- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 1-33-242/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- G. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dabartiniu metu dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. B. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2013 m. rugpjūčio 23 dieną, apie 18 valandą, Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijoje, šalia Bėčiūnų kaimo esančiame miškelyje, asmeninio konflikto su G. K. metu, sudavė G. K. vieną kartą rankos alkūne į dešinįjį antakį, vieną kartą rankos alkūne į kairįjį antakį, vieną kartą rankos alkūne į lūpų sritį, o pastarajam nukritus ant žemės, spyrė apauta koja du kartus G. K. į šonkaulių sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas abiejų antakių srityse, lūpų sumušimą, dešiniojo VIII šonkaulio priekinio galo lūžį, kairiųjų VIII-IX šonkaulių lūžimus, hemotoraksą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis R. B. pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent, jis 2013 m. rugpjūčio 23 dieną, apie 18 valandą 30 minučių, Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijoje, šalia Bėčiūnų kaimo esančiame miškelyje, iš G. K. šoninių kelnių kišenių pagrobė G. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 302“, kainuojantį 389 litus, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 302“, kainuojantį 389 litus, ir mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA X2-00“, kainuojantį 359 litus, tuo padarydamas nukentėjusiam G. K. bendrą 1137,00 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis R. B. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2013 metų rugpjūčio mėnesį su pusbroliu V. Š. gėrė prie degalinės, esančios Ignalinoje, Švenčionių gatvėje, turėjo keturis litrinius butelius stipraus alaus. Po to atėjo G. K., kuris prisijungė prie jų ir su kuriuo nebuvo susitarę susitikti. Jis pasiūlė G. K. alaus ir pastarasis gėrė jų alų kaip savo. Tas jam nepatiko ir jis paklausė G. K.: „o kada tu mums pastatysi?“. G. K. atsakė: „nežinau, gal kada pastatysiu“. Tada jis supykęs pasakė G. K.: „kaip čia taip gaunasi, kad mūsų vis geri, o mums nepastatai?“ G. K. po to pasakė: „gal aš geriau važiuoju namo“ ir nuvažiavo dviračiu, kurį turėjo su savimi. Kai G. K. pradėjo važiuot, pusbrolis V. Š. pamatė, kad G. K. dviračio bagažinėje turi vieną ir dvi „pūsles“. Jis surėkė: „stok“, ar kažką panašiai, bet G. K. nesustojo ir nuvažiavo. Po to jis su pusbroliu V. Š. nuėjo į degalinę, nusipirko dar alaus ir einant link namų miškelyje pamatė G. K., kuris gėrė iš tos „pūslės“ sidrą ir jam viskas užvirė, jis pats nesuprato, nei ką daro, nei kaip daro. Jis priėjo prie G. K., paėmė už krūtinės, už drabužių, trenkė alkūne į antakį. G. K. krito, jis jį pagavo ir dar kartą alkūne trenkė į antakį. G. K. parkrito, jį pakėlė ir dar kartą smogė keliu kažkur į krūtinės sritį. G. K. nugriuvo ir jam dar koja, su šlepetėmis du kartus spyrė gulinčiam į šonkaulius. Po to jis pakėlė G. K. ir pasakė: „einam iki mano namų“, nes po to jau suprato, ką padarė. Kai G. K. gulėjo ant pilvo, jis ištraukė iš jo kišenių ir pasiėmė jo tris telefonus, net nežino kam juos pasiėmė. Po kelių dienų tuos telefonus jis padavė savo močiutei, kad nuneštų ir atiduotų G. K. motinai, močiutė nunešė ir atidavė. Tuos telefonus jis pasiėmė prieš keldamas G. K., pastarasis atsikėlęs tų telefonų ieškojo, bet jis telefonų neatidavė iš pykčio. G. K. nėjo su juo iki namų ir jis su pusbroliu išėjo. Paaiškino, jog supranta, kad stipriai sumušė žmogų, savo poelgį vertina blogai, labai gailisi dėl to. Nuo šių metų gegužės 5 d. pradėjo dirbti UAB "(duomenys neskelbtini) ", gaus į rankas 1000,00 Lt atlyginimą, su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins, taip pat sutinka ir su Ligonių kasos ieškiniu. Taip pat paaiškino, kad susitaikė su nukentėjusiuoju G. K. ir sudarė susitarimą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo, taip pat sudarė sutartį su Panevėžio teritorinės ligonių kasos administracija dėl žalos atlyginimo.
Iš nukentėjusiojo G. K. apklausų protokolų seka, jog ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013 metų rugpjūčio 23 dieną, po 16 valandos, jis ėjo į namus, esančius Ignalinos rajono savivaldybės Bėčiūnų kaime. Eidamas varėsi dviratį, nes buvo išgėręs alkoholio ir jautėsi apsvaigęs, pakeliui nusipirko butelį sidro ir šiek tiek jo miškelyje išgėrė. Miškelyje jis sutiko R. B. ir V. Š., su kuriais kartu vartojo jų turėtus alkoholinius gėrimus, o savo turimu alkoholiu nesidalino. Vėliau išėjo į namus, pakeliui vienas gėrė su savimi turėtą sidrą, kuriuo nenorėjo su niekuo dalintis. Kaip supranta, būtent šis faktas vėliau ir sukėlė R. pyktį, nes jis išgertuvių metu vaikinams sakė, kad alkoholio neturi. Begeriant miškelyje, jis pamatė ateinantį R. ir V.. R., pamatęs, kad jis geria sidrą, pradėjo priekaištauti, kad jis pasakė, kad neturi alkoholio, pradėjo jį stumdyti, laikė jį pastvėręs už marškinėlių krūtinės srityje, paskui ranka sudavė jam ne mažiau dviejų kartų į veidą, į abiejų antakių sritį, praskėlė jam antakius, kurie buvo susiūti Ignalinos ligoninėje. Po to R. jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės, ant nugaros. Jam nukritus, R. jį spardė apautomis kojomis kažkur į šonkaulių sritį, tikslaus smūgių kiekio pasakyti negali, jam buvo sulaužytas ne vienas šonkaulis. Baigus mušti kažkuris iš vaikinų jį pakėlė nuo žemės ir valė jam nuo veido kraują, o vėliau jį paliko ir nuėjo. Jau po įvykio jis pasigedo trijų jam priklausančių mobiliojo ryšio telefonų, kurie įvykio metu buvo jo dėvimų kelnių šoninėse kišenėse. Vienas iš telefonų buvo NOKIA 302 pilkos spalvos korpusu, jame tuo metu buvo įdėta BITĖS išankstinio apmokėjimo paslaugos LABAS SIM kortelė, šio telefono IMEI (duomenys neskelbtini), šį telefoną vertina 389 litais. Kitas telefonas taip pat buvo NOKIA 302, tik raudonos spalvos korpusu, jame buvo įdėta TELE 2 išankstinio apmokėjimo paslaugos PILDYK SIM kortelė, šio telefono IMEI (duomenys neskelbtini), šį telefoną taip pat vertina 389 litais. Trečiasis telefonas buvo NOKIA X2-00, pilkos spalvos korpusu, jame buvo įdėta TELE 2 abonentinė SIM kortelė, šio telefono IMEI (duomenys neskelbtini), šį telefoną vertina 359 litais. Kartu su telefonais pagrobtų SIM kortelių atskirai nevertina. Dėl telefonų vagystės jis patyrė bendrą 1137,00 litų turtinę žalą. Šie telefonai vėliau buvo atiduoti motinai, o ji telefonus perdavė jam. Po patirtų sužalojimų jis ilgą laiką gydėsi, iš pradžių ligoninėje, vėliau namuose, nedarbingumo pašalpa už šį laikotarpį jam nebuvo mokama, darbo užmokesčio taip pat negavo. Darbovietės pažymoje yra nurodyta, kad už minėtą laikotarpį jis negavo 1080,00 Lt darbo užmokesčio, taip pat patyrė 63 litų 13 centų išlaidų vaistams, kuriuos jam išrašė gydytojas (b. l. 17-19, 20-22). Taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir sudarė susitarimą dėl jam padarytos žalos atlyginimo.
