Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1108-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-01
Bylos Nr.
1-1108-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06813-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
M. P.
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1108-929/2019Proceso Nr. 1-01-1-06813-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,nukentėjusiajai M. P.,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 270 straipsnio 3 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per vieną mėnesį nukentėjusiam atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir per du mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2019 m. vasario 17 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje, prie namo Liepkalnio g. 1, Vilniuje esančiame viešojo transporto sustojime „Pelesos“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2.44 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, matant sustojime buvusiems asmenims, įžūliais veiksmais, t.y. ranka sugriebė už sutuoktinės M. P. plaukų ir striukės kapišono, bei su rankos kumščiu sudavė du kartus per kairį šoną, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. P., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad žmonos M. P. keturias dienas nebuvo namuose. Ją surado pas draugę. Paėmė už kapišono, atėjo į autobusų sustojimą, kur įvyko konfliktas. Iki stotelės su žmona atėjo ramiai, nes nenorėjo, kad konfliktą matytų jos draugė. Stotelėje paėmė žmoną už kapišono, galėjo ir už plaukų sugriebti. Paskui kumščiu du kartus nesmarkiai sudavė jai į kairį šoną. Trenkė kumščiu, todėl nukentėjusiajai galėjo skaudėti. Nukentėjusioji iš jo ištrūko ir nuėjo į šoną, ji neverkė. Buvo neblaivus. prieš žmoną smurtavo iš pavydo. Konfliktas truko apie penkias minutes. Tuo metu stotelėje 5-6 m atstumu stovėjo trys nepilnamečiai. Jie pamatė kaip jis sudavė žmonai ir iškvietė policiją. Jis nepilnamečiams sakė, kad tai jo žmona, bet nesakė, kad turi teisę ją mušti. Paaugliai sakė jam, kad iškvies policiją ir iškvietė. Kiek matė, paaugliai nebuvo priėję prie jo žmonos. Jie šalia stovėjo, gal priėjo, kai jis nuėjo šalin. Be paauglių, daugiau žmonių stotelėje nebuvo. Jis matė tik tris vaikinus, merginos galėjo toliau stovėti. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką. Pasielgė blogai, yra kaltas. Su žmona susitaikė, jis jos atsiprašė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. P. parodė, kad 2019 m. vasario 14 d. ji atvyko į Vilnių prekiauti turgavietėje. Baigusi prekybą nutarė pernakvoti pas kolegą V. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Po to ji keturias dienas prekiavo turguje ir nakvodavo pas V. V.. 2019 m. vasario 17 d., apie 14.30 val. į V. V. butą atėjo jos sutuoktinis V. P., kuris tuo metu buvo neblaivus. Apie 16.50 val. jai su V. P. link „Pelesos“ stotelės Liepkalnio g., Vilniuje, tarp jų prasidėjo konfliktas dėl jos nakvojimo pas V. V., kurio metu V. P. griebė jai už striukės kapišono ir parvertė ant žemės. Ji atsistojo ir jie toliau nuėjo į autobusų stotelę. Atėjus į ją, ji atsisėdo ant suoliuko. Stotelėje buvo daug žmonių, šeši paaugliai. Ji norėjo atsistoti, bet jos vyras vėl griebė jai už kapišono ir prievarta pasodino. Norėjo nuo jo pabėgti, bet nepavyko. Apie 17.00 val. V. P. griebė jai už plaukų ir kapišono, trenkė du kartus iš kumščio į kairės pusės šoną iš kumščio. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje skausmo intensyvumo skalėje vertina šešiais balais. Visą tai matė stotelėje esantys žmonės. Jie pradėjo šaukti, kodėl V. P. ją muša, jis rėkė, kad tai jo žmona ir jis turi teisę. Po V. P. smurtinių veiksmų sustojime buvę šeši paaugliai iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 9-12, 24-25).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. vasario 17 d., 17.02 val. gautas pranešimas iš privataus fizinio asmens tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad važiuojant link stoties Pelesos st. moteris mušasi su vyru. Patikrinus paaiškėjo, kad smurtas buvo, vyras V. P. mušė savo žmoną M. P. (b. l. 6).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK pareigūno 2019 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos gavimo nurodyta, kad 2019 m. vasario 21 d., apie 12.44 val., buvo susisiekta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su galimu liudytoju, kuris galimai 2019 m. vasario ­17 d., apie 17.00 val., buvo viešojo transporto sustojime "Pelesos", esančio prie namo Liepkalnio g. 1, Vilniuje ir galimai matė konfliktą tarp V. P. ir M. P.. Pokalbio galimas liudytojas V. M. nurodė, kad 2019 m. vasario 17 d., apie 17.00 val., jis ėjo link "Pelesos" autobusų sustojimo ir pastebėjo stovinčius vyrą ir moterį. Tuo metu vyras laikė sugriebęs moterį už striukės ir neleido jai niekur eiti, o moteris buvo apsiverkusi ir laikė kairę ranką prie kairio šono. Jam paklausus, kas atsitiko, moteris nurodė, kad ją sumušė minėtas vyras. Tada jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino telefono Nr. 112 ir pranešė, kad vyras sumušė moterį. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė minėtą vyrą. Momento, kai buvo suduoti smūgiai į moters kūną, jis nematė ir nieko daugiau nurodyti negali (b. l. 27).

2019 m. vasario 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, 2019 m. sausio 17 d. įkeltas į IBPS. Atidarius įrašą matosi liudytojas V. M., už jo matosi policijos pareigūnai, nukentėjusioji M. P. ir kiti asmenys. Girdisi policijos pareigūno prašymas liudytojui V. M. papasakoti viską iš pradžių. Liudytojas V. M. nurodo, kad jie sėdėjo viešojo transporto sustojime ir moteris ėjo pro juos, o ją laikė jaunas vyras. Jie nutarė prieiti prie minėtos moters. Paklausė, ar reikalinga pagalba. Ji atsakė, kad reikalinga ir viską papasakojo. Policijos pareigūnas paklausia liudytojo V. M., kaip viskas buvo. V. M. atsako, kad žmogus ją mušė į kepenis. Policijos pareigūnas paklausia V. M., ar jis matė, kaip vyras muša moterį, liudytojas atsako, kad jis matė tik kaip ji ėjo ir vos galėjo atsistoti, tai nutarė jai padėti (b. l. 28).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad V. P. 2019 m. vasario 17 d., 17.26 val. nustatytas 2,44 prom. neblaivumas (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis V. P. pripažino, kad autobusų stotelėje jis sugriebė už striukės kapišono ir plaukų savo žmoną M. P. ir sudavė jai du smūgius į kairį šoną. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir nukentėjusiosios M. P. parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime ir vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis bei kitais bylos duomenimis. Šie byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji M. P. yra kaltinamojo V. P. sutuoktinė, todėl V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, V. P. fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje. Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti, šokiruoti, žmonėms sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Teismas nustatė, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją matė tuo metu stotelėje buvo nepilnamečiai asmenys. Nukentėjusiosios M. P. parodymais nustatyta, kad paaugliai pradėjo šaukti, kodėl V. P. ją muša, o pastarasis rėkė, kad tai jo žmona ir jis turi teisę. Po kaltinamojo smurtinių veiksmų šeši paaugliai iškvietė policijos pareigūnus. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. P. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šių nusikaltimų motyvus ir tikslus. V. P. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti viešoje vietoje, panaudojant fizinį smurtą prieš sutuoktinę M. P. iš pavydo. Teismas taip pat atsižvelgia į bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. P. teistas vieną kartą, baustas ir administracine tvarka, daugiausiai už viešosios tvarkos pažeidimus, padarytus būnant apsvaigus nuo alkoholio, dirbantis. Teismo posėdyje nukentėjusioji M. P. nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė ir jam atleido.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. P. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui, paskiriant V. P. su įpareigojamais ir baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurių turinys padėtų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 1 punktu bendrintinos apėmimo būdu, kadangi V. P. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

V. P. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 17 d. 17.08 val., iki 2019 m. vasario 19 d., 16.32 val. (3 dienas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, kurioje užfiksuotas vaizdo įrašas iš įvykio vietos – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu:

Padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti V. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (3 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, kurioje užfiksuotas vaizdo įrašas iš įvykio vietos – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. P., kad:Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė