Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, I. J. advokato Dainiaus Gudo (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl I. J. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl I. J. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.

6. Teismo posėdyje nedalyvauja prokuroras, gynėjas, asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė atstovas. Šiems asmenims apie teismo posėdį pranešta, prašymų atidėti teismo posėdį negauta, skundas nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019-05-02 nutartimi pagrįstai I. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti Pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10. Vertinant asmens psichinę būklę, teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad minėtomis teismo nutartimis I. J. paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje konstatavus šizoafektinį sutrikimą depresinio tipo ir pripažinus ją nepakaltinama dėl padarytų nusikalstamų veikų. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo I. J. pagrįstai rėmėsi šios ligoninės išvada. Kaip matyti, 2019-04-05 Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. J. baigė vidurinę mokyklą, ištekėjo 21 metų amžiaus, tačiau po metų išsiskyrė, toliau gyveno su sugyventiniu, turi tris mažamečius vaikus. Ji susirgo maždaug 17-os metų, 3 kartus gydyta Marijampolės psichosomatiniame skyriuje. Epizodiškai lankėsi pas psichiatrus. 2013 m. gydyta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. 2015-10-01 ir 2015-10-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimis I. J., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apygardos teismo 2017-05-09 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Išsirašiusi gyveno pas motiną, vartojo alkoholį. I. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Marijampolės apylinkės teismo 2018-11-02 nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė - stacionarinis tebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Atvykusi, I. J. buvo įsitempusi, nerimastinga, pikta, dirgli, laike orientacija apytikslė, kontaktas neproduktyvus, buvo nepajėgi atsakyti į klausimus, išsakė santykio persekiojimo kliedesius, emocijos neadekvačios, nuotaika pažeminta. Paskutiniu metu I. J. gana atsiribojusi, bendrauja daugiau su personalu, lanko užimtumą, tačiau gana dažnai nenueina, tai skauda galvą, tai silpna. Taip pat išvadoje nurodyta, kad nors komisijos metu pacientė skundų neišsako, tačiau ji neatvira, atsiribojusi, mąstymas nepakankamai nuoseklus, logiškas, jos emocijos blankios, nuotaika svyruojanti, nerimastinga, išsisukinėja, kalba monologu, neigia visus faktus, išdėstytus nutartyje ir yra visiškai nekritiška savo būsenai bei įvykdytai nusikalstamai veikai. Išvadoje rekomenduojama priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti (b. l. 3-4).

11. Iš komisijos išvados matyti, jog nežiūrint pozityvių aplinkybių, joje nėra konstatuota, kad I. J.socialinis pavojingumas būtų sumažėjęs. Priešingai, komisijos išvadoje teigiama, kad I. J. socialinė adaptacija yra sutrikusi ir ji visiškai nekritiška savo būsenai. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad I. J. korekcija minimali. Ir nors Pareiškėjas teigia, kad I. J. būsena išlieka be dinamikos, tačiau teismui pateikti duomenys iš tiesų neleidžia konstatuoti, kad I. J. psichikos būklė pagerėjusi, jog jai stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtų nebetaikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad I. J. susirgo maždaug 17 metų ir net 3 kartus buvo gydyta, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad jos psichinės būsenos teigiama korekcija (minimali) šiuo metu tėra tik laikina ir nereiškia pasveikimo. Apygardos teismas mano, kad I. J. būklės pagerėjimas yra neabejotinai sąlygotas ir tos aplinkybės, jog ji buvo gydyta stacionare, suteikiant profesionalią pagalbą, atitinkančią jos psichinę sveikatos būklę. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2017-05-09 nutartimi I. J. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Išsirašiusi I. J. gyveno pas motiną, vėliau buvo savo bute ir turėjo keletą sugyventinių, kurie smurtavo. I. J. vartojo alkoholį ir ambulatorinio stebėjimo metu įvykdė nusikalstamas veikas. Kaip matyti, teikimo nagrinėjimo metu, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė gydytoja R. B. paaiškino, kad I. J. gydoma pirmą pusmetį, bet jau trečią kartą. I. J. prisižada nevartoti alkoholio, bet savo pažadų nevykdo. I. J. atvyko psichotinėje būsenoje ir gydytojos R. B. manymu, tai yra alkoholio vartojimo pasekmė. Pokalbio metu I. J. palinksi galvą, kad supranta, bet elgiasi kaip jai atrodo. Vyrauja psichinių susirgimų simptomatika. Šiuo atveju, teismui pateikta medžiaga, komisijos išvada bei ligoninės atstovės gydytojos R. B. paaiškinimai, neleidžia konstatuoti, kad I. J. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jos pavojingumas dėl padarytų veikų, bei dėl psichikos sutrikimo, jos nebereikia stebėti ir gydyti stacionare bendro stebėjimo sąlygomis.

12. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Apygardos teismui abejonių komisijos išvada, komisijos kompetencija ir objektyvumas nekelia. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad I. J. psichinė būklė šiuo metu dar nėra tiek stabili, o socialinis pavojingumas sumažėjęs, kad jai nebūtų reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis.

13. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi I. J. pagrįstai pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

atmesti I. J. advokato Dainiaus Gudo skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.