Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., išnagrinėjęs R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2013 m. vasario 22 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. vasario 22 d., apie 11.05 val. atėjo į Noreikiškių policijos nuovadą, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau pareiškė, kad alkoholį vartojo vakar, pasitikrinti savo blaivumą alkotesteriu kategoriškai atsisakė. Ėmė tyčiotis, aiškindamas, kad blogas kvapas iš jo burnos sklinda dėl operuoto skrandžio. Su policijos pareigūnais kalbėjo grubiai ir priekabiai bei įžeidžiamai. Atsisakė atsisėsti prie tyrėjos A. B. stalo, kad duoti paaiškinimus administracinėje byloje dėl triukšmo ir konflikto bute su smurto požymiais. Šiais veiksmais nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo, taip pat įžeidė jo garbę ir orumą, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.

R. S. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, papildymų ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl neatvykimo priežastys pripažintos nesvarbiomis, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2d.).

R. S. nepripažino padaręs pažeidimą, savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad komisarui liepus, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Buvo savame stovyje. Iš policijos pareigūno savo atžvilgiu pats išgirdo įžeidžiančius žodžius (b. l. 6).

Kaltinimas R. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., grindžiamas surinkta medžiaga: tarnybiniais pranešimais (b. l. 1 - 3), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4 - 5), R. S. paaiškinimu (b. l. 6), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 7 - 11), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole dėl teisėto policijos pareigūno nurodymo nevykdymo turi būti nurodyta pareigūno veiksmai, vykdant pareigas ir šių veiksmų teisėtumas, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-841/2006). Tačiau R. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokiuose teisės aktuose numatytų teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė R. S..

Dėl policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą.

R. S. kaltinamas tuo, kad atvykęs į policijos nuovadą atsisakė pasitikrinti blaivumą. Pažymėtina, kad asmenys pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų turi pareigą tik tuo atveju, jei jie yra sulaikyti už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariami, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 270¹ str. 1 d.). Tuo atveju policijos pareigūnas išrašo siuntimą ir pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prieš tai suderinęs su operatyvaus valdymo padalinio pareigūnu. Nustatydamas kito asmens neblaivumą (girtumą) (jo sutikimu), policijos pareigūnas taip pat gali atlikti tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu (Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2006-06-30 įsakymo Nr. 5-V-412 101.7 p.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad R. S. būtų buvęs sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, jis pats atvyko į policijos nuovadą duoti parodymų, todėl darytina išvada, kad jis neturėjo pareigos tikrintis neblaivumą, o policijos pareigūnai negalėjo jo šito reikalauti.

Dėl policijos pareigūnų reikalavimo duoti parodymus.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nebuvo nurodyta, ar R. S. buvo iškviestas duoti parodymų į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Noreikiškių policijos nuovadą kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar kaip liudytojas, ar nukentėjusysis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str. 2 d. numato, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykęs duoti parodymų, kitaip vengiantis arba atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šio kodekso 187² straipsnį. Taigi, jei R. S. būtų buvęs kviestas į policijos nuovadą, kaip liudytojas, už vengimą duoti parodymus, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, atsakomybė už tai yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., tačiau tai negali būti vertinama, kaip teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę duoti paaiškinimus, tačiau tai yra jo teisė, o ne pareiga. Versti duoti parodymus prieš save yra draudžiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d.). Taigi, jei R. S. būtų buvęs kviestas į policijos nuovadą, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis neturėjo pareigos duoti parodymus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir paties vengimo ar atsisakymo duoti parodymų fakto klausimas abejotinas. Vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad R. S. palieptas rašo paaiškinimą, iškilus klausimams, kaip rašyti, jis paprašo pagalbos pareigūnų, kas sukelia policijos pareigūno nepasitenkinimą. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad R. S. tariamai atsisakydamas rašyti paaiškinimą, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo.

Dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. S. su policijos pareigūnais kalbėjo grubiai ir priekabiai bei įžeidžiamai. Tačiau kaip matyti iš prie administracinio teisės pažeidimo bylos pridėtos vaizdo medžiagos, R. S. su policijos pareigūnais bendravo mandagiai, jų neįžeidinėjo, neplūdo, nekėlė triukšmo, policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti blaivumą, paklausė, kodėl jis tai turėtų daryti. Paliepus rašyti paaiškinimą, jis tą ir darė. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei kitoje medžiagoje taip pat konkrečiai nenurodyta, kokiais konkrečiais žodžiais, gestais ar elgesiu R. S. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Todėl išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad R. S. nei savo elgesiu nei žodžiais neįžeidė policijos pareigūnų garbės ar orumo.

Priešingai, pastebėtina, kad tai policijos pareigūnas R. M. su R. S. elgėsi nepagarbiai ir įžūliai, kaltino smurtavimu, atsikalbinėjimu, arogantiškai pareiškė, kad jis yra valdžios atstovas, ir todėl jam reikia paklusti, ir pan. Lietuvos Policininkų Etikos kodekso 3 p. numatyta, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo (Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymas Nr. V-347). Policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje privalo: gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindine teises ir laisves, neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų, saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, ir t.t. Todėl peržiūrėjus vaizdo įrašą, kyla abejonė, ar policijos pareigūnai, apklausinėdami ir filmuodami R. S., nepažeidė Lietuvos Policininkų Etikos kodekso bei R. S. privatumo, vaizdo kamera darydami spaudimą. Nes kaip paminėta tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 1 - 2), „pradėjus filmuoti, R. S. dalinai ėmė tvardytis“, vadinasi jam buvo padarytas ir spaudimas ir jis buvo paveiktas policijos pareigūnų įtakos. Dėl šios priežasties, šis nutarimas susipažinimui siunčiamas ir Imuniteto valdybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Ištyrus duomenis šioje byloje, objektyvių ir neginčijamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kategorišką išvadą, jog pažeidimas buvo padarytas ir jį padarė būtent R. S.. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. S. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, administracinė teisena R. S. atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sudėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-1982-825/2013 nutraukti.

Nutarimą susipažinimui siųsti Imuniteto valdybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.