Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1966-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00230-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 7.2.2; 55.1.3 (S)

2019 m. balandžio 18 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lendus“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo taikyti ekonominę (finansinę) sankciją panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Lendus“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ0551 dėl ekonominės (finansinės) sankcijos įmonei paskyrimo už Užimtumo įstatymo pažeidimą (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad VDI buvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys su pareiškėja sudarytos dar iki pradedant dirbti, pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, 2017 m. gruodžio 21 d. redakcija, galiojusi nuo 2018-10-01 iki 2019-01-01) nustatytas sąlygas taip pat buvo pranešta apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Pareiškėjos patikrinimą atlikęs VDI atstovas nurodė, kad jis duomenis VSDF pamatė tik vėliau. Laikytina, kad duomenų pateikimas socialinio draudimo įstaigai ilgiau užtrunka, nes trečiųjų šalių piliečiams suteikiami socialinio draudimo kodai. Vėliau tikrinant duomenis, inspektorius nustatė, kad jie buvo rodomi pilna apimtimi. Mano, kad vėlesnis duomenų perdavimas galėjo būti sąlygoti ir vasaros laikotarpio, kuomet didelė dauguma įstaigų darbuotojų atostogauja, dėl ko ilgiau trunka socialinio draudimo įstaigos darbo organizavimas. Be to, Įstatymo 56 straipsnis įpareigoja atsakingą asmenį pranešti ir sudaryti darbo sutartį, tačiau nereikalaujama užtikrinti, kad duomenys būtų matomi VSDFV sistemos duomenų bazėje. Nutarime taip pat nenurodyta, kaip ir kokie pareiškėjos darbuotojai davė inspektoriams paaiškinimus. Nedalyvaujant teisės aktų nustatyta tvarka vertėjui, inspektoriai negalėjo surašyti ir vadovautis užsieniečių duotais paaiškinimais. Teismui pripažinus, kad Nutarimas surašytas pagrįstai, pareiškėja prašo mažinti paskirtą baudą, nes ne dėl pareiškėjos atsakomybės buvo galimai pavėluotai paskelbti duomenys socialinio draudimo įstaigoje. Teigia, kad atsakovė pažeidė objektyvumo, teisinės valstybės ir gerojo viešojo administravimo principus, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį.

Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjos skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad patikrinimo metu, t. y. 2018 m. liepos 10 d. apie 9:08 val., patikrinus duomenis VSDFV informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad Ukrainos Respublikos piliečių B. P., gim. (duomenys neskelbtini), H. A., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. Y., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir darbuotojai) pareiškėjos VSDFV apdraustųjų sąraše nebuvo. Pareiškėjos pranešimai 1-SD apie darbuotojų įdarbinimą pateikti tik 2018 m. liepos 10 d. 19:48 val. ir 2018 m. liepos 11 d. 12:49 val., t. y. po VDI patikrinimo. Pareiškėjos darbuotojai patikrinimo metu 2018 m. liepos 10 d. apie 9 val. dirbo nelegaliai, t. y. apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, kaip tai numato Įstatymas. Pažymi, kad patikrinimo metu su darbuotojais buvo bendrauta rusų kalba, buvo paprašyta prisistatyti, pateikti asmens dokumentų kopijas, ką darbuotojai ir padarė. Bendravimas su jais rusų kalba vyko sklandžiai, pareiškėjos darbuotojai su darbo inspektoriais kalbėjo laisvai. Patikrinimo metu darbuotojams buvo užtikrinta teisė bendrauti kalba, kurią jie moka, t. y. rusų kalba, ir dėl to duomenų surinkimui vertėjo paslaugomis naudotis nereikėjo. Teikti raštiškus paaiškinimus visi septyni darbuotojai atsisakė, žodžiu nurodydami, kad bijo prarasti darbą. Pareiškėjai atstovavo advokato padėjėjas A. T. P., kuris kalba lietuviškai, todėl vertėjo paslaugos visiškai nereikalingos. Nutarimu pareiškėjai skirta minimali Įstatyme numatyta bauda už septynis nelegaliai dirbusius asmenis.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ0551 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad VDI darbo inspektoriai 2018 m. liepos 10 d. 9.08 val. atliko patikrinimą statybvietėje adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje (elektroninės bylos labai (toliau – e. b. l.) 43–44). Tarp dirbančiųjų buvo ir septyni Ukrainos Respublikos piliečiai, kurie pateikė asmens dokumentus (e. b. l. 66–73) ir nurodė, kad dirba pareiškėjai, kad jiems vadovavo UAB „Terra Silvestris“ betonuotojas. Patikrinus pareiškėjos VSDFV sistemos duomenis, nustatyta, kad minėtų asmenų pareiškėjos Sodros apdraustųjų sąraše VDI patikrinimo metu nebuvo. Teikti raštiškus paaiškinimus visi septyni Ukrainos Respublikos piliečiai atsisakė, žodžiu nurodydami, kad bijo prarasti darbą. Tad teisiškai nereikšmingi pareiškėjo argumentai dėl netinkamo asmenų paaiškinimų surinkimo, kadangi asmenys paaiškinimus pateikti atsisakė ir šioje byloje jų teisinės atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas. Gi pareiškėją atstovavęs asmuo vertėjo paslaugomis nepageidavo naudotis ir tokio poreikio nebuvo. Teisiškai reikšminga šioje byloje, jog aiškiai identifikuoti patikrinimo metu dirbę asmenys (byloje yra jų asmens tapatybės dokumentai) ir jų skaičius, o vėliau pareiškėjo pateiktos darbo sutartys tik patvirtina darbinių santykių su patikrinimo metu nustatytais asmenimis buvimą.

Pareiškėjos įgaliotas asmuo A. T. P. 2018 m. liepos 13 d. VDI Vilniaus skyriuje paaiškino (e. b. l. 45–46), kad pagal 2018 m. liepos 9 d. su UAB „Terra Silvestris“ sudarytą sutartį dėl darbuotojų nuomos į statybvietę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo paskirti pareiškėjos darbuotojai iš Ukrainos (e. b. l. 78–80), darbuotojai į statybvietę atvyko 2018 m. liepos 10 d., kad duomenys apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV skyriui pateikti 2018 m. liepos 9 d. Jokių įrodymų, kad pranešimai apie identifikuotų septynių darbuotojų įdarbinimą įmonėje buvo VSDFV pateikti būtent 2018 m. liepos 9 d. ar iki patikrinimo, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėja tik 2018 m. spalio 17 d. pateikė 2018 m. liepos 9 d. sudarytas sutartis su Ukrainos Respublikos piliečiais (e. b. l. 47–65).

VSDFV Utenos skyrius 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. (7.16E) R3-20834 informavo, kad pareiškėjos pranešimai (forma 1-SD) apie Ukrainos piliečių įdarbinimą pateikti tik 2018 m. liepos 10 d. 19:48 val. ir 2018 m. liepos 11 d. 12:49 val., t. y. po VDI patikrinimo (e. b. l. 74–77). Vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalimi ir 43 straipsnio 1 dalimi, VDI 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ0551 pareiškėjai buvo paskirta 6 076 Eur bauda už tai, kad būdama darbdaviu, atstovaujama A. T. P. (atstovaujantis direktorių – Ukrainos pilietį V. U.), 2018 m. liepos 10 d. Ukrainos Respublikos piliečiams B. P., gim. (duomenys neskelbtini), H. A., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. Y., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini), leido dirbti statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.

Pagal veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (2017-06-06 įstatymo Nr. XIII-416 (nuo 2017-06-15)redakcija) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Nustatyta, kad 2018 m. liepos 10 d. apie 09:08 val. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, Ukrainos Respublikos piliečiai B. P., H. A., I. V., K. V., L. P., T. Y. ir B. S., kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve dirbo darbus teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. VDI skundžiamame nutarime taip pat konstatuota, kad minėti asmenys dirbo teisės aktų nustatyta tvarka, nesudarę rašytinių darbo sutarčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI Vilniaus skyriui tik 2018 m. spalio 17 d. (iš esmės po savaitės) buvo pateiktos rašytinės darbo sutartys su šiais darbuotojais. UĮ 56 straipsnio, DK nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad šiuo atveju pareiškėja buvo darbdavys, kuriam UĮ taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Aukščiau aptartų įrodymų visetas teismui duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 2018 m. liepos 10 d. UAB „Lendus“ nelegaliai dirbo 7 asmenys (ABTĮ 56 straipsnis), nes tikrinimo metu darbo sutartys nebuvo pateiktos (jos pateiktos ženkliai vėliau), pranešimai apie jų įdarbinimą VSDFV nebuvo pateikti iki tos dienos vėlyvo vakaro (dėl dalies darbuotojų – kitos dienos vidudienio). Byloje taip pat nėra pateikta duomenų ir apie nustatytiems asmenims išduotus leidimus dirbti ir gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nepagrindė teiginių apie pranešimų VSDFV iki patikrinimo pateikimą, o atsakovui pareiškėjo teiginius apie savalaikį duomenų apie apdraustuosius asmenis pateikimą paneigus, - pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo ir dėl to jam nekyla teisinė atsakomybė. Taip pat pareiškėjas neįrodė aplinkybių, galinčių daryti pagrindą atleisti jį nuo administracinės atsakomybės Administracinių nusižengimų kodekso 12-21 str., 591 str.).

Bauda paskirta nepažeidžiant UĮ 60 straipsnio 1–4 dalių nuostatų (už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį pareiškėjai buvo paskirta sankcijoje numatytos baudos minimumas). Pagrindų sumažinti pareiškėjui paskirtas už kiekvieną nelegaliai tikrinimo metu dirbusį asmenį minimalias baudas (suminė išraiška nutarime nurodoma 6076 EUR, 868*7), nenustatyta. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nenustatyta byloje nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsakovas skundžiamame nutarime motyvavo dėl mažesnės nei sankcijos vidurkis baudos už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį paskyrimo. Pareiškėjas neįrodinėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sudarančių pagrindą svarstyti dėl mažesnės nei minimalios sankcijoje numatytos baudos už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį skyrimo, todėl, įvertinus ir įdarbintų asmenų skaičių, - nėra pagrindo mažinti paskirtos minimalios įstatyme numatytos baudos už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.

Pareiškėjo argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimo yra pernelyg abstraktūs ir nepagrįsti, kad galima būtų jų pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą. Be to, svarstant finansinės sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą pirmiausia vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnyje pateiktomis bendrosiomis poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo taisyklėmis ir administracinę atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Argumentų ir duomenų, kad atsakovas būtų pritaikęs pareiškėjui finansinę sankciją (poveikio priemonę plačiąja prasme) nesilaikydamas bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nepateikta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Lendus“ skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.