavo automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 prom. girtumas, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais jis buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 14 punktus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos S. K. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir netenkintas nukentėjusiojo Ž. Č. prašymas priteisti atstovavimo išlaidas.

Apeliaciniu skundu Ž. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą, priimti naują nutarimą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas S. K. parodymus vertino kaip nuoseklius, o nukentėjusiojo bei įvykio vietoje buvusio liudytojo E. P. parodymus, kurie užfiksuoti ir jų rašytiniuose paaiškinimuose, kaip nenuoseklius, tačiau, ką patvirtino ir liudytojas R. P., S. K. dėl girtumo nesugebėjo nė žodžio ištarti, todėl, galimai, įvykio gerai net neprisimena. Jo parodymai yra prieštaringi ir vertintini kaip noras išvengti atsakomybės. Savo paaiškinime S. K. neneigia po alkoholio vartojimo vairavęs savo automobilį. Tai jis vadina parkavimusi. Apklausiamas teisme, S. K. nurodė, kad galėjo būti taip, kad važiavo koks nors sunkvežimis ir mašina galėjo sujudėti. Tokius parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Tuo tarpu, nei nukentėjusysis, nei liudytojas E. P. neturi jokio noro apkalbėti S. K., jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės sutampa su parodymais, duotais teisme. Teismas E. P. parodymus vertino kaip nepatikimus, nes jis nematęs automobilių kontakto, kaip ir nukentėjusysis. Tai klaidinga teismo išvada. Ž. Č. kontaktą pajuto dėl automobilio sujudėjimo, o liudytojas E. P. patvirtino matęs kaip nukentėjusiojo automobilis sujudėjo nuo S. K. vairuoto automobilio smūgio, matė išvažiuojantį S. K., stebėjosi jo veiksmais, matė kaip nukentėjusysis sulaikė S. K. ir jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Automobilių apgadinimai yra užfiksuoti fotolentelėse. Nukentėjusiojo automobilio apgadinimus patvirtino ir AB „Lietuvos draudimas“, išmokėdama 106 Eur draudimo išmoką. Abiejų automobilių apgadinimus ir kitas aplinkybes matė ir M. B. bei L. S., tačiau nukentėjusysis šių asmenų į teismo posėdį nekvietė dėl jų užimtumo darbe ir manydamas, kad S. K. kaltės įrodymų ir taip pakanka.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nurodė, jog S. K., pavartojęs alkoholio, niekur nesiruošė važiuoti, o laukė brolio, prie mašinos buvo atėjęs pasiimti daiktų, buvo atsisėdęs už vairo. Tai tik gynybinė S. K. versija, nukentėjusysis jį sulaikė vairuojantį, ką matė ir liudytojas E. P.. Kaip parodė liudytojas R. P., jam jokių abejonių dėl S. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo nekilo. Šis liudytojas teismui parodė, kad buvo siekiama baigti konfliktą užpildžius deklaraciją, S. K. tam neprieštaravo, tačiau nustačius pastarojo girtumą, galimybės pildyti deklaraciją neliko. S. K. po įvykio vis priekaištavo nukentėjusiajam, kam šis kvietė policiją, nes galėjo ir taip susitarti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo nuomone, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. K. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, duomenų, kad jis, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir apgadino nukentėjusiojo turtą, pakanka.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla vairuotojui už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepakanka duomenų konstatuoti, kad S. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

S. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis kaltinamas pažeidęs KET 9 ir 14 punktus, t. y. tuo, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,56 prom. girtumas (+- 1,7 %), vairavo automobilį VW Polo, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė stovintį automobilį „Opel“ bei jį apgadino.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis Ž. Č. 2016 m. liepos 19 d., per pietų pertrauką, Vilniuje, Maironio g. 21 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gulėjo ant savo automobilio „Opel“ galinės sėdynės, kuomet pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį, nuo ko automobilis sujudėjo. Išlipęs iš automobilio, nukentėjusysis pamatė prie priekinio bamperio esantį ir jau išvažinėjantį automobilį „VW Polo“. Ž. Č. sustabdė šio automobilio vairuotoją S. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas ir kuris savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo nepripažino, todėl nukentėjusysis nutarė kreiptis į policiją. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio 2016 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), pranešimo apie įvykį pažyma (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), liudytojo E. P. ir nukentėjusiojo Ž. Č. 2016 m. liepos 19 d. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 9, 10), šių asmenų ir eismo įvykį fiksavusio policijos pareigūno R. P. parodymai teisme (b. l. 39-41, 90-91), Vyriausiojo apskrities policijos komisariato siunčiama informacija draudimo bendrovei (b. l. 52). Savo tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė, kad šio įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (b. l. 4), duodamas parodymus teisme, jis patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą pastebėjo apgadintą nukentėjusiojo automobilio bamperį, abejonių dėl įvykio jam nekilo (b. l. 90). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad yra užfiksuotas abiejų automobilių priekinių bamperių apgadinimas (b. l. 8). Nors automobilio „Opel“ apgadinimai vizualiai ir yra nežymūs, tačiau tai, kad priekinis bamperis yra pajudėjęs iš vietos ir ant jo esamą įlenkimų, matyti iš fotolentelėje esančių nuotraukų (b. l. 18), taip pat iš prie bylos pridėtų atspausdintų nuotraukų ir nuotraukų, esančių skaitmeninėje laikmenoje (b. l. 62-65, 68-70, 94). Pažymėtina, kad tai nėra slystamojo pobūdžio pažeidimai ir jie galėjo atsirasti būtent tokio kontakto metu, t. y. automobiliui „VW Polo“ priekine dalimi atsirėmus į nukentėjusiojo automobilio priekinį bamperį. Automobilio „Opel“ priekinio bamperio apgadinimus nustatė ir AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas (b. l. 49), todėl Ž. Č. buvo atlyginti su transporto priemonės remontu susiję nuostoliai (b. l. 54, 57-61). Tai, kad į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnui, S. K. buvo neblaivus (2,56 prom. +- 1,7%), patvirtina alkotesterio rodmenys (b. l. 13), kad nuo šio asmens buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas ir jis vizualiai atrodė neblaivus, taip pat nurodė liudytojai E. P. ir R. P. bei nukentėjusysis Ž. Č. (b. l. 4, 9, 10, 39-40, 90-91). Pats S. K. sutiko, kad per pietus su kolegomis vartojo alkoholį (b. l. 38-39), tą patvirtino ir liudytojais apklausti jo kolegos - I. B., S. S. ir V. S. (b. l. 41-42).

Nors S. K. nesutiko vairavęs jam priklausantį automobilį „VW Polo“ ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Opel“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neginčijamai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis Ž. Č. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 10), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 39-40), nuosekliai tvirtino, kad vos pajutęs smūgį į savo automobilį, jis iš jo išlipo ir priešais pamatė automobilį „VW Polo“, kuris jau išvažinėjo iš įvykio vietos ir kurį vairavo S. K.. Kad būtent S. K. vairuotas automobilis „VW Polo“ atsitrenkė į automobilį „Opel“, nurodė ir liudytojas E. P., kuris įvykio metu sėdėjo savo automobilyje, stovėjusiame per kelis automobilius nuo įvykio vietos. Nors liudytojas ir nematė paties kontakto, nes, kaip teigė, naršė telefone, tačiau jis matė, kaip sujudėjo automobilis „Opel“, tuomet išlipo iš savo automobilio ir matė, kaip „VW Polo“ važiuoja atgal nuo automobilio „Opel“, o Ž. Č. jį stabdo (b. l. 40-41). Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas E. P. savo 2016 m. liepos 19 d. rašytiniame paaiškinime nėra nurodęs, kad eismo įvykio metu jis stovėjo šalia ir viską matė (b. l. 9), jo parodymai nėra neaiškūs ir neišsamūs, atvirkščiai, liudytojas laikėsi nuoseklios pozicijos ir paaiškino, ką jis matė tiesiogiai, o kokias išvadas padarė pats iš susiklosčiusių aplinkybių visumos. Jo parodymai sutampa su kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, nėra jokių duomenų, kad pastarasis yra suinteresuotas apkalbėti S. K., todėl nėra jokio teisinio pagrindo tokius parodymus laikyti nepatikimais. Apeliacinės instancijos teismas šio liudytojo parodymus laiko teisiškai reikšmingais ir jais vadovaujasi.

S. K. teisme nurodytos aplinkybės, kad jis automobilio „VW Polo“ nevairavo, o buvo į jį atėjęs tik pasiimti daiktų, laikytina jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Savo 2016 m. liepos 19 d. rašytiniame paaiškinime jis nurodė parkavęsis automobiliu „VW Polo“, kuomet prie jo priėjo priešais stovėjusio automobilio „Opel“ vairuotojas ir pasakė, kad jis šį automobilį kliudė (b. l. 11). Tai, kad asmuo parkavosi, vienareikšmiškai patvirtina, kad jis vairavo automobilį, ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, aiškindamas įvykio aplinkybes, buvo nuoseklus. S. K. teiginys, kad automobilis galėjo sujudėti, nes pro šalį galėjo važiuoti sunkvežimis, vertintinas kritiškai, nes nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, todėl yra deklaratyvus. Be to, nukentėjusysis patikino, kad tuo metu pro šalį nevažiavo jokie automobiliai (b. l. 39). Tai, kad liudytojai I. B., S. S. ir V. S. nurodė, jog S. K. nesiruošė niekur važiuoti, nes jį turėjo pasiimti brolis, S. K. kaltės nepaneigia, kadangi to, kas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, liudytojai nematė (b. l. 41-42).

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog S. K. po įvykio vis priekaištavo nukentėjusiajam, kam šis kvietė policiją, nes galėjo ir taip susitarti, nelaikytinas S. K. kaltę pagrindžiančiu įrodymu, kadangi tokių pastarojo pasisakymų niekas daugiau negirdėjo ir negali patvirtinti. Taip pat jo kaltės įrodymu nelaikytinas ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantis eismo įvykio deklaracijos blankas (b. l. 78). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis blankas jokių individualizuojančių ir konkrečių duomenų nesuteikia, jis yra tik pradėtas pildyti ir jame įrašytas tik nukentėjusiojo vardas ir pavardė, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kontaktinių duomenų nėra, todėl tokia eismo įvykio deklaracija negali patvirtinti, kad ir S. K. siekė ją užpildyti ir pripažino savo kaltę. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių S. K. kaltę, ir byloje laiko nustatytu, kad būtent S. K. 2016 m. liepos 19 d., apie 11.28 val., Vilniuje, Maironio g. 21, vairavo automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 prom. (+- 1,7%) girtumas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokie S. K. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. K. nutraukė nepagrįstai.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Apeliaciniame skunde neaptariamas skirtinos administracinės nuobaudos klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, nuobaudą skiria ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose ir to nelaiko apeliacinio skundo ribų peržengimu. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors S. K. praeityje administracine tvarka baustas tik vieną kartą (2004 m. birželio 9 d. pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas), tačiau nagrinėjamu atveju, padarė šiurkštų tyčinį KET pažeidimą, keliantį didelę grėsmę kitų asmenų sveikatai bei turtui, ir tik atsitiktinumo dėka sukelto eismo įvykio metu nekilo sunkių pasekmių. Savo kaltės jis nepripažino, nuoširdžiai nesigailėjo. S. K. yra dirbantis, nevedęs, vaikų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Įvertinus padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, laikytina, kad proporcingumo ir protingumo kriterijus atitiks minimalaus dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Proceso dalyvių išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimą reglamentuoja ATPK 279 straipsnis, kuriame nustatyta, kokios konkrečios išlaidos, kokiems konkretiems proceso dalyviams ir kokia tvarka gali būti kompensuojamos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių kitų teisės aktų taikymas yra negalimas.

ATPK 279 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiesiems gali būti kompensuojama: 1) darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą; 2) jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Galimybės kompensuoti nukentėjusiajam administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese patirtų išlaidų, susijusių su atstovo (advokato) darbo apmokėjimu, ATPK normos nenumato, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo Ž. Č. apeliacinis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo ir priimti naują nutarimą:

S. K. pripažinti kaltu, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.

Nutarimą dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK) ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB DNB banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas neskundžiamas.