Iš liudytojo V. Š. apklausos protokolo seka, jog ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). G. K. pažįsta, kadangi gyvena tame pačiame kaime. 2013 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis kartu su R. B. buvo netoli degalinės, esančios Ignalinoje, Švenčionių gatvėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu prie jų priėjo G. K., kuris paprašė leisti jam kartu su jais pabūti ir išgerti. G. K. buvo girtas, su savimi varėsi dviratį. Jie leido jam prisijungti, davė išgerti alaus. Kai G., kurį laiką pabuvęs, jau susiruošė eiti į namus, R. B. jo paklausė, kada jis juos pavaišins alkoholiu. G. K. atsakė, kad būtinai pavaišins, kai tik turės pinigų. G. K. einant link Bėčiūnų kaimo, jis pamatė, kad ant dviračio bagažinės esančiame krepšyje buvo trys ar keturi „bambaliai“. G. K. nuėjus, jie dar kurį laiką pabuvo, po to nuėjo į degalinę, kur nusipirko dar alkoholio, ir ėjo į namus link Bėčiūnų kaimo. Eidami miškelyje pamatė G. K., kuris buvo visiškai girtas ir vos ne vos laikėsi už dviračio. Prie dviračio ant žemės jis pamatė gulintį „bambalį“, kuriame dar buvo likę šiek tiek neišgerto alaus. Tai pamatęs R. B. ant G. labai supyko ir pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis gėrė jų alkoholį, o su jais nesidalino, sakydamas, kad jo neturi. Tuomet R. B. priėjo prie stovinčio G. K., pastvėrė jį viena ranka už marškinėlių ir sudavė jam kitos rankos alkūne į veido sritį, į antakį, paskui pastvėrė jį už marškinėlių kita ranka ir kitos rankos alkūne sudavė G. K. į veido sritį, į kitą antakį. Nuo šių smūgių G. K. iš antakių pradėjo bėgti kraujas, matėsi, kad R. juos praskėlė. Nuo smūgių G. K. nukrito ant žemės ant nugaros. Jis tuo tarpu bandė R. B. nuraminti, traukė jį nuo G. į save. Tuo pat metu R. B. spyrė G. apauta koja į kūną, kažkur į šonkaulių sritį, kiek kartų spyrė, nematė, atrodo, kad ne daugiau trijų kartų. Tuomet R. iš kažkur ištraukė G. turėtus du ar tris mobiliojo ryšio telefonus, sakė, kad daro tai norėdamas jį pamokyti. Kur tiksliai buvo G. telefonai, kuomet R. juos paėmė, jis nematė, gali būti, kad jie buvo jo kišenėse. Paskui jis pakėlė nuo žemės G. ir paklausė jo, ar jis galės pareiti į namus, pastarasis atsakė, kad pareis. Paimtus telefonus R. B. nešėsi su savimi, kiek jam yra žinoma, kurį laiką jis juos turėjo savo namuose, o vėliau padavė savo močiutei ir ji juos nunešė į G. namus (b. l. 26 - 27).
Iš liudytojos V. K. apklausos protokolo seka, jog ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. Ignalinos rajono Bėčiūnų kaime buvo sumuštas jos sūnus G. K.. Įvykio ji nematė, sūnų pamatė tik tuomet, kai šis grįžo į namus. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė sūnų į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių, o vėliau į Švenčionių rajono ligoninę, kurioje jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Praėjus keletui dienų po sūnaus sumušimo į jos namus atėjo M. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri atnešė ir padavė jai tris mobiliojo ryšio telefonus, pasakiusi, jog telefonus rado. Tada ji paklausė M. Š., kodėl jos sūnus sumušė jos sūnų, ir pastaroji išėjo. Kitą dieną ji šiuos telefonus nuvežė sūnui į ligoninę, kurioje jis atpažino, kad tai yra jo telefonai (b. l. 35).
Iš G. K. 2013 m. rugpjūčio 24 d. protokolo - pareiškimo seka, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 15 valandą, šalia Ignalinos miesto jis buvo sumuštas ir iš buvo paimti trys mobiliojo ryšio telefonai (b. l. 3).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad G. K. 2013 m. rugsėjo 12 d. pateikė du mobiliojo ryšio telefonus „NOKIA 302“ ir vieną mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA X2“ (b. l. 39).
Iš daiktų apžiūros protokolų seka, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo apžiūrėti nukentėjusiojo G. K. pateikti mobiliojo ryšio telefonai „NOKIA 302“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), „NOKIA 302“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir „NOKIA X2-00“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 40 - 45).
Nukentėjusiojo G. K. 2013 m. rugsėjo 13 d. pakvitavimas patvirtina, kad šie trys mobiliojo ryšio telefonai jam grąžinti (b. l. 46).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. K. 2014 m. vasario 10 d. pateikė uždarosios akcinės bedrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą dėl nedarbingumo laikotarpiu neišmokėto darbo užmokesčio, medicininės pažymos kopiją, vaistų pirkimo čekį, telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių kopijas. (b. l. 47-52).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. specialisto išvados Nr. G 4027/13(01) seka, kad G. K. padarytos muštinės žaizdos abiejų antakių srityse, lūpų sumušimas, abipusiai šonkaulių lūžiai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013 m. rugpjūčio 23 d.), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais (b. l. 72).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. B. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas pilnai įrodyta nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolais, protokolu - pareiškimu ir pakvitavimu, liudytojų V. Š. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų, dokumentų apžiūros protokolais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus poskyrio specialisto išvada, taip pat paties kaltinamojo R. B. parodymais.
Kaltinamojo R. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo kitą žmogų, nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.
Kaltinamojo R. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jis viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių.
Nukentėjusysis G. K. pareiškė 3143,13 Lt civilinį ieškinį dėl 1143,13 Lt turtinės ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 5), tačiau jis ir kaltinamasis sudarė ir pateikė teismui 2014 m. gegužės 12 d. susitarimą dėl 3143,13 Lt žalos atlyginimo (b. l. 125).
Byloje taip pat yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2516,46 Lt priteisimo už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už apmokėtas G. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 9 -10), tačiau kaltinamasis pateikė teismui jo ir Valstybinės ligonių kasos sudarytą žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2014 m. birželio 11 d. sutartį Nr. 10-331, kurią teismas vertina kaip taikos sutartį ir ją tvirtina.
Kaltinamasis R. B. visiškai prisipažino padaręs abi šias nusikalstamas veikas, susitarė dėl nusikaltimų padarytos nukentėjusiajam G. K. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sudarė sutartį su Valstybine ligonių kasa dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju G. K., anksčiau teistas nebuvo, padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, dirba. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes, mano, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis R. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Patvirtinti nuketėjusiojo G. K. ir kaltinamojo R. B. 2014 m. gegužės 12 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį R. B. įsipareigojo nukentėjusiajam G. K. atlyginti 1143,13 Lt turtinės žalos ir 2000,00 Lt neturtinės žalos, viso 3143,13 Lt (tris tūkstančius šimtą keturiasdešimt tris litus 13 ct) iki 2015 m. sausio 1 d., mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.
Patvirtinti Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2014 m. birželio 11 d. sutartį Nr. 10-331, pagal kurią sutarties šalys R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas skolininku, ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, toliau vadinama išieškotoju, atstovaujama Panevėžio teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus vyr. specialistės A. V., veikiančios pagal 2014-01-02 įgaliojimą Nr. 12-1, sudarė šią sutartį tokiomis sąlygomis:
l. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui - 2516,56 Lt (du tūkstančiai penki šimtai šešiolika litų 56 ct) - atlyginimas.
2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.
3. Sutarties sudarymo momentu skolininkas R. B. žalos dalies neatlygino.
4. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal šią Sutartį, yra 2516,56 Lt (du tūkstančiai penki šimtai šešiolika litų 56 ct).
5. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 48 mėnesius, nuo 2014-06-11 dienos įmokėdamas į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, kas mėnesį po 52,00 Lt (penkiasdešimt du litus 00 ct), o paskutinį mėnesį 72,56 Lt (septyniasdešimt du litai 56 ct).
6. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.
7. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos.
8. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą).
9. Pasibaigus nustatytam Sutarties terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.
10. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau, nei numatyta šioje Sutartyje, ir apie tai informuoti išieškotoją.
11. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.
12. Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti skolininko vardą ir pavardę, ir Sutarties numerį.
13. Skolininkui nevykdant šios sutarties 5-10 punktuose numatytų įsipareigojimų 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
14. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.
15. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai sutarties šaliai.
Skolininkas: R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. 8(duomenys neskelbtini).
Išieškotojas: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Įmonės kodas 19135167, Europos aikštė 1, Vilnius, A/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, Banko kodas 73000.
17. Ši sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, įvykdymo arba kol išieškotojas pasinaudos šios sutarties 12 punkte numatyta teise“.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.