Kauno apylinkės teismo įsakymas

2013-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-136-217/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
1-136-217/2013
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00422-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Romaldas Šuliokas
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-136-217/2013Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00422-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.11; (S) 2.10.1; 2.10.1.4;
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d. Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R. g.1965-02-09 Jonavoje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 25 d. iki 2009 m. liepos 15 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) vykdanti veiklą (duomenys neskelbtini)., direktorius, pagal 2001m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio l d. iki 2009 m. liepos 15 d., aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t.y. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų tinkama, objektyvi, palyginama ir išsami, kad visos ūkinės operacijos būtų pagrįstos dokumentais, nes ilgalaikio turto apskaitos kortelėse nuo 2008-09-30 iki 2009-07-15 neskaičiavo ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kortelėse nurodė turto vertę, kuri neatitiko suvestiniuose registruose nurodytai vertei; tvarkant pirkėjų apskaitą neteisingai perkėlė skolų likučius iš praėjusio laikotarpio pabaigos į sekančio laikotarpio pradžią; 2008 m. sausio mėn. suvestiniame ilgalaikio turto apskaitos registre nurodė, kad 2007-12-31 bendrovės įrengimų ir kito ilgalaikio turto likutinė vertė buvo 81234,12 Lt dydžio, tačiau ilgalaikio turto apskaitos kortelėse nurodė šio ilgalaikio turto likutinė vertė 77927,42 Lt., t.y. registruose bendros skolų sumos neatitiko skolų pagal atskirus pirkėjus skolų dydžiams; registruose fiksavo skolų dydžių pasikeitimus nesant jokiems tuos pasikeitimus įrodomiesiems dokumentams ir šių dokumentų neišsaugojo; neišsaugojo ir jokiais dokumentais nepagrindę įsipareigojimų tiekėjams 1509,44 Lt dydžio sąnaudas, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams" ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (...). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ", nes 2009 m. sausio mėn. tik dalį ūkinių operacijų įtraukė į apskaitą, o nuo 2009-02-01 bendrovės apskaitos iš viso netvarkė;

- nuo 2009-02-27 bendrovėje neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, jos netvarkė, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kad „ Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);.

- trijuose kasos išlaidų orderiuose, be datos ir numerio ir viename 2009-05-12 kasos išlaidų orderyje be numerio, įformino 1976,34 Lt dydžio išmokas bendrovės darbuotojams M. G., N. G. ir M. S., kurių pinigų gavėjai nepasirašė. 2009-05-12 kasos išlaidų orderis be jo, kaip bendrovės vadovo ir kasininko parašų (buhalterio bendrovė neturėjo nuo 2009-02-27), tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas, kad „...Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai (...) 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos'";

- 2009 m. sausio mėn. pildė tik dalį registrų, o nuo 2009-02-01 bendrovės apskaitos iš viso netvarkė, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „... Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", tvarkydamas pirkėjų ir tiekėjų apskaitą neteisingai perkėlė skolų likučius iš praėjusio laikotarpio pabaigos, į sekančio laikotarpio pradžią, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka... ";

- neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos atlikimo 2007 m., 2008m. ir 2009 m. baigiantis, dėl ko negalima patikrinti ar realūs materialaus turto ir įsipareigojimų likučiai atitiko 2007-12-31 ir 2008-12-31 datomis buhalterinės apskaitos suvestiniame apyvartos registruose atvaizduotus duomenis, tuo pažeidė LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (aktualia redakcija nuo 2008-04-17, LRV nutarimas Nr. 370) 3 punkto nuostatas, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną", 9 punkto nuostatas „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą". Dėl šių pažeidimų 2008 metais iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, o laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-15 iš viso negalima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 223 str. 1 d;

Kaltinimas A. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. grindžiamas šiais duomenimis:

1. 2012m. sausio 17 d. specialisto išvada Nr. 5-2/04 nustatyta, kad iš pateiktų bendrovės dokumentų tyrimo metu iš dalies negalima buvo nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2008 m., o laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-15 iš viso negalima buvo nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nes:

I. kompiuterinių laikmenų duomenimis bendrovėje buvo apdraustųjų asmenų iki 2009-07-15, o tyrimui pateiktame atsiskaitomosios sąskaitos išraše atvaizduotos bendrovės ūkinės operacijos, vykusios iki 2009-06-02, tačiau 2009 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik iš dalies, o nuo 2009-02-01 visiškai netvarkoma;

II. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant šių norminių aktų reikalavimais:

1) 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų):

- 4 straipsnio reikalavimais, kur „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams" ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kur nurodyta, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (...). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaita netinkama, neobjektyvi, nepalyginama ir neišsami, ne visos ūkinės operacijos pagrįstos dokumentais, nes:

Ilgalaikio turto apskaitos kortelėse didžiajai daliai ilgalaikio turto nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas iki 2008-09-30, kortelėse nurodyta turto vertė neatitiko suvestiniuose registruose nurodytai vertei;

tvarkant pirkėjų ir tiekėjų apskaitą buvo neteisingai perkeliami skolų likučiai iš praėjusio laikotarpio pabaigos, į sekančio laikotarpio pradžią; registruose bendros skolų sumos neatitiko skolų pagal atskirus pirkėjus/tiekėjus skolų dydžiams; skolų dydžiai keitėsi nesant jokiems tuos pasikeitimus įrodomiesiems dokumentams;

tvarkant pirkėjų apskaitą neįtrauktos 16576,48 Lt dydžio pajamos, t.y. sąskaitos 2411 „Pirkėjų skolos“ registruose, pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nustatyta neįtrauktų pajamų suma 16576,48 Lt dydžio (gegužės mėn. - 6297,85 Lt, birželio mėn. - 3630,26 Lt, liepos mėn. - 5012,71 Lt ir spalio mėn. - 1635,66 Lt). Kiek iš viso tiriamuoju laikotarpiu į apskaitą neįtraukta pajamų nustatyti negalima;

tvarkant įsipareigojimų tiekėjams apskaitą 1509,44 Lt dydžio sąnaudos jokiais dokumentais nepagrįstos. Kiek iš viso tiriamuoju laikotarpiu bendrovė patyrė sąnaudų nustatyti negalima;

2009 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik iš dalies, t.y. buvo tvarkoma tik pirkėjų skolų apskaita iki 2009-02-01, pinigų banko sąskaitose apskaita iki 2009-02-01, pinigų kasoje apskaita iki 2009-02-01, įsipareigojimų tiekėjams apskaita iki 2009-02-01. Vėlesniais laikotarpiais bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, nors kompiuterinių laikmenų duomenimis bendrovėje buvo apdraustųjų asmenų iki 2009-07-15, o tyrimui pateiktame atsiskaitomosios sąskaitos išraše atvaizduotos bendrovės ūkinės operacijos, vykusios iki 2009-06-02;

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, kur „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", o 2009 m. sausio mėn. tik dalis ūkinių operacijų buvo įtraukta į apskaitą, o nuo 2009-02-01 bendrovės apskaita iš viso nebuvo tvarkoma;

- 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais, kur „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)...", o nuo 2009-02-27 bendrovėje nebuvo asmens, tvarkančio buhalterinę apskaitą;

- 13 straipsnio reikalavimais, kuriame nurodyta „...Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai (...) 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos". Trijuose kasos išlaidų orderiuose, be datos ir Nr. ir viename 2009-05-12 kasos išlaidų orderyje be Nr., įformintas 1976,34 Lt dydžio išmokos bendrovės darbuotojams M. G., N. G. ir M. S., kurių pinigų gavėjai nepasirašė. 2009-05-12 kasos išlaidų orderis be bendrovės vadovo ir kasininko A. R. parašų (buhalterio bendrovė neturėjo nuo 2009-02-27). Šio rekvizito funkcija - patvirtinti, kad operacija iš tikrųjų buvo atlikta, o dokumente nurodyti duomenys yra teisingi (tam būtinas atsakingo asmens parašas);

- 16 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kur „... Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose". 2009 m. sausio mėn. tik dalis registrų buvo pildomi, o nuo 2009-02-01 bendrovės apskaita iš viso nebuvo tvarkoma ir 3 dalies reikalavimais, kur nurodyta, kad „...Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka... ", o tyrimo metu buvo nustatyta, kad tvarkant pirkėjų ir tiekėjų apskaitą buvo neteisingai perkeliami skolų likučiai iš praėjusio laikotarpio pabaigos, į sekančio laikotarpio pradžią; registruose bendros skolų sumos neatitiko skolų pagal atskirus pirkėjus/tiekėjus dydžius, skolų dydžiai keitėsi nesant jokiems tuos pasikeitimus įrodomiesiems dokumentams.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 21 straipsnio nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", vadinasi dėl to, kad bendrovėje nuo 2009-02-27 nebuvo asmens, tvarkančio bendrovės buhalterinę apskaitą, o tuo pačiu dėl to, kad nuo 2009-02-27 bendrovėje nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita atsakingas bendrovės direktorius A. R..

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą", dėl to, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-27 ilgalaikio turto apskaitos kortelėse didžiajai daliai ilgalaikio turto nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas iki 2008-09-30, o kortelėse nurodyta turto vertė neatitiko suvestiniuose registruose nurodytai vertei; kad tvarkant pirkėjų ir tiekėjų apskaitą buvo neteisingai perkeliami skolų likučiai iš praėjusio laikotarpio pabaigos į sekančio laikotarpio pradžią; registruose bendros skolų sumos neatitiko skolų pagal atskirus pirkėjus/tiekėjus dydžius; skolų dydžiai keitėsi nesant jokiems tuos pasikeitimus įrodomiesiems dokumentams bei dėl to, kad 2009 m. sausio mėn. bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik iš dalies, t.y. buvo tvarkoma tik pirkėjų skolų apskaita iki 2009-02-01, pinigų banko sąskaitose apskaita iki 2009-02-01, pinigų kasoje apskaita iki 2009-02-01, įsipareigojimų tiekėjams apskaita iki 2009-02-01, o vasario mėn. (iki 2009-02-27) iš viso netvarkoma, atsakinga bendrovės buhalterė A. S., dirbusi nuo 2007-03-01 iki 2009-02-27.

2) 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (aktualia redakcija nuo 2008-04-17 , LRV nutarimas Nr. 370) 3 punktu, kur nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną", nes tyrimui nebuvo pateikti jokie dokumentai įrodantys, kad 2007 m. 2008m. ir 2009 m. baigiantis buvo atliekamos inventorizacijos ir dėl to tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar realūs materialaus turto ir įsipareigojimų likučiai atitiko 2007-12-31 ir 2008-12-31 datomis buhalterinės apskaitos suvestiniame apyvartos registruose atvaizduotus duomenis. Pagal šio nutarimo 9 punkto nuostatas ,,Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (aktualia redakcija nuo 2008-04-17 , LRV nutarimas Nr. 370) nesivadovavo bendrovės direktorius A. R..

3) Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė juridinių asmenų registrui nepateikė 2008 m. ir 2009 m. metinių finansinių atskaitomybių. Pagal 2001-11-06 LR Įmonių finansinės

atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2007-06-07 redakcija) 28 straipsnio 2 dalies nuostatas „Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas (...)" t.y. A. R., pagal 2003-12-11 LR Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1889 24 straipsnio 1 dalies nuostatas „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos", pagal 58 straipsnio 2 dalies nuostatas „Bendrovės metinę finansinę atskaitomybę tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas", o pagal 2003-11-12 LRV nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 89 punkto nuorodas „Metinė finansinė atskaitomybė, taip pat konsoliduota, Registro tvarkytojui turi būti pateikta per 30 dienų nuo momento, kai juridinis asmuo ją patvirtina įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenumato kitaip". (3 t., b. l. 4-34).

2. Ikiteisminiame tyrime apklausos metu liudytoja A. S. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 27 d. Jai dirbant šioje bendrovėje, direktorius buvo brolis A. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė (duomenys neskelbtini) esančiose išnuomotuose patalpose, buhalteriją tvarkė namuose. Tvarkė pagal tuos dokumentus, kuriuos jai atveždavo A. R.. Su broliu susipyko, jis jai nemokėjo atlyginimo, todėl jam kaip bendrovės direktoriui parašė 2009 m. vasario mėnesį prašymą dėl atleidimo iš darbo. Visas ataskaitas Sodrai, mokesčių inspekcijai teikdavo elektroniniu būdu. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie buvo pas ją, po atleidimo iš darbo, ji nuvežė savo motinai E. R., nes su broliu A. R. nebendravo gal porą mėnesių prieš atleidimą, t.y. išėjimą iš darbo. Ji paprašė mamos, kad dokumentus pasiimtų brolis, nes jie bendravo. Kaip minėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė iki 2009 m. vasario 27 d., tvarkė namuose iš brolio atvežtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų. Buhalteriją tvarkė ekseliniu variantu pagal formules, jokios buhalterinės programos nenaudojo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir akcijų paskirstymo ji nieko negali paaiškinti, nes nežino, nesidomėjo. Apie 2009 m. Sausio - vasario suvestinius sąskaitų registrus, kuriuose apibendrinami ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, nesuvedimą gali paaiškinti, kad A. R. jai nepristatė reikiamų dokumentų, ką galėjo padaryti tai tik pristatytus pirminius dokumentus susegti, o kažką suvesti į registrus jai buvo sunku. Kas liesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginius reikalus- pavedimai, bankai, grynieji pinigai - viską tvarkė A. R.. Ji tvarkydavo tik pačią buhalteriją, suvesdama viską į registrus, perduodama ataskaitas į mokesčių inspekciją, Sodrą. Galėjo atsirasti jos darbe t. y. tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją klaidų, bet tai tikrai jos atsirado ne tyčia, turint tikslą kažką apvogti ar tai apgauti. Kodėl tos klaidos atsirado ji tikrai paaiškinti negali. Visi buhalteriniai dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pas jos mamą, o 2010-07-09 juos savanoriškai atidavė tyrėjui R. S.. Dokumentus supakavo, užantspaudavo. Vėliau, pakvietę A. R. užantspauduotą dėžę praplėšė ir suskaičiavo visus paimtus segtuvus. Kaip minėjo visus turimus dokumentus, kuriuos ji matė iki 2009-02-27, atidavė. Kiek žino, jai išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos niekas netvarkė. Kaip minėjo tvarkė tik dokumentus, o piniginius visus reikalus sprendė A. R.. Ji įgaliojimo tvarkyti piniginius reikalus neturėjo (3 t., b. l. 145-146).

3. Vadovaujantis BPK 187 str.2 d. A. R. 2013-04-24 įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą, nes keitėsi įtarimo turinys, ir pareikštas A. R. įtarimas pagal BK 223 str. 1 d.

Apklaustas įtariamuoju A. R. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški ir suprantama. Dėl pareikšto įtarimo pagal LR BK 223 str.ld. kaltu prisipažįsta iš dalies, kadangi visi pažeidimai kurie nurodyti įtarime, atlikti ne jo paties, jis negalėjo pilnai kontroliuoti atliekamo buhalterio darbo, kadangi neturi buhalterinio išsilavinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2005 m. kovo mėn. 29 d. t.y. nuo bendrovės įsteigimo dienos. Kaip direktorius, pagrindinį dėmesį skyrė gamybai. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės veiklos kryptys buvo medienos apdirbimas, medinių dirbinių gamyba, medienos ruoša. Bendrovė veiklą vykdė išnuomotuose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Buhalterės bendrovėje keitėsi, paskutiniu laikotarpiu nuo 2007 metų buhaltere dirbo jo sesuo A. S.. Kaip minėjo jis pagrinde rūpinosi gamyba- ieškojo tiekėjų, pirkdavo medieną, ruošėsi įrengti naują džiovinimo katilą, ieškodavo rinkos kur parduoti gaminius. Tas reikalavo investicijų, todėl buvo imamos paskolos iš bankų. Bankams reikėjo mokėti palūkanas, sukilo medienos kaina, todėl mano dėl šių veiksnių pradėjo strigti bendrovės veikla, maždaug 2009 metais, tikslios datos neprisimena gamybos nebevykdė, buvo atleisti visi darbuotojai. Jo sesuo A. S. buhalteriją tvarkė iki 2009 m. vasario mėnesio. Iki to laiko kiek supranta ji kažkokius suvestinius registrus dar pildė, teikė ataskaitas Sodrai, mokesčiams. Kadangi pats buhalterinio išsilavinimo neturi, pats nesidomėjo, kaip ten suveda į registrus duomenis sesuo. Jis visus turimus dokumentus jai pateikdavo, o ji tą buhalterinę apskaitą tvarkydavo namuose. Paskui jie susipyko ir nuo 2009 m. vasario mėnesio jis nesamdė įmonei jokio buhalterio, supranta, kad į tai pažiūrėjo aplaidžiai ir nepriėmė jokio buhalterio. Jokio vidinio įmonės akto nebuvo priėmęs, kur būtų nurodytos įmonės buhalterinių dokumentų perdavimo tvarka, taip pat saugojimo tvarka. Kiek prisimena inventorizaciją atlikinėjo bendrovėje, jis pats joje dalyvaudavo. Galbūt buvo netinkamai suforminama ta inventorizacija arba buhalterė netinkamai tai įformindavo. Kaip minėjo į tai pažiūrėjo aplaidžiai. Jis nebendrauja su savo seserimi ir ji jam po išėjimo iš bendrovės jokių buhalterinių dokumentų neperdavė, tik vėliau sužinojo, kad dokumentai palikti pas motiną. Žino, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterijos tvarkymo organizavimą įmonėje, buhalterinių dokumentų išsaugojimą. Į tai būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pažiūrėjo aplaidžiai. Gailisi dėl to ir sutinka, kad šis procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (3 t., b. l. 153).

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad A. R. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir jis yra baustinas. Jo veika kvalifikuota tinkamai.

Prokuroras siūlo skirti A. R. 8 MGL (1040,00 Lt) baudą. Kaltinamasis A. R. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos baudos dydžio sutinka ir prašo teismo, esant galimybei, jam paskirti mažesnę baudą arba lesti baudą sumokėti dalimis (3 t., b. l. 173).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe byloje pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. neteistas (3 t., b. l. 156-157), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2013-04-15 (3 t., b. l. l58-134); PSPC įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 165-170). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą.

Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. A. R. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. skirtina 8 MGL – 1040,00 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda.

Atsižvelgiant į A. R. prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį sumokant po 104,00 Lt (vieną šimtą keturis litus), mokėjimus pradedant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

A. R. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Asmenų, pripažintų civiliniais ieškovais byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ieškinio nėra ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-421 str., teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir nubausti jį 8 MGL – 1040,00 Lt (vieno tūkstančių keturiasdešimties litų) dydžio bauda.

A. R. paskirtos 1040,00 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį sumokant po 104,00 Lt (vieną šimtą keturis litus), mokėjimus pradedant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirtą baudą mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka -priverstinai per antstolį.

A. R. kardomosios priemonės iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis nesutikdamas su jam paskirta bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir negali būti skundžiamas.

Teisėjas Romaldas Šuliokas