Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.6.1;

2024 m. balandžio 10 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2023 m. kovo 24 d. apie 16. 00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,52 ‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną R. L., tai yra priėjęs prie jos, tyčia griebė abejomis rankomis jai už kairės rankos stipriai suspausdamas virš riešo ir virš alkūnės ir stipriai papurtė, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai 5-iais (penkiais) trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai R. L. poodines kraujosruvas kairiajame žaste, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiajame dilbyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L. paaiškino, kad grįžo namo, gyvena su močiute, ten buvo mažas 5 – 6 metų vaikas, jis (kaltinamasis) iš ten išėjo dėl to, kad buvo išėjęs, nuėjo pas močiutę, ji pristojo, o jis mamą papurtė už rankos ir viskas. Ji prie jo lindo, kai jis miegojo. Jis atsistojo, pradėjo klausto jo, ko lenda, supurtė. Mama iškvietė policiją. Sugriebęs ranką truputį suspaudė, kalbėjosi. Kad sugriebė rankomis, pripažįsta. Jį iškrapštė iš lovos ir puolė jį. Ji rėkė, o jam kitą dieną į darbą. Todėl suėmė kaire ranka, jis ją paėmė už (teismo pastaba: rodė už žasto ir dilbio). Jie jau susitaikę seniausiai. Kraujosruvos galėjo susidaryti. Žmogus sergantis, greitai atsiranda jos. Jis ją tokiu būdu stabdė, nes motina jį vijo iš lovos. Suėmė, mėlynės liko, susitaikė, bendrauja. Jei būtų buvęs blaivas, sėstų į mašiną ir būtų išvažiavęs. Jis nuėjo į mamos gyvenamąją dalį, namas tas pats, bendras. Jis turi kur miegoti, bet ir taip ten užeina. Dėl apsvaigimo nenuėjo pas save, nes ten buvo mažas vaikas. Mamos atsiprašė už mėlynes, papurtymą. Dabar supranta, kad jei pabarė reikia tinkamai reaguoti kaip sūnui, nesiginčyti. Jei ne alkoholis, nieko nebūtų buvę. Dabar jis mamą prižiūri, jis ją rūpindavosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji R. L. parodė, jog ji nori susitaikyti. Jis atėjo girtas namo, ji pradėjo rėkti, nes jis dažnai išgeria. Ji gulėjo, nes yra serganti, nelabai malonu matyti, kad sūnus išgeria, sakė pastabas, pradėjo stipriai reaguoti, pradėjo kratyti, ji labai išsigando. Ji bijo likti namie, išėjo į lauką su šuniuku, jis miegojo. Žinodama jį, jam nenusileisti negalima, ji išėjo, atvažiavo policiją. A. L. ją suėmė už (nurodo į žastą, tarp peties ir alkūnės) buvo nubrozdinimas ir mėlynė. Iš netikėtumo išsigando. Ji mano, kad degtinė kalta, jis kaip sūnus yra geras, kai ji gulėjo ligoninėje, jis rūpinosi, kai jis blaivas, viskas gerai, bet kai išgeria tampa nervingas, neatsimena, ką daro. Dabar nežino kiek vartoja, 7 mėnesius namie nebuvo. Ji gulėjo ligoninėje, jis skambino, prižiūrėjo, šuniuką prižiūrėjo, namus tvarkydavo. Daugiau vaikų neturi, jis vienturtis. Pripažino kaltę, atsiprašė. Atvežė į teismą, valgyt gamina, prižiūri po ligoninės, viską jis daro. Ji negali, jai sunku, po daktarus reikia važiuoti, nori bylą pabaigti.

2023 m. kovo 24 d. 17.43 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN-0217, patikros sertifikato Nr. 1752080, A. L. nustatytas 1,52 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 74–75).

Iš 2023 m. kovo 24 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėja R. L., pageidaujanti pranešti apie įvykį parodė, kad 2023 m. kovo 24 d. 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, jos sūnus A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., smurtavo jos atžvilgiu, o būtent: konflikto metu abejomis rankomis suėmė jai už kairės rankos ir ją smarkiai suspaudė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 3–5).

2023 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime „Dėl (duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad 2023 m. kovo 24 d. iš Vyriausiojo policijos komisariato Oeratyvaus valdymo skyriaus (toliau – VPK OVS) budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose agresyvus pranešėjos sūnus puola muštis, greitosios medicinos pagalbos(toliau – GPM) nereikia, vaikų nėra, visi vietoje. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja R. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad šiandien jai būnant jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, apie 16 val. 00 min. jos sūnus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), abejomis rankomis pradėjo ją mušti. Moteris patyrė fizinį skausmą. Ant moters rankų matosi kraujosruvos ir įdrėskimai, tačiau nuo GMP moteris atsisakė. Užėjus į namus, miegamajame kambaryje ant lovos gulėjo A. L.. Pažadinus asmenį ir prisistačius policijos pareigūnais, jis pradėjo elgtis agresyviai, muistytis, vartoti necenzūrinius žodžius. Asmeniui aiškinant, kad jis bus sulaikytas, asmuo pradėjo rėkti, kad jis niekur nevažiuos ir, kad jie išeitų iš jo namų. Asmenį paėmus už rankos, jis pradėjo stangrinti rankų raumenis ir muistytis. Reikalaujant asmens, kad jis duotų abi rankas už nugaros tam, kad galėtų uždėti antrankius, asmuo dar stipriau pradėjo muistytis ir mosikuoti rankomis, taip keldamas pavojų savo ir jų saugumui. Dar kartą pareikalavus asmens, kad jis apsiramintų ir duotų abi rankas už nugaros, asmuo labai supyko, pradėjo elgtis dar agresyviau ir toliau nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Dėl tokių asmens veiksmų buvo panaudota spec. priemonė – elektrošokas „Taser“. Buvo panaudotas tik priliečiant prie kūno, užtaisas nebuvo iššautas. Panaudojus spec. priemonę, asmuo iškart apsiramino ir pradėjo vykdyti teisėtus reikalavimus, todėl jam buvo uždėta spec. priemonė antrankiai. Faktinis asmens sulaikymo laikas – 16 val. 50 min. A. L. buvo pristatytas į VPK OVS (b. l. 6).

2023 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – gyvenamojo namo dalis. Butas, kuriame, pasak pareiškėjos, buvo smurtaujama yra vieno gyvenamojo kambario. Nurodyta, kad tiksli buto vieta kurioje smurtauta prieš pareiškėją yra erdvė, esanti prie lovos miegamajame kambaryje. Įvykio vietoje stebėjimo kamerų nėra, apžiūros metu reikšmingų tyrimui objektų nerasta, neužfiksuota ir nepaimta(b. l. 14–16).

2023 m. kovo 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 924/2023 (01) nurodyta, kad R. L. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 3-6 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos žaste ir dilbyje atitinka užduotyje nurodytą sužalojimų susidarymo mechanizmą, odos nubrozdinimas galimai susidarė atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Poodinės kraujosruvos žaste ir dilbyje padaryti kietu buku daiktu (daiktais), tame tarpe galimai suspaudžiant ranką pirštais. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Poodinės kraujosruvos žaste ir dilbyje padaryti kietu buku daiktu (daiktais), tame tarpe galimai suspaudžiant ranką pirštais (b. l. 48).

Iš 2023 m. liepos 14 d. akistatos tarp nukentėjusiosios R. L. ir A. L. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. R. L. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu bei atsakydama į klausimus parodė, kad tarp jos ir jos sūnus A. L. kilo žodinis konfliktas dėl to, jog jis buvo neblaivus. Konflikto metu sūnus abejomis savo rankomis suėmė jai už kairės rankos ir pradėjo ją purtyti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. A. L. namo grįžo apie 13 val. Atėjęs į jos kambarį, sūnus buvo susijaudinęs, agresyvus, pradėjo prie jos kabinėtis, su ja konfliktuoti. Konflikto metu jis savo rankomis sugriebė jos kairiąją ranką ir ją papurtė. Konfliktas kilo sūnaus A. L. iniciatyva dėl to, kad jis būdamas neblaivus ėmė konfliktuoti. Sužalojimai jai buvo padaryti A. L. veiksmais, jam abejomis savo rankomis suėmus už jos kairės rankos ir pradėjus purtyti, taip padarant sužalojimus (mėlynes) ir sukeliant jai fizinį skausmą. A. L. prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau. A. L. nurodė nesutinkantis su motinos R. L. parodymais. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis miegojo pas motiną, kai ši ėmė jį žadinti. Smurtinių veiksmų R. L. atžvilgiu nenaudojo, kontakto tarp jų nebuvo. Namo minėtu adresu jis grįžo apie 11–13 val. Atėjęs į motinos kambarį jis atsigulė į lovą miegoti. Konflikto tarp jo ir jo motinos R. L. nekilo, sužalojimų jai jis nepadarė. Prieš savo motiną R. L. jis nėra smurtavęs nei anksčiau, nei dabar (b. l. 36–37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausioji patrulė Patricija Krutko parodė, kad 2023 m. kovo 24 d. dirbdama su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu Dariumi Juškevičiumi tarnybiniu automobiliu „VW“, radijo šaukinys V1755, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose agresyvus pranešėjos sūnus puola muštis. GMP nereikia, vaikų nėra, visi vietoje. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja R. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad šiandien jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo miegamajame, apie 16.00 val. į jos kambarį atėjo jos sūnus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir abiejomis rankomis suėmė jai už kairės rankos ir ją papurtė. Nuo šių sūnaus veiksmų R. L. pajuto fizinį skausmą. Ant moters rankos matėsi kraujosruvos, įdrėskimai, žymės, panašios į kraują, tačiau greitosios medicinos pagalbos moteris nepageidavo. Sužalojimai matėsi tik ant rankos, daugiau jų jokiose kitose kūno vietose nefiksavo. R. L. buvo susijaudinusi, greitai kalbėjo, jos balsas buvo drebantis, akivaizdžiai matėsi, kad moteris jaučia baimę. Užėjus į namus, miegamajame kambaryje ant lovos gulėjo A. L.. Pažadinus asmenį ir prisistačius policijos pareigūnais, jis pradėjo elgtis agresyviai, muistytis, vartoti necenzūrinius žodžius. Rėkė, kad jis niekur nevažiuos, vijo juos iš savo namų. Pastarasis stangrino rankas, jomis mosikavosi, muistėsi. Dėl to, kad pastarasis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, buvo panaudota spec. priemonė elektrošokas „Taser“ be užtaiso, priliečiant įtaisą prie asmens kūno. Asmeniui apsiraminus, jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Faktinis asmens sulaikymo laikas – 16:50 val. (b. l. 31–32).

2023 m. balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra. Užfiksuota, kad pranešėja L. kviečia pagalbą, nes įsisiautėjo sūnus, įžeidinėjo ją, pradėjo veltis į muštynes. Adresas (duomenys neskelbtini). GPM pagalbos nereikia, vaikų namuose nėra (b. l. 43–44).

2023 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera („body“) kamera nufilmuotų penkių vaizdo įrašų apžiūra. Iš pirmojo vaizdo įrašo „PSS20230324-164349UTC+0200“ matyti, kad moteris pareigūnams nurodo, jog ją sugriebė rankomis, ji pajautė fizinė skausmą, jau ne kartą, ji A. L. bijo. Namo kambaryje matomas ant lovos gulintis ir miegantis vyras. Pareigūnė pradeda jį žadinti. Vyras su pareigūnais bendrauja nemandagiai, Pareigūnams mėginus uždėti antrankius, vyras įnirtingai priešintis, ir policininkai toliau bando uždėti antrankius. Vaizdo įrašas trūkinėja. Girdėti vyro frazė: „Tu durnius…“. Policininkas prašo: „Rankas už nugaros padėk“. Vyriškis ginčijasi ir priešinasi. Policininkas: „Tu girdi, ką sakau, ar ne? Apsiramink, apsiramink, girdi ar ne?“. Pareigūnė: „Duok ranką už nugaros“. Vyras toliau atkakliai priešinasi, tada pareigūnas panaudoja elektros impulsinį prietaisą, kelis kartus jį pridėdamas į vyro kaklo sritį su garsia fraze: „Rankas už nugaros! Greitai!“. Vyriškis garsiai: „Viskas!“. Paklūsta pareigūnams ir jam uždedami antrankiai. Apžiūros metu daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 40–41).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais A. L. pripažino, jog sugriebė R. L. už žasto ir dilbio, nukentėjusiosios R. L. bei Patricijos Krutko parodymus, byloje esančią 2023 m. kovo 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto specialisto išvadą, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamasis 2023 m. kovo 24 d. apie 16. 00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,52 ‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną R. L., tai yra priėjęs prie jos, tyčia griebė abejomis rankomis jai už kairės rankos stipriai suspausdamas virš riešo ir virš alkūnės ir stipriai papurtė, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai 5-iais (penkiais) trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai R. L. poodines kraujosruvas kairiajame žaste, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiajame dilbyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamasis posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nukentėjusioji R. L. posėdžio metu nurodė, kad dėl šio įvykio kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamasis ja rūpinasi, gamina valgyti, vežioja į gydymo įstaigas, prižiūri namus. Jie susitaikė, ji nori bylą pabaigti. Pateikė susitaikymo protokolą, kuriuo prašo bylą nutraukti.

Prokurorė prašė bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindais, kadangi kaltinamasis neteistas, praeityje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios, pripažino kaltę ir gailisi, o nukentėjusioji jam atleido ir toliau ja rūpinasi.

A. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji jam atleido, posėdžio metu teigė, jog sūnus ja nuolat rūpinasi. Kaltinamasis neteistas, nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 55–56). Praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos nėra susijusios su konfliktais šeimoje (b. l. 52–54). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog supranta, kad su R. L. reikia tinkamai bendrauti, nesiginčyti. Iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis mama rūpinasi, veža į gydymo įstaigas, kaltinamasis supranta savo elgesio pasekmes. Tai yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. L. ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Todėl, teismas mano, jog yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje kaltinamąjį A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajai R. L. susitaikius su kaltinamuoju A. L., kaltinamasis A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleistinas, baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnis nustato, jog pilnamečiui asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinant, kad kaltinamasis A. L. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – motiną R. L. bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 9 punkto, 72² straipsnio pagrindu).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai – vokas, kuriame laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, saugomi byloje (vokas prisegti prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atleisti A. L. (A. L.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai R. L..

Baudžiamąją bylą A. L. (A. L.) nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. L. (A. L.) paskirtį baudžiamąją poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai – voką, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, saugomi byloje (vokas prisegti prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.