- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-1418-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Kreditorius
- AB „Swedbank“
- Pareiškėjas
- BUAB „Dormeka“
- Skolininkas
- UAB „DORMEKA“
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Dormeka“ administratoriaus UAB „Mikola“ pakartotinį prašymą dėl įkeitimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
skolininkas UAB „DORMEKA“, pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050021354, užtikrindamas suteiktos paskolos grąžinimą, kreditoriui AB „Swedbank“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamus daiktus – sandėlius, esančius Metalo g. 2, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas, įregistruotas Vilniaus m. l apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „DORMEKA“ užtikrindama iki 2013-10-10 suteiktos paskolos grąžinimą, AB bankui „Swedbank“ įkeitė: visas esamas ir būsimas lėšas, esančias įkeitimo objekto savininko banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)., esančioje AB banke "Swedbank", bei visas esamas ir būsimas nuomos teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2008-12-20 nutartimi UAB „DORMEKA“ buvo iškelta bankroto byla, įkeisti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti aukciono būdu Gintarui Balčiui už 616 616 Lt sumą.
Bankrutavusios įmonės administratorius pateikė prašymą panaikinti hipoteką įkeistam turtui, nes šis 2009-07-09 buvo parduotas ir hipotekos kreditoriui pervesta į sąskaitą 100 000 Lt. Teismas nustatė terminą trūkumams šalinti, nurodydamas, jog pareiškėjas nepateikė detalios susidariusių administracinių išlaidų sumos, patvirtintos kreditorių susirinkimo, iš kurios būtų aišku, kokia suma sudaro administravimo išlaidas, ir kokia suma yra pervesta hipotekos kreditoriui už priverstinai parduotą turtą. Administratorius su patikslintu prašymu pateikė papildomus įrodymus, t.y. BUAB „Dormeka“ kreditorių komiteto posėdžio, vykusio 2009-08-06, protokolą Nr.14, iš kurio matyti, kad administravimo išlaidos sudaro apie 260 000 Lt ir nuo parduoto turto apie 20 procentų bus skirta atliekų sutvarkymui, o hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ buvo nutarta pervesti 100 000 Lt. 2009-08-12 teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog minėti pinigai kreditoriui buvo pervesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Nutarė baigti hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr.01120050021354, išregistruojant jį iš hipotekos registro duomenų bazės. Nurodė, jog turtas buvo priverstinai parduotas ir lėšos už priverstinai parduotą turtą, atskaičius administravimo išlaidas, pervestos hipotekos kreditoriui, todėl hipoteka laikytina baigtina, patvirtintinas įkeitimo teisės pasibaigimas įkeitimo lakštu įkeistam vienam turto objektui – žemės nuomos teisei, todėl panaikinamas Hipotekos registre žymą apie įspėjimą.
Šalies argumentai
Kreditorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Nurodė, jog nutartis buvo priimta, remiantis trečiojo asmens bankrutuojančios įmonės administratoriaus pateiktais dokumentais, jog 2009-08-06 (b.l.130-139) AB „Swedbank“ UAB „Dormeka“ kreditorių komiteto susirinkime balsavo už tai, kad iš 616 616 Lt, kurie buvo gauti pardavus apeliantui įkeistą turtą, kreditorinių reikalavimų tenkinimui būtų pervesti tik 100 000 Lt. Nurodo, jog dėl administravimo išlaidų posėdžio protokole balsuojant antru darbotvarkės klausimu (b.l.180-182) AB „Swedbank“ balsavo prieš tai, kad jam, kaip įkaito turėtojui, būtų pervesti tik 100 000 Lt, o ne suma, kuri gaunasi iš parduoto įkeisto turto vertės atėmus administravimo išlaidas, kurios pasak bankrutuojančios UAB „Dormeka“ administratoriaus sudaro 260 000 Lt. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teisme yra pateiktas ieškinys dėl bankrutuojančios UAB „Dormeka“ kreditorių komiteto 2009-08-06 nutarimo antru darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiais. Teismas netinkamai taikė LR CPK 562 str., kadangi nepagrįstai konstatavo, jog lėšos gautos už priverstinai parduotą įkeistą turtą, atskaičiavus administravimo išlaidas, pervestos kreditoriui. Teismas turėjo remtis LR CPK 565 str. 2 d., kuriame nurodyta, jog lėšos skirtos hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimui turi būti įmokėtos į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr.3K-3-223/2006 yra konstatavęs, jog hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką, gavęs varžytynių aktą ir įsitikinęs, kad per varžytynes gautos lėšos už parduotą turtą yra perduotos hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams padengti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu UAB „Dormeka“ administratorius nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė galioti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį (b.l. 193-200). Pažymėjo, jog 2009-08-06 kreditorių komiteto posėdyje svarstomu antru klausimu visi kreditorių komiteto nariai balsavo „už“, išskyrus AB „Swedbank“ , kuris balsavo „prieš“. 2009-08-06 BUAB „Dormeka" kreditorių komiteto protokole priimtas sprendimas, už kurį balsavo dauguma kreditorių komiteto narių. Todėl pareiškėjo šiame punkte pateikti argumentai yra neatitinkantys tikrovės ir turi būti atmesti. Mano, jog teismas pagrįstai vadovavosi LR CPK 562 str., kuriame nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs tiek turto pardavimo (perdavimo) aktą, tiek administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų, priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą. Tą patį numato ir LR įmonių bankroto įstatymo 33 str. 5 d. Administratorius pateikė 2009-08-12 mokėjimo nuorašą, kuris patvirtino 100 000 Lt sumokėjimą įkaito turėtojui „Swedbank" AB. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog administratorius nepervedė pinigų, kadangi pareiškėjas, rašydamas skundą 2009-08-21 ir vėliau jį pateikdamas teismui mažiausiai devynias dienas turėjo savo sąskaitoje administratoriaus pervestus pinigus. Pabrėžia, kad likusios piniginės lėšos naudojamos bankrutavusios įmonės pavojingų atliekų ir užterštos teritorijos sutvarkymui bei kitoms administravimo išlaidoms padengti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Įmonių bankroto įstatymo 34 str. nustatyta administratoriaus pareiga, pardavus įkeistą turtą, iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti hipoteka užtikrintus kreditoriaus reikalavimus. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 27 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija) nustatyta, kad, hipotekos teisėjui gavus varžytynių aktą ir dokumentus, įrodančius, jog lėšos už parduotą įkeistą turtą, atėmus administravimo išlaidoms sumokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, pervestos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą jo reikalavimams tenkinti ir priėmus nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą, hipoteka ar įkeitimas išregistruojami teisės aktų nustatyta tvarka. LR įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3 d. nustatyta, kad „Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad šios nuostatos aiškintinos sistemiškai su Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 7 p., 33 str. 3 d. , 34 str., bei 36 str. 3 d., LR CK 1.3 str. 2 d., 4.197 str., LR CPK 562 ir 565 straipsnių nuostatomis. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, jog hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką, gavęs varžytynių aktą ir įsitikinęs, kad per varžytynes gautos lėšos už parduotą turtą yra perduotos hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams padengti. Pažymėtina, jog teismui buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys hipotekos pabaigos galimumą – kreditorių susirinkimo 2009-08-06 protokolas (b.l. 130-137), iš kurio galima matyti, jog administravimo išlaidos sudaro apie 260 000 Lt, taip pat sprendimas nuo parduoto turto apie 20 procentų skirti atliekų sutvarkymui (b.l. 136,137) ir administratoriaus pateiktas įrodymas, jog likusi 100 000 Lt suma pervesta hipotekos kreditoriui (b.l. 160). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmos instancijos teismas vadovavosi tik administratoriaus pateiktais dokumentais. Pažymėtina, jog 2009-08-06 kreditorių susirinkimo protokolas buvo priimtas BUAB „Dormeka“ kreditorių komiteto narių balsų dauguma (dalyvavo 5 nariai b.l. 139), protokolas yra galiojantis ir nenuginčytas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad apeliantas pateikė ieškinį dėl bankrutuojančios UAB „Dormeka“ kreditorių komiteto 2009-08-06 nutarimo antru darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiais, skundžiamos teismo nutarties nedaro neteisėta. Kol nepaneigtas protokolo teisėtumas, nėra jokio pagrindo teigti, jog 2009-08-06 kreditorių nutarimas antru darbotvarkės klausimu yra negaliojantis, kadangi matoma, jog sprendimas buvo priimtas balsuojant 4 nariams „už“, vienam „prieš“ (b.l. 135). Pagal LR CPK 562 str. straipsnį hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipote, gavęs turto pardavimo aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų. Pagal LR CPK 565 straipsnio 1 dalies nuostatas hipotekos teisėjas išregistruoja hipoteką iš hipotekos registro gavęs lakštą, kuriame pažymėta, jog visi hipotekos reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai. Pažymėtina, jog administratorius 2009-07-22 raštu Nr. 45 pateikė pirmosios instancijos teismui parduoto turto perdavimo aktą, o 2009-08-12 raštu Nr. 57 pateikė 2009-08-12 mokėjimo nurodymo Nr. 17 patvirtintą nuorašą, kuris patvirtino 100 000 Lt sumokėjimą įkaito turėtojui AB „Swedbank“. Apeliantas nepaneigė, jog jam buvo pervesta minėtų pinigų suma, o hipotekos teisėjas, gavęs varžytynių aktą ir dokumentus, įrodančius, jog lėšos už parduotą įkeistą turtą, atėmus administravimo išlaidoms sumokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, pervestos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą jo reikalavimams tenkinti, teisėtai priėmė nutartį baigti hipoteką.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad atskirajame skunde pateikti nurodytų įstatymų aiškinimai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo bei įstatymo viršenybės principams. Teisėjų kolegija palieka galioti hipotekos teismo nutartį, kuria buvo užbaigta hipoteka dėl to, kad lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą, bankui buvo pervestos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismo nutartis, buvo priimta nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje nurodyta, jog hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką, gavęs varžytynių aktą ir įsitikinęs, kad per varžytynes gautos lėšos už parduotą turtą yra perduotos hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-223/2006). Šiuo atveju turtas buvo parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos pervestos kreditoriui skolai padengti, taip buvo įvykdyta sąlyga baigti hipoteką (LR CPK 562, 565 str. 1 d.).
Vadovaudamasi minėtais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju hipotekos užbaigimo procedūra įvykdyta, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė baigti Hipoteką, išregistruojant ją iš hipotekos registro duomenų bazės. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos pasibaigimo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.