Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – ir pareigūnas) 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 71ANN-119605275-17, kuriuo A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. G. nubaudė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, o pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį - 30 Eur bauda, ir vadovaudamasis ANK 38 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrino, paskirdamas galutinę administracinę nuobaudą - 450 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, kadangi A. G. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 10.45 val. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose vairuodamas automobilį „VW GOLF“, v. n. (duomenys neskelbtini), nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, tyčia, akivaizdžiai matydamas prieš save artėjantį automobilį „AUDI A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, kad jame važiuoja jo buvusi sugyventinė J. J. (su kuria vyksta skyrybų procesas) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo AUDI A4 automobilis, kurį vairavo M. K., ir važiavo priešpriešine eismo juosta kelis metrus priversdamas priešpriešai atvažiuojantį automobilį AUDI A4 staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, ko pasėkoje AUDI vairuotojas stengdamasis išvengti susidūrimo traukėsi kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto ir viena automobilio puse važiavo žvyruotu kelkraščiu, kol galiausiai stengdamasis išvengti priešpriešinio susidūrimo su į jį važiuojančiu automobiliu VW GOLF nuvažiavo nuo kelio. Po išvengto susidūrimo automobilio VW GOLF vairuotojas A. G. nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų apsisuko ir tyčia didindamas greitį važiavo į automobilį AUDI A4, kuris sustojo autobusų sustojimo aikštelėje, turėdamas konkretų tikslą į jį atsitrenkti. Prie pat AUDI A4 automobilio A. G. staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį priversdamas jį slysti kelio danga (palikdamas automobilio padangų žymes) iki pat AUDI A4 automobilio kairiojo šono, neatsitrenkus staigiai apvažiavo AUDI A4 automobilį ir skersai pastatė kelio važiuojamajai daliai savo vairuojamą automobilį, taip užstatydamas kelią AUDI A4 automobiliui, kad šis neišvažiuotų. Tokie A. G. kelių eismo taisyklių pažeidimai padaryti iš chuliganiškų paskatų, sukėlė akivaizdžiai padidėjusią riziką įvykti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės bei sukėlė realų pavojų ten buvusių žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

A. G. pareigūno priimtame nutarime yra kaltinamas pažeidęs Kelių teismo taisyklių (toliau - ir KET) 4, 9, 82.2, 99, 119, 141 ir 146 punktus.

Skunde A. G. aiškina, kad 2017-08-08 važiavo susitikti su savo drauge J. J.. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose pastebėjo stovinti raudonos spalvos automobilį „AUDI A4“. Privažiavęs arčiau pamatė, kad tai J. J. automobilis, o pati J. J. sėdi automobilyje. Pravažiavęs pro automobilį „AUDI A4“ jis staiga kelyje apsisuko ir nuvažiavo link sustojusio automobilio „AUDI A4“. Skubėdamas važiavo link „AUDI A4“ ir staigiai lygiagrečiai sustojo visai šalia automobilio „AUDI A4“. Po to, pastebėjęs, kad automobilyje „AUDI A4“ yra ir J. J. brolis M. K., savo automobilį patraukė priešais automobilį „AUDI A4“, nes pats sugalvojo, kad reikia patempti automobilį „AUDI A4“.

Skunde nurodoma, kad J. J. ir M. K. apkalba pareiškėją, kadangi įvykio metu tarp A. G. ir J. J. buvo konfliktiška skyrybinė situacija, nesutarimai dėl kartu įgyto turto. Be to, J. J. būdama nėščia dėl savo padėties pasidarė jautri ir pikta, todėl įsiaudrinusi su brolio pagalba iškvietė policijos pareigūnus. Skunde aiškinama, kad J. J. yra buvusi policijos pareigūnė, todėl pasinaudodama savo patirtimi ir galimai pažintimis, siekia su A. G. susidoroti jį apkalbėdama ir pradėdama jam administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde teigiama, kad byloje esantys duomenys patvirtina asmenines, bet ne chuliganiškas paskatas, todėl byloje turėtų būti svarstomas klausimas ar nusižengimas, kurio padarymu yra kaltinamas A. G. nėra numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje (pavojingas vairavimas). Skunde pažymima, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko A. G., kad būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisme apklausiamas A. G. parodė, kad įvykio dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino sugyventinė J. J. ir pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), jos namuose. Važiuodamas pamatė stotelėje stovintį jų automobilį AUDI A4. Apsisuko ir sustojo šalia. Už Audi vairo buvo M. K., šalia sėdėjo J. J.. Jis bandė su J. J. kalbėtis, bet įsikišo M. K., su kuriuo apsistumdė. Taip pat buvo atėjęs netoliese gyvenantis žmogus iš kaimo, kuris pamanė, kad įvyko eismo įvykis, žmogus jam patarė įjunkti avarinę signalizaciją, ką jis ir padarė. Po to, konfliktas paaštrėjo ir M. K. iškvietė policiją. Mano, kad nieko labai nepažeidė, toks jo važiavimo būdas, visur skuba visą laiką. Praeityje yra baustas už KET pažeidimus, nes vairavo be teisių bei yra baustas ir už vairavimą esant neblaiviam. J. J. mašina buvo sugedusi, nes negalėjo įjungti bėgio, todėl užvažiavo į priekį, kad patraukti. Jis pats sugalvojo, kad vilks automobilį, jie nieko jam nesakė. Su J. J. tuo metu pykosi, o kai du žmonės pykstasi, nori „paskandinti“ vienas kitą, dar prisidėjo J. J. nėštumo emocijos. Šiuo metu su J. J. santykiai geri, laukiasi vaikelio. Su M. K. nėra labai artimi, M. K. ko gero turi nusistatymą prieš jį.

Liudytoja apklausta R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. jai žinomas asmuo iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini) gyventojas. Įvykio datos neatsimena, bet tai buvo rugpjūčio mėnesį, kai dirbo su kolega R. T. ir gavo pranešimą apie muštynes ar kažką panašaus (duomenys neskelbtini) kaime. Atvažiavus į vietą jau buvo atvažiavęs kitas policijos ekipažas - A. Ž. ir N. K., kuris išvažiavo, kai jie atvažiavo. Ties stotele stovėjo AUDI automobilis, kitas automobilis buvo gal „Golfas“. Vyrai buvo išlipę iš automobilio ir konfliktavo, besilaukianti J. J. sėdėjo automobilyje. Abu vyrai buvo su žymėmis, matėsi, kad susimušę, įsiaurinę, bet pretenzijų vienas kitam neturėjo. J. J. sakė, kad pilvą suskaudo, nes teko stabdyti staigiai ir įsirėžė saugos diržas. J. J. aiškino, kad jiems važiuojant A. G. staigiai išvažiavo iš priekio su savo automobiliu. Konfliktas vyko dėl J. J., nes ne kokie santykiai jų buvo. J. J. buvo išvežta į Panevėžio ligoninę. M. K. jiems parodė žymes, kad buvo priverstas važiuoti į šalikelę. Ant asfalto buvo staigaus stabdymo žymės. Parodo, kad jos nuomone pagal pėdsakus viskas taip ir vyko, kaip aiškino M. K.. Kai išrašė šaukimus konflikto dalyviams atvykti į policijos komisariatą, negalėjo užvesti automobilio AUDI, buvo nulaužtas pavarų perjungėjas. Nulaužė A. G., bet jam pretenzijų M. K. neturėjo. Po to, automobilį visgi užvedė.

Liudytoju apklaustas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. jam žinomas iš pažeidimo. Buvo vasarą įvykis, galėjo būti rugpjūčio mėnesį. Važiavo su kolege dėl konflikto viešoje vietoje. Konfliktas vyko ilgai, iš asmeninių paskatų, buvo pagal tarnybinį patikslinimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nutraukimo. Atvykus iš žmonių paaiškinimų nustatė, kad buvo pavojingas vairavimas. M. K. aiškino, kad vairavo AUDI ir buvo keleivis, kitame automobilyje buvo tik vairuotojas. Važiavo A. G. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atliko vairavimo veiksmus, privertė jų automobilį staigiai stabdyti, jie įvažiavo į griovį, galimai šimto metrų atstumu ir sustojo prie stotelės. A. G. automobilis važiavo staigiai ir užstabdė AUDI automobilį, 30-45 laipsnių kampu, A. G. automobilis buvo nukreipta į Audi vairuotojo dureles, taip aiškino M. K.. A. G. aiškino, kad norėjo patraukti AUDI automobilį, nes AUDI buvo sugedęs. M. K. pasakojimas atitiko matomus pėdsakus, kuriuos jie užfiksavo nuotraukose. Automobilio AUDI buvo nulaužta pavarų perjungimo svirtis, svirtį pavyko įkišti, buvo nulaužtas priekinio vaizdo veidrodėlis, bet M. K. pretenzijų neturėjo. J. J. dėl staigaus stabdymo pasijuto blogai, jai buvo iškviesta greitoji.

Liudytoju apklaustas N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. jam žinomas iš pažeidimo. Įvykis buvo rugsėjo mėnesį, tą dieną dirbo su kolege A. Ž.. Buvo gautas pranešimas, kad mušasi asmenys prie (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą rado G., J. J. ir jos brolį. J. J. pažįsta, nes ji anksčiau dirbo policijoje. J. J. brolis aiškino, kad G. taranavo jų mašiną, bandė nustumti nuo kelio. Jis (N. K.) ant asfalto matė slydimo žymes. Ką aiškino G., neatsimena. Kadangi įvykį reikėjo išaiškinti, išsikvietė pastiprinimą. Atvyko pareigūnai R. T. ir R. S.. Dėl ko vyko konfliktas pasakyti negali, nes neatsimena, bet G. konfliktavo su J. J. broliu dėl senų reikalų.

Liudytoja apklausta A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. jam žinomas iš pažeidimo. Įvykis buvo rugpjūčio mėnesį. Buvo gautas pranešimas apie konfliktą prie (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, matė stovintį automobilį „Audi“, kuriame keleivio vietoje sėdėjo J. J., šalimais stovėjo automobilis „Golf“. G. ir M. K. konfliktavo, dėl ko konfliktavo, neatsimena. M. K. aiškino, kad G. važiuodamas priešais išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, paskui pravažiavęs apsisuko ir vėl važiavo, staigiai stabdė ir vos neatsitrenkė į Audi automobilį.

Liudytoju apklaustas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. mato antrą kartą. Pirmą kartą matė, kai buvo įvykis. Gyvena netoli kelio, jo žmona jam pasakė apie sustojusias mašinas ant kelio. Kaip tos mašinos sustojo, jis pats nematė. Galvojo, kad gal atsitiko kas, todėl nuėjo pasižiūrėti. Viena mašina stovėjo važiuojamojoje dalyje kampu, todėl jis jam (A. G.) pasakė, kad įjungtų avarinį signalą. A. G. įjungė avarinį. Klausė A. G. kas nutiko, tas sakė, kad šeimyniniai reikalai. Kita mašina stovėjo vos vos už stotelės. Toje mašinoje buvo K., vardo neatsimena, ir jos brolis M. K.. Kadangi vyrai tarpusavyje kažką aiškinosi, jis daugiau nesigilino ir parėjo mano.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. parodė, kad A. G. pažįsta iš matymo. Dėl ko yra pakviesta į teismą žino, nes jos vyras E. M. jai atvežė šaukimą. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, su namas yra prie kelio. Pamena, kad būdama kieme pamatė ant kelio stovinčius automobilius ir šalia vaikštančius žmones, jokio eismo įvykio nematė. Savo vyrui pasakė, kad jisai nueitų pasižiūrėti, gal kam reikia pagalbos. Vyras buvo nuėjęs pasižiūrėti ir grįžęs pasakojo, kad ten giminės aiškinasi.

Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. jai pažįstamas asmuo, kadangi ji tyrė administracinio nusižengimo bylą ir surašė jam protokolą dėl KET pažeidimo. Ji apsiklausė liudytojais M. K. ir J. J.. M. K. ji apsiklausė jo motinos namuose. Ką M. K. pasakojo, ji užrašė į protokolą, po to perskaitė, ir dar davė paskaityti pačiam M. K.. M. K. sutiko su protokolo turiniu ir jį pasirašė. Tirdama bylą ji bendravo su J. J., iš kurios sužinojo, kad vyksta skyrybos su A. G.. Savo ruoštu A. G. atvykęs į apklausą jai pasakojo, kad su J. J. vyksta konfliktai.

J. J. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus remdamasi ANK 582 straipsnio 2 dalimi.

Teismui per visą bylos nagrinėjimo laiką nepavyko įteikti šaukimo M. K., todėl teismo posėdžio metu buvo pagarsinti M. K. tyrimo metu duoti parodymai.

Apklaustas liudytoju M. K. 2017-08-11 pakartojo 2017-08-09 paiaškinime nurodytas aplinkybes ir papildomai parodė, kad A. G. išlipęs iš automobilio pradėjo šaukti ant jo ir J. J., teigė, kad jie pavogė jo daiktus. Po to, A. G. pradėjo darinėti automobilio Audi dureles ir bagažinę, aiškino, kad neva ieško pavogtų daiktų, nors automobilyje jokių daiktų nebuvo. Tada A. G. pradėjo trankyti automobilį Audi, sugadino veidrodėlį bei įskėlė priekinį stiklą, išgirdęs, kad M. K. iškvietė policiją, išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir kumsčiu smogė į veidą. Jis jokių sužalojimų nepatyrė, dėl apgadinto automobilio A. G. pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako. (b. l. 23)

Bylos nagrinėjimo metu teismas iš Bendrojo pagalbos centro išsireikalavo M. K. 2017-08-08 skambučio garso įrašą. (b. l. 77) Iš pateikto garso įrašo matyti, kad į BPC skambina vyriškos lyties asmuo, kuris kalba uždususiu ir susijaudinusiu balsu. Pasisveikinęs su operatore greitakalbe pasako, kad jį „užpuolė vidury kelio, apdraskė mašiną“, įvykis (duomenys neskelbtini) rajone tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestelio. Praneša, kad „VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini), išvažiuoja. Patikslina, kad įvykis vyksta (duomenys neskelbtini) kaime. Toliau operatorė sujungia pranešėją su Panevėžio apskrities policija. Pranešėjas pasako, kad „jį užpuolė vidury kelio, mušt pradėjo, sudraskė mašiną, avarinę situaciją padarė ir bando šalintis su VW Golf (duomenys neskelbtini) . A. G.“. Pranešėjas GMP atsisako, pasako, kad užpuolikas vėl atvažiavo prie jo. (b. l. 84)

Įvykio vieta buvo užfiksuota fotografuojant. Iš fotonuotraukų matyti automobilio ratų pėdsakai nuvažiuojant nuo kelio bei stabdymo žymės. (b. l. 14-15)

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2017-08-08 10.59 val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje tarp (duomenys neskelbtini) miestelio ir (duomenys neskelbtini) kaimo pranešėją užpuolė ir sumušė vyras. Nuvykus į įvykio vietą iš žodinių M. K. ir J. J. paaiškinamų buvo nustatyta, kad A. G. su automobiliu VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miestelio ties (duomenys neskelbtini) kaimu staigiai pasuko į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo M. K. ir J. J., dėl ko M. K. buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį – pasukti į dešinę važiuojamosios dalies pusę užvažiuojant ant kelkraščio ir vejos. M. K. po prasilenkimo sustojo ties autobusų stotele, A. G. apsisukęs važiavo link M. K. automobilio ir sustojo tik 20-30 cm atstumu nuo M. K. automobilio. Iš kart po to A. G. savo automobilį užstatė kampu, kad M. K. automobilis negalėtų pavažiuoti į priekį. Sustojus A. G. puolė link M. K. ir norėjo išsiaiškinti asmeninius santykius. Konfliktas įvyko dėl J. J., kuri yra A. G. buvusi sugyventinė. A. G. su M. K. apsistumdė. M. K. dėl konflikto su A. G. ir jo automobilio apgadinimo (priekinio lango ir bėgių perjungimo svirties) pareiškimą rašyti atsisakė. (b. l. 18-21)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs liudytojų R. S., R. T., N. K., A. Ž. ir E. M. parodymus, sprendžia, jog jie atitinka M. K. tyrimo metu duotus parodymus bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis. Teismo nuomone, šie duomenys yra pakankami daryti pagrįstai išvadai, kad A. G. iš tikrųjų nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų tyčia išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo AUDI A4 automobilis, priversdamas priešpriešai atvažiuojantį automobilį AUDI A4 staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, ko pasėkoje AUDI vairuotojas stengdamasis išvengti susidūrimo traukėsi kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto ir viena automobilio puse važiavo žvyruotu kelkraščiu, kol galiausiai stengdamasis išvengti priešpriešinio susidūrimo su į jį važiuojančiu automobiliu VW GOLF nuvažiavo nuo kelio. Po išvengto susidūrimo A. G. nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų apsisuko ir tyčia didindamas greitį važiavo į automobilį AUDI A4, kuris sustojo autobusų sustojimo aikštelėje, prie pat AUDI A4 automobilio staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį priversdamas jį slysti kelio danga iki pat AUDI A4 automobilio kairiojo šono, neatsitrenkus staigiai apvažiavo AUDI A4 automobilį ir skersai pastatė kelio važiuojamajai daliai savo vairuojamą automobilį, taip užstatydamas kelią AUDI A4 automobiliui. Pažymėtina, kad ir pats A. G. tiek savo skunde, tiek duodamas parodymus teisme iš esmės pripažįsta atlikęs panašius veiksmus, tik neigia išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą bei nurodo, kad automobilis AUDI A4 jam atvažiavus jau stovėjo. A. G. nurodo, kad M. K. jį apkalbėjo ir nepagrįstai apkaltino nusižengimų padarymų. Teismas tokią A. G. poziciją vertina, kaip jo bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Teismo įsitikinimu, jeigu A. G. nebūtų padaręs pavojingų KET pažeidimų, M. K. tokių aplinkybių nebūtų nurodęs skambindamas į BPC bei du kartus apklausiamas policijos pareigūnų. Jeigu būtų buvęs tik A. G. ir M. K. konfliktas, kaip kad bando įteikti teismui pats pareiškėjas, M. K. savo parodymuose nebūtų išsamiai išdėstęs A. G. neteisėtų veiksmų vairuojant transporto priemonę. Teismas neturi pagrindo manyti, kad M. K. gali apkalbėti A. G., kadangi šis asmuo net turėdamas teisę gauti žalos atlyginimą iš A. G. už sugadintą automobilį jokių pretenzijų A. G. neturėjo nei pačią įvykio dieną, nei po to du kartus apklausiamas policijos pareigūnų. Vien tai, kad M. K. yra J. J. brolis, nėra pakankamas pagrindas laikyti šio asmens parodymų nepatikimais. Be to, teismui atrodo neįtikinama ir tai, kad vykstant konfliktui tarp vyrų ir esant fiziniam kontaktui (apsistumdymui, smūgių sudavimui), viena konflikto šalis kitai konflikto šaliai tuo pačiu metu teiktų ir geranorišką pagalbą. Taigi, A. G. parodymus, kad jis savo automobilį pastatė prieš automobilį Audi, norėdamas jį patraukti, teismas vertina, kaip neatitinkančius, nei elementarios logikos, nei kitų bylos duomenų.

Institucija A. G. administracinėn atsakomybėn patraukė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y., pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį svarbiausia yra nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas.

Teismo įsitikinimu šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. G. veiksmai, kuriais jis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus buvo nukreipti į konkrečius asmenis – sugyventinę J. J. ir jos brolį M. K., kadangi A. G. pažeidęs KET reikalavimus toliau kryptingai vystė konfliktą su šiais asmenimis iki policijos atvykimo į įvykio vietą. Aptarti liudytojų R. S. ir R. T. parodymai patvirtina, kad A. G. konfliktavo su M. K. ir apgadino M. K. automobilį. Be to, pats M. K. skambučio į BPC metu akcentuoja, kad yra „užpultas“. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad KET pažeidimai A. G. buvo tik priemonė neleistinu būdu sustabdyti automobilį, kuriuo važiavo J. J. ir jos brolis M. K., kadangi tolesnė įvykių seka patvirtina asmeninį konfliktą tik tarp šių asmenų. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. veiksmus pažeidžiant KET reikalavimus matė kiti asmenys, taip pat, nėra jokių duomenų, jog dėl to būtų iškilusi grėsmė kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2017-08-16 nutarime atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuoja, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, bet tai nesukėlė jokių pasekmių. (b. l. 11) Šio aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. G. veiksmuose nėra būtino veikos požymio – chuliganiškų paskatų, todėl jo veika negali būti kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Pareigūnas priimdamas nutarimą A. G. iš esmės tinkamai suformulavo kaltinimo faktines aplinkybes, kurios nenustačius A. G. chuliganiškų paskatų vertintinos, kaip pavojingas vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus, t. y., kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija apima platų spektrą KET pažeidimų, todėl A. G. veiksmų kvalifikavimas ir pagal 417 straipsnio 1 dalį laikytinas pertekliniu. Kadangi A. G. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, esant įrodytai veikai ir netinkamai pritaikytam įstatymui, institucijos priimtas nutarimas yra naikintinas ir A. G. skirtina administracinė nuobauda, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, skirdamas A. G. administracinę nuobaudą atsižvelgia į tai, kad šis asmuo per trumpą laikotarpį, t. y., nuo 2015 metų buvo 7 kartus baustas administracine tvarka, iš jų net 5 kartus už šiurkščius KET pažeidimus (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti) (b. l. 26-28), yra teistas (32-41), teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad A. G. yra asmuo kuris nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl jam skirtina ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant maksimalų nuobaudos dydį bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 71ANN-119605275-17.

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam administracines nuobaudą - 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu šešiems mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 17071609303.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.