Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas 2014-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 246 str. 1 d., 208 str. 1 d., 208 str. 2 d., 222 str. 1 d. 200 MGL bauda, nuosprendis pakeistas 2014-09-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, bei pakeistas 2015-04-21 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartimi, išteisintas pagal LR BK 222 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – 80 MGL bauda, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. M. 2015-03-17, apie 16.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), koridoriuje konflikto metu suėmė nukentėjusiąją sugyventinę I. B. už rankų, stumdė ją, abiem rankomis suėmęs nukentėjusiąją I. B. už kaklo smaugė, laikydamas už kaklo ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji I. B. galvos užpakaline dalimi atsitrenkė į duris, tuomet kakta trenkė nukentėjusiajai I. B. į kaktą ir taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų kaktoje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio priekinio-išorinio paviršiaus riboje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, veido kairėje pusėje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje.

Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. kovo 17 d., apie 16 val., jis su sergančiais vaikais buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose jau kurį laiką tvyrojo įtampa, nes jo šeima buvo iškraustoma iš buto, nes jis yra bankrutuojantis. Su nukentėjusiąja I. B. jis gyveno neregistruotoje santuokoje, ji yra jo vaikų, kurių amžius yra 6 metai, mama. Jų finansinė padėtis viską apsunkino, namuose su nukentėjusiąja jis labai mažai kalbėjosi. Kai jiems atjungė elektrą, nukentėjusioji nusprendė išvažiuoti iš namų, o jis jautė pareigą saugoti savo šeimą. 2015-03-17 įvyko jų šeimos mirtis, jie su nukentėjusiąja išsiskyrė, I. su vaikais išėjo iš namų ir daugiau nebegrįžo. Jis neleido tam įvykti, I. jis neleido iš namų, bet įtampa ir jos noras viską užbaigti buvo stipresni, nes ji nebegalėjo kęsti. Tuo metu jis neadekvačiai reagavo į situaciją, kokios detalės įvyko, jis nepabrėžia ir nesureikšmina, jo vienintelis noras buvo, kad šeima liktų šeima. I. B. išėjimas iš namų buvo šio konflikto priežastis, nes I. atvažiavo susirinkti daiktų ir išsivežti vaikų pas savo mamą. Iš pradžių jis nesuprato, kas vyksta, bet kai atėjo vaikas ir pasakė, kad ji kraunasi daiktus ir važiuos su močiute, jam tai pasirodė netikėta ir jis stojo ginti šeimos, kad taip neturi būti. Vienintelis jo tikslas buvo, kad I. neišeitų iš namų, o detalių jis neprisimena. Smurto jis nenaudojo, nes jam tai yra tabu, jo kiti įsitikinimai, todėl jis galėjo užstoti kelią, neleisti išeiti, galėjo paimti jos krepšį. Neprisimena, kad bandydamas sulaikyti I. būtų ