Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, nukentėjusiesiems S. K. , J. S. , M. K. , jo atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamojo R. Š. gynėjai Rasai Kalkauskienei, kaltinamojo T. K. gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1981-08-08 Kauno m. Lenino rajono teismo pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, 1982-07-15 Kauno m. Lenino rajono teismo pagal Baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 2 dalį. 43 straipsnį laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, 1992-04-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, 1995-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams, bausmes atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį;

T. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas(duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-04-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2) 2006-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2006 metų gegužės 9 dieną apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su T. K. , bendrais veiksmais su T. K. suduodamas nukentėjusiajam S. K. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, veido odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžiu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, užvaldė S. K. 498 litų vertės mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 6030“ su SIM kortele ir laisvų rankų įranga.

T. K. 2006 metų gegužės 9 dieną apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. Š. , bendrais veiksmais su R. Š. suduodamas nukentėjusiajam S. K. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, veido odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžiu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, užvaldė S. K. 498 litų vertės mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 6030“ su SIM kortele ir laisvų rankų įranga.

Be to, T. K. 2006 m. birželio 5 d. apie 13.30 val. prie namo (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą- M. K. naudojamą J. S. priklausančią krūmapjovę- sudavė vieną smūgį medine lazda nukentėjusiajam M. K. į galvą, tuo padarė muštinę žaizdą pakaušio srityje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių obuolių junginėse, kaktikaulio ir kaukolės pamato lūžį priekinėje dešinės daubos srityje, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo su galvos smegenų suspaudimu ir vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, tai yra, sunkų M. K. sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė J. S. 1099 litų vertės krūmapjovę „Husqvarna 323R“.

Plėšimas iš S. K.

Kaltinamasis R. Š. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą veiką, prisipažino. Jis parodė, kad 2006-05-09 jis su drauge J. K. vaikščiojo prie Aleksoto tilto, ten susitiko A. S. , jo draugą T. K. bei I. R. . Jie visi būriavosi prie A. S. automobilio, klausėsi muzikos, išgėrė A. S. turėto alaus. Išgėręs buvo taip pat ir T. K. . Jis norėjo dar išgerti, tačiau pinigų neturėjo. Netikėtai T. K. pradėjo bėgti per gatvę, jis suprato, kad Tadas jį kviečia kartu. Kitoje gatvės pusėje T. K. pribėgo prie vyriškio ir sudavė jam smūgį. Jis taip pat sudavė vyriškiui du smūgius rankomis į veidą, po to nusisuko, o atsigręžęs pamatė, kad T. K. ir vyriškis kažkur dingo. Po to iš už sienelės išgirdo T. K. balsą, padavė jam ranką, padėdamas perlipti sienelę. Grįžus prie kompanijos, pastebėjo, kad T. K. rankoje turi mobilaus ryšio telefoną. Neužilgo į aikštelę prie tilto atvažiavo policijos pareigūnai, ir jis iš ten pasišalino. Ką toliau T. K. darė su telefonu , jis nematė, dėl ko bėgo su T. K. per gatvę ir dėl ko sudavė smūgius nukentėjusiajam, paaiškinti negali.

Kaltinamasis T. K. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą veiką, prisipažino. Jis paaiškino, kad, būdamas 18 metų amžiaus, vairuotojų rengimo kursuose susipažino su A. S. , kuris įkalbinėjimais ir grasinimais įtraukė jį į nusikalstamą veiklą. 2006-05-09 jis su A. S. važiavo pirkti alaus, buvo išgėręs. Prie Aleksoto tilto pamatė R. Š. , A. S. sustojo, jie kalbėjosi. Pastebėjęs kitoje gatvės pusėje einantį girtą vyriškį, A. S. liepė jam nueiti ir pažiūrėti, ar šis turi telefoną. Jis perėjo gatvę, R. Š. ėjo jam iš paskos. Telefoną vyriškis turėjo pasikabinęs ant kaklo, rankose nešėsi maišelį. Jis sudavė vyriškiui rankomis ir kojomis ne mažiau kaip tris smūgius nesitaikydamas. R. Š. taip pat sudavė smūgius. Nuo smūgių vyriškis persivertė per betoninę sienelę, jis pats taip pat peršoko per sienelę, R. Š. liko ant šaligatvio. Nuo smūgių vyriškis buvo beveik be sąmonės. Jis nutraukė nuo kaklo telefono aparatą, apžiūrėjo maišelį. Kadangi maišelyje buvo įrankiai, kurių jis nelaikė vertingais, nieko iš maišelio nepaėmė. Grįžęs prie kompanijos, iš vyriškio pagrobtą telefoną perdavė A. S. . A. S. sakė šį telefoną pasiliksiąs sau. Kai prie jų privažiavo policijos patruliai, A. S. bandė telefoną perduoti kažkam iš kompanijos.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2006-05-09 pavakare po darbo ėjo link Aleksoto tilto, ant kaklo turėjo mobilaus ryšio telefono aparatą su laisvų rankų įranga, nešėsi krepšelį su įrankiais-dviem atsuktuvais, replėmis ir elektros matuokliu, kurių vertė 100 litų. Buvo išgėręs butelį alaus, girtas nebuvo. Eidamas išgirdo kažką atbėgant, nespėjęs atsisukti, pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Atsigavo tik greitosios pagalbos automobilyje. Vėliau policijos pareigūnai jam grąžino maišelį be įrankių ir telefoną. T. K. artimieji jam atlygino kitą turtinę žalą, civilinio ieškinio jis atsisako, T. K. jis atleido.

Liudytojas E.M. parodė, kad yra policijos pareigūnas, 2006-05-09 apie 20 val. gavo pranešimą, kad prie Aleksoto tilto mušamas žmogus. Nuvykus į vietą, pastebėjo, kad prie tilto aikštelėje būriavosi kompanija., kai kurie asmenys, pavyzdžiui, A. S. , I. R. , jam buvo žinomi. Artinantis policijos pareigūnams, matė, kaip vienas vyriškis kažką perdavė moteriai, o ši tą daiktą išmetė. Paaiškėjo, kad tai buvo mobilaus ryšio telefonas. Už betoninės pertvaros kitoje gatvės pusėje buvo rastas sužalotas žmogus, jam iškviesta greitoji medicininė pagalba. Sužeistasis atpažino jam parodytą telefoną kaip savo.

Liudytojas D.B., policijos pareigūnas, taip pat parodė, kad 2006-05-09 vakare kartu su E. M. gavo pranešimą apie prie Aleksoto tilto mušamą žmogų. Atvykus į įvykio vietą, iškvietė pagalbą sužalotam žmogui, įvykio vietoje rado išmestą telefono aparatą, kurį nukentėjusysis atpažino kaip savo, sulaikė ir į policijos įstaigą pristatė du vyriškius.

Liudytoja I. R. parodė, kad 2006-05-09 vakare aikštelėje prie Aleksoto tilto ji susitiko su A. S. , T. K. , R. Š. , kalbėjosi. Ji matė, kaip T. K. , o po to ir R. Š. perėjo į kitą gatvės pusę. Ar jie ten mušė žmogų, ji nematė, nes nežiūrėjo, tačiau pargrįžęs T. K. atsinešė telefoną, kurį perdavė A. S. . A. S. apžiūrinėjant telefoną, kažkas pastebėjo artinantis policijos pareigūnus. A. S. liepė visiems dingti, o telefoną įbruko jai į ranką, o ji tą telefoną numetė už suolelio. Policininkai tą veiksmą pamatė ir telefoną paėmė. Į policiją buvo išvežti A. S. ir T. K. . Sekančią dieną ji susitiko A. S. , kuris liepė jai nieko nepasakoti tyrimui, sakė, kad visą kaltę dėl įvykio prisiims T. K. . Todėl ikiteisminio tyrimo metu, apklausose ir akistatoje, ji sakė apie telefoną nieko nežinanti.

Daiktų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l .52) užfiksuota, kad nukentėjusysis S. K. iš trijų pateiktų telefonų atpažino iš jo pagrobtą telefono aparatą, įvedė PIN kodą. Daikto apžiūros protokole (t.1, b. l. 50, 51) užfiksuota, kad šis mobilaus ryšio telefonas su laisvų rankų įranga apžiūrėtas, po to grąžintas nukentėjusiajam (t.1, b. l. 53). Byloje yra sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtinanti, kad S. K. iš UAB „Bitė Lietuva“ įsigijo 498 Lt vertės telefono aparatą „Nokia 6030“ (t.1, b. l. 55).

Teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuota, kad S. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, nosies nubrozdinimai veide, nosies kaulų lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti galimai 2006-05-09 (t.1, b. l. 46,47).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t.1, b. l. 26), matyti, kad pagalba kviesta 2006-05-09 20.40 val. vyriškiui, esančiam prie Aleksoto tilto, medicininėje dokumentacijoje (t.1, b .l. 32-36) užfiksuoti S. K. padaryti sužalojimai.

Išvardinti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teismo laikomi įrodymais (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis). Vertindama šiuos įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamųjų R. Š. ir T. K. kaltė, panaudojant fizinį smurtą užvaldžius svetimą turtą, įrodyta, o nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis T. K. patvirtino, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo paragintas A. S. pažiūrėti, ar nukentėjusysis turi telefono aparatą. Tolimesni kaltinamojo T. K. veiksmai, o būtent tai, kad telefono aparatą nuo nukentėjusiojo kaklo jis nutraukė po to, kai nukentėjusysis nuo suduotų smūgių nukrito, rodo, kad fizinis smurtas buvo panaudotas turint tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nors kaltinamasis R. Š. teigia nežinojęs, kodėl eina kartu su T. K. link nukentėjusiojo, taip pat teigė negalįs paaiškinti, kodėl sudavė nukentėjusiajam smūgius, abiejų kaltinamųjų suderinti veiksmai rodo, kad jų tikslas – užvaldyti svetimą turtą- buvo bendras ir kad tą tikslą jie abu bendrais veiksmais realizavo.

Kolegija šalina iš kaltinimo abiems kaltinamiesiems inkriminuotas aplinkybes, kad. panaudoję fizinį smurtą, jie pagrobė nukentėjusiojo S. K. reples, du atsuktuvus, elektros matuoklį, tai yra, įrankius, kurių vertė 100 litų. Kaltinamasis T. K. teigia matęs, kad krepšelyje yra įrankiai, ir juos ten palikęs. Tais kaltinamojo parodymais kolegija tiki, kadangi nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad be telefono aparato T. K. prie kompanijos būtų atsinešęs kokius nors kitus daiktus. Be to, į įvykio vietą nedelsiant atvyko policija ir pareigūnai surado tai, kas iš nukentėjusiojo buvo pagrobta.

Baudžiamojoje byloje taip pat apklaustas liudytojas A. S. , tačiau jo parodymų kolegija nevertina, nes bylos duomenys (kaltinamojo T. K. , liudytojos I. R. parodymai) duoda pagrindo manyti, kad A. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme tyrimo nepakankamai įvertintas.

Kaltinamųjų R. Š. ir T. K. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Duomenų, kad kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra. Kaltinamųjų R. Š. ir T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamasis T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajam S. K. turtinę žalą ir nukentėjusysis su juo susitaikė, kaltinamasis T. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. taip pat nėra baudžiamajame įstatyme numatytų pagrindų.

Plėšimas iš M. K. . M. K. sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų

Kaltinamasis T. K. kaltu, padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neprisipažino. Jis parodė, kad 2006-06-05 (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune nebuvo, M. K. nesužalojo, krūmapjovės nepagrobė, įvykio metu greičiausiai buvo šeimos sodo namelyje. Ir ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, kad 2006 m. birželio mėnesį jam paskambino A. S. , pakvietė susitikti. Kartu su A. S. jis nuvažiavo į Eigulių mikrorajoną (jame yra ir (duomenys neskelbtini) gatvė), kur gyvena A. S. motina. Motinos namuose nebuvo, A. S. parodė maišu uždengtą krūmapjovę, pasakė, kad ją prašo parduoti pažįstami ir paklausė, ar jis nežinąs, kas norėtų ją pirkti. . Kadangi jam buvo žinoma, kad krūmapjovę ketina pirkti jo motinos giminaitis Ukmergėje, jis susiskambino su tuo žmogumi, krūmapjovę su A. S. nuvežė į Ukmergę ir už 500 litų pardavė R. T. . R. T. pinigus sumokėjo A. S. . Ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino nukentėjusysis. Kad jis įvykdė šiuos nusikaltimus akistatoje tvirtino liudytojas M. M. , tačiau jis mano, kad tokius parodymus M. M. duoda A. S. įtakojamas.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2006-06-05 apie 13.30 val. jis pjovė žolę prie (duomenys neskelbtini). Krūmapjovę buvo pasikabinęs per petį, už nugaros veikė krūmapjovės varikliukas. Jis pastebėjo taku praeinančius du vyriškius, kurie įžūliai jį apžiūrinėjo, todėl jis ir atkreipė į juos dėmesį. Geriau įsidėmėjo arčiau jo buvusį jaunesnį vyriškį, jį vėliau atpažino parodymo atpažinti metu. Nukentėjusysis patvirtino, jog neabejoja, kad tas vyriškis yra kaltinamasis T. K. . Antrasis vyriškis buvo žemesnis ir vyresnis. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo rodomos nuotraukos ir siūloma atpažinti iš nuotraukos, bet jis pasakė, kad iš nuotraukos atpažinti negali, gal atpažintų, jei asmuo būtų parodytas natūroje. Praėjus šiems vyriškiams, už kelių minučių jis pajuto smūgį ir pajuto, kaip jam nutirpo kūnas, sulinko kojos. Jis bandė keltis, viename balkone matė žmogaus siluetą, klausė, kas jam nutiko. Balkone buvusi moteris pasakė, kad jį apiplėšė du vyrai. Vėliau, grįžęs iš ligoninės, jis tą moterį susirado, iš jos balkono apžiūrėjo įvykio vietą ir atkūrė įvykio aplinkybes. Po sužalojimo jis buvo gydomas ligoninėje, buvo atlikta sudėtinga galvos operacija, dėl to iš pradžių, apklausiamas tyrėjų, jis detaliai įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Dėl sužalojimo ir gydymo jis negalėjo laikyti vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, juos perlaikydamas turėjo sumokėti papildomai, dėl ko reiškia civilinį ieškinį 64 litų sumai, kitos ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo jis atsisako. Be to, nukentėjusysis palaikė pareikštą 100 tūkst. litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis parodė, kad ryšium su sužalojimu patyrė daug skausmo ir pergyvenimų, išlaikė sudėtingą operaciją. Sužalojimo pasekmes jaučia ir dabar, sužlugdyti jo planai tęsti mokslą, apribotos darbo galimybės, patirta trauma turėjo neigiamos įtakos jo charakteriui.

Asmens parodymo atpažinti protokole (t.2, b. l. 11-14) užfiksuota, kad nukentėjusysis M. K. atpažino T. K. kaip asmenį, kurį matė įvykio dieną prie (duomenys neskelbtini) prieš pat užpuolimą.

Nukentėjusioji J.S. parodė, kad M. K. yra jos krikšto sūnus. Kadangi jos vyras serga, 2006-06-05 dienos rytą ji paprašė, kad M. K. nušienautų teritoriją prie namų, kurią ji tvarko . Tuo reikalu ji davė M. K. 1099 litus kainavusią krūmapjovę, pati tvarkėsi kitoje vietoje. Apie pietus ji paskambino M. K. ir paklausė, ar jis nenorėtų atsigerti, tačiau šis atsakė, kad baigia šienauti ir grįžta namo. Po kelių minučių jai paskambino sesuo, pasakė, kad M. K. sužalotas ir išvežtas į ligoninę, sakė jai ieškoti krūmapjovės. Apvažiavusi tą vietą, kur šienavo M. K. , krūmapjovės ji nerado, rado medinį pagalį, kurio vienas galas buvo kruvinas. Kalbant apie įvykį, M. K. jai sakė, kad jis matė du vyriškius, kurie jį galimai užpuolė. Iki įvykio M. K. buvo sveikas, gerai mokėsi, po įvykio pasikeitė, tapo nervingas. Tyrimo metu krūmapjovė rasta ir jai grąžinta, civilinio ieškinio ji nereiškia.

Liudytojas R. T. parodė, kad jis yra T. K. motinos sesers D. D. sugyventinis, gyvena Ukmergėje. Tadas kurį laiką pas juos gyveno, kartais svečiuojasi. 2006 metų pavasarį, Tadui girdint, jis kalbėjo, kad norėtų įsigyti žoliapjovę. Po kurio laiko T. K. jam paskambino ir pasakė, kad yra atvažiavęs į Ukmergę, turi parduoti žoliapjovę. Tadas su draugu buvo atvažiavę „Opel“ markės automobiliu. Jis apžiūrėjo žoliapjovę, Tado draugas pasakė, kad jos kaina 500 litų. Ta kaina jam tiko, žoliapjovę jis pasiliko, pinigus padavė Tado draugui.

Kratos protokole (t. 1, b. l. 126, 127) užfiksuota, kad 2006-06-30 (duomenys neskelbtini), pas D. D. atliekamos kratos metu rasta ir paimta nešiojama žoliapjovė „Husgvarna“, turinti individualų Nr. (duomenys neskelbtini). Žoliapjovės apžiūros duomenys užfiksuoti protokole (t. 2, b. l. 128, 129), ji grąžinta nukentėjusiajai J. S. (t 1, b. l.130).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad iš aikštelės prie namo (duomenys neskelbtini), paimta apie vieno metro ilgio medžio šaka, skysčio, panašaus į kraują, mėginys (t. 1, b. l. 98-101).

Teismo medicinos specialisto išvadoje (t.2, b. l. 105,106) konstatuojama, kad kad iš įvykio vietos paimtas skystis yra B( III ) grupės žmogaus kraujas, galintis priklausyti M. K. .

Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 135, 136) konstatuojama, kad M. K. padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruvos akių obuolių junginės, kaktikaulio ir kaukolės pamato lūžis priekinės dešinės daubos srityse, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo su galvos smegenų suspaudimu, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus pakaušio sritį, tikėtina, dėl vieno trauminio poveikio į pakaušio sritį 2006 m. birželio 5 dieną. Dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžio bei kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo M. K. konstatuojamas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Išvardintus duomenis teismas laiko įrodymais šioje baudžiamojoje byloje ir vertina juos, spręsdamas T. K. kaltės klausimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Iš šių įrodymų analizės daroma išvada, kad, panaudojus fizinį smurtą M. K. atžvilgiu, iš jo pagrobtas J. S. priklausantis turtas, taigi, padarytas plėšimas, tai yra nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Kadangi dėl panaudoto fizinio smurto plėšimo metu M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tais pačiais veiksmais padarytas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, tai yra, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Dėl abiejų šių nusikalstamų veikų padarymo kaltas T. K. . Nors jis neigia įvykdęs inkriminuotas veikas, jo kaltė įrodyta bylos aplinkybių, pripažintų įrodymais, visetu. Kolegijai nekelia abejonių, kad smūgį, kuriuo nukentėjusiajam M. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir po kurio buvo pagrobtas svetimas turtas, nukentėjusiajam M. K. sudavė kaltinamasis T. K. . Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis pastebėjo ir įsidėmėjo jį apžiūrinėjusį asmenį, kurį ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip T. K. . Kad tas asmuo buvo kaltinamasis T. K. , nukentėjusysis tvirtai pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuoj po to, kai nukentėjusysis užfiksavo jį apžiūrinėjusį asmenį, jis pajuto smūgį ir buvo sužalotas.

Duomenų, kad M. K. smūgį lazda būtų sudavęs koks nors kitas asmuo, o ne T. K. , baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.

Kad T. K. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas M. K. atžvilgiu, netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad T. K. po įvykio disponavo iš nukentėjusiojo atimta žoliapjove.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad kartu su T. K. buvo dar vienas, vyresnis ir žemesnio ūgio, vyriškis, kaltinamajam neinkriminuota, kad nusikalstamas veikas jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje Baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalis), o prašymo pakeisti kaltinimą į sunkesnį Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio tvarka nei prokuroras, nei nukentėjusysis nepareiškė.

Įvertinus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad T. K. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2006 m. birželio pradžioje jo pažįstamas T. K. pas jį į namus atsivežė žoliapjovę, paprašė nuvežti į jį Ukmergę. Tą žoliapjovę jiedu nuvežė T. K. dėdei į Ukmergę, pastarasis už ją Tadui sumokėjo 500 litų. Tadas užpylė jo automobiliui benzino, toks buvo atsiskaitymas už nuvežimą. Dėl šio įvykio jis buvo tardomas Žaliakalnio policijos komisariate, rajone, kur buvo įvykis ir kur gyvena jo motina. Į vieną iš apklausų jis vyko kartu su pažįstamu nepilnamečiu M. M. , nes šis taip pat buvo kviečiamas pas tyrėją. Apie tai, dėl ko jis tardomas, M. M. nepasakojo, ką M. M. turėtų sakyti tyrėjams, taip pat nenurodė.

Dėl plėšimo iš M. K. ir jo sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų A. S. 2006-10-10 buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ( t. 2, b. l. 99). Tą pačią dieną apklausiamas įtariamuoju, A. S. parodė, kad po to, kai su T. K. jis nuvežė žoliapjovę į Ukmergę, pats T. K. jam prisipažino, kad tą žoliapjovę užvaldė dalyvaujant taip pat jo pažįstamam M. M. , sudavęs vaikinui smūgį lazda į galvą. A. S. toje apklausoje taip pat parodė, kad apie tą įvykį klausė M. M. ir šis patvirtino, kad matė, kaip T. K. atėmė iš vaikino žoliapjovę (t.2, b. l. 100, 101). Perskaičiuos šiuos parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. S. patvirtino, kad jie yra teisingi, nors tikslių aplinkybių jis nebeatsimena.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2006 m. vasaros pradžioje T. K. pasiūlė jam nuvažiuoti į Eigulių mikrorajoną pas draugą. Išlipę iš troleibuso jiedu ėjo link namo, pažymėto numeriu ar tai 29, ar 39. Tada T. K. liepė jam palaukti, o pats nuėjo link žolę pjovusio vaikino, nuo žemės pakėlė pagalį, trenkė juo vaikinui per galvą ir traukė nuo jo žoliapjovę. Ką T. K. darė toliau, jis nematė, nes iš karto iš tos vietos pasišalino ir parvažiavo namo. Dėl šio įvykio jis davė parodymus Žaliakalnio PK, į apklausas vyko, gavęs šaukimus. Pagal pirmąjį šaukimą jis nenuvyko, nes nežinojo, kur yra komisariatas, gavęs šaukimą antrą kartą, jis paprašė, kad į apklausą jį nuvežtų A. S. . Važiuojant į komisariatą, apie įvykį kalbėjo su A. S. , bet A. S. jam nedavė jokių patarimų, kokius parodymus reikėtų duoti. Ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( t.2, b. l. 83-85) , liudytojas M. M. parodė, kad apie tai, jog jis matė, kaip T. K. įvykdė plėšimą, jis papasakojo A. S. , o šis paragino eiti į policijos komisariatą ir pasakyti, ką matė, nuvežė jį į Žaliakalnio PK.

Išanalizavusi šių liudytojų, taip pat liudytojo R. T. parodymus, kolegija daro išvadą, kad liudytojo A. S. vaidmuo bylos tyrimo metu nebuvo pilnai įvertintas, nors sekančią dieną po to, kai jis davė parodymus apie tai, kad apie įvykio aplinkybes gali patvirtinti M. M. , jis buvo iš sulaikymo paleistas, nepaskiriant kitos kardomosios priemonės (t.2, b. l. 96), o 2006-11-27 baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu nutraukta, apie tai pranešant tik jam pačiam (t. 2, b. l. 103). Dėl šios priežasties kolegija nevertina liudytojo A. S. parodymų ir nelaiko jų įrodymu, patvirtinančiu T. K. kaltę.

Dėl tos pačios priežastie kolegija nevertina ir liudytojo M. M. parodymų ir nelaiko jų įrodymu, patvirtinančiu T. K. kaltę. Iš M. M. parodymų analizės matyti, kad parodymus šioje baudžiamojoje byloje jos ikiteisminio tyrimo stadijoje jis davė A. S. iniciatyva ir jam įtakojant šių parodymų turinį. Kad liudytoją M. M. be kvietimo pas tyrėją atvedė A. S. , patvirtina ir Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato 2006-11-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-13-159 užfiksuoti duomenys (t. 3, b. l. 120).

Plėšimas iš S. K.

Skirdama bausmę kaltinamajam R. Š. , kolegija atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, tai yra, esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, padarė apysunkį nusikaltimą. Be to, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad R. Š. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, tai, yra, fizinį smurtą jis panaudojo po to, kai nukentėjusiajam smūgiavo T. K. , ir, nors suprato, kad fizinis smurtas naudojamas tam, kad būtų pagrobtas nukentėjusiojo turtas, pats telefono neužvaldė ir toliau juo nedisponavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija laiko galimu R. Š. paskirti bausmę, kiek švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nors R. Š. praeityje teistas, tačiau jo teistumai išnykę, nuo paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu praėję 12 metų. Nors R. Š. neprisidėjo prie turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. K. , ši žala nukentėjusiajam vis tik yra atlyginta.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad R. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis).

Skirdama bausmę T. K. , kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, tai yra, esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, padarė apysunkį nusikaltimą. Be to, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo pagal Kauno m. apylinkės teismo 2006-04-12 nuosprendį metu.

Plėšimas iš M. K. ir jo sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų

Skirdama bausmes, kolegija atsižvelgia į tai, kad T. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, vieną priskiriamą apysunkių, kitą- labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nesant jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad naujas nusikalstamas veikas T. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą ir už smurtinio nusikaltimo padarymą. Nesant atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą skirtina įstatymo sankcijos vidurkio dydžio bausmė (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 61 straipsnis). Skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į panaudoto fizinio smurto pobūdį ir nusikalstamos veikos pasekmes.

Bendrinant už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimo būdas, nes veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas T. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo pagal Kauno m. apylinkės teismo 2006-04-12 nuosprendį laikotarpiu, bet prieš priimant Kauno m. apylinkės teismo 2006-12-08 nuosprendį, kuriuo abiem minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, bausmės vykdymą atidedant. Todėl bausmės už šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas bendrintinos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyse nustatyta tvarka su Kauno m. apylinkės teismo 2006-12-08 nuosprendžiu paskirta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. gegužės 22 d. plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193-2007).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1199,90 Lt sumai dėl S. K. gydymo yra pagrįstas bylos dokumentais (t., b. l. 198,199) ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš R. Š. bei T. K. solidariai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 23338,70 Lt sumai dėl M. K. gydymo yra pagrįstas bylos dokumentais (t., b. l. 146,149) ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš T. K. .

Nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys dėl 64 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiu dokumentu (t.4, b. l. 45) ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš T. K. .

Nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys 100 000 litų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nekelia abejonių tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis M. K. patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius sukrėtimus. Dėl sužalojimo jam buvo atliekama sudėtinga galvos operacija, jis kartu su bendraklasiais negalėjo laikyti vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų. Sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaučia ir dabar, nukentėjusiojo sveikatos stovis neigiamai įtakoja jo tolesnio mokymosi, profesinės ar darbinės veiklos pasirinkimą. Kaltinamasis T. K. yra sveikas ir darbingas jaunas žmogus, jis, atlikęs bausmę, yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą R. Š. atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje.

T. K. , a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas iš S. K. ) ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas iš M. K. ) ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir paskirti 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš M. K. ) paskirtą bausmę ir pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. K. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti bausmę- laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. K. bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo sulaikymo dienos, 2006 m. liepos 27 d.

Bausmę T. K. paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš R. Š. ir T. K. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1199 (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt devynis) litus 90 centų už nukentėjusiojo S. K. , a/k (duomenys neskelbtini) gydymą.

Priteisti iš T. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2338 (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis) litus 70 centų už nukentėjusiojo M. K. , a/k (duomenys neskelbtini) gydymą.

Priteisti iš T. K. M. K. 64 (šešiasdešimt keturis) litus turtinei žalai ir 100 000 (šimtą tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomųjų priemonių nuteistiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- medžio šaką, paimtą iš įvykio vietos, kraujo pavyzdžius, virvelę su mechaniniais pažeidimais- saugomus Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Smurtinių nusikaltimų skyriuje, sunaikinti kaip menkaverčius. Kompaktines plokšteles Nr.ERĮ-260, ERĮ-261 palikti Smurtinių nusikaltimų skyriaus dispozicijoje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apygardos teismui.