Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-05-28 · Civilinė byla Nr. 2-4607-400/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
2-4607-400/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01806-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Atsakovas
G. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4607-400/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01806-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 2.6.10.5.2.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – MB) „Penktas šansas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3 188,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. gegužės 2 d. asmeniškai (b. l. 26). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti sprendi­mą už akių ieško­vės pra­šy­mu, jeigu at­sa­ko­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną nepatei­kė atsiliepimo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-644-280/2018 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus ieškinį nutarė iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Penktas šansas“ (b. l. 7-8). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., t. y. likus mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo, buvo įmonės direktoriumi (b. l. 18). Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovas, kaip įmonė akcininkas, buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, į kurį galima nukreipti įmonės skolų išieškojimą, pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Nutartyje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ praterminuota 12 249,62 Eur skolų kreditoriams be skolų VSDF ir valstybės biudžetui. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nebegali vykdyti įsipareigojimų. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus 88 038,89 Eur sumai (b. l. 15-16). Įmonė tapo nemoki nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., todėl atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o šios pareigos neįvykdžius, privalo atlyginti žalą kreditoriams. Ieškovės paskaičiavimu žala kreditoriams nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki atsakovo vadovavimo įmonei pabaigos sudaro 3 188,88 Eur.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.

Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegali vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ir lėšų. Nepaisant to, kad įmonė buvo nemoki nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis atsakovo vadovavimo laikotarpiu sudaro 3 188,88 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus.

Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kaltas bendrovės vadovas.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 96,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 101,70 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 188,88 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 88 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,70 Eur (vieno šimto vieno euro 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rima Šimbelytė