Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. (G. J.) gynėjo advokato Aleksandro Sizovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į kaltinamojo G. J. pinigines lėšas – 4370 litų pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 12 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. spalio 13 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas G. J. nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 4370 litų. Vėliau laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi laikinas G. J. nuosavybės teisės apropojimas į pinigines lėšas – 4370 litų pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 12 d. Nutartyje nurodyta, jog byloje, kurioje kaltinamas ir G. J., laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykęs, šioje byloje yra galimas turto konfiskavimas, baudžiamoji byla neišnagrinėta.

Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas Aleksandras Sizovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį.

Gynėjas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, o skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių įrodymų, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas būtų būtinas vėlesniam turto konfiskavimui. Advokato teigimu, nėra pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje bus taikomas turto konfiskavimas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų taikomas turto konfiskavimas, pinigų sumą, į kurią yra apribota G. J. nuosavybės teisė, nėra didelė ir ji neturėtų įtakos galimiems išieškojimams.

Gynėjas pažymi, kad piniginės lėšos, į kurias yra laikinai apribotos nuosavybės teisė, priklauso ne G. J., o jo sutuoktinei, kuri nepatenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta baigtinį sąrašą asmenų, kurių nuosavybės teisė į turtą gali būti laikinai apribota, ji su byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis nėra susijusi, minėtos lėšos nėra gautos nusikalstamu būdu.

Skunde, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnio nuostata, teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principą ir nepagrįstai suvaržė J. J. ir jo sutuoktinės turtines teises.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Be to, pažymima, kad Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas; to paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jei ši priemonė tampa nebereikalinga.

Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas.

Nesutikdamas su skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi, gynėjas skunde nurodo, kad pinigų suma - 4370 litų, priklauso ne kaltinamajam G. J., o jo sutuoktinei, todėl šiam turtui negali būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tačiau šis skundo argumentas nėra pagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Minėto įstatymo 3.88 straipsnio 2 dalis numato, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šioje baudžiamojoje byloje nėra patikimų duomenų, kad turtas – 4370 litų, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, asmeninės nuosavybės teise priklauso G. J. sutuoktinei, todėl, įvertinus aukščiau cituotas teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį rėžimą, darytina išvada, kad 4370 litų turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, priklausanti ir G. J..

Kaip teisingai nurodyta gynėjo skunde, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Tačiau iš G. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymo yra žinoma, kad už disponavimą (pardavimą) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jis galimai gavo ne mažiau kaip 1600 litų neteisėtų pajamų. Todėl, jei dėl G. J. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, minėto dydžio suma gali būti iš jo konfiskuota kaip nusikalstamu būdu gautas turtas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu laikinas G. J. nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas ir vėliau tęsiamas didesnei pinigų sumai – 4370 litų. Nesant duomenų apie tai, kad, priėmus dėl G. J. apkaltinamąjį nuosprendį, iš jo galėtų būti konfiskuota areštuoto turto suma (4370 litų), ši suma mažintina, nustatant tokį jos dydį, koks yra pagrįstas baudžiamosios bylos duomenimis ir kuriam galėtų būti taikomas turto konfiskavimas, priėmus dėl G. J. apkaltinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 6 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį, kuria laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į kaltinamojo G. J. pinigines lėšas – 4370 litų pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 12 d., pakeisti ir nustatyti, kad nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas į kaltinamojo G. J. pinigines lėšas – 1600 litų.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pinigų dalį, kuriai panaikinamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas - 2770 litų grąžinti kaltinamajam G. J..

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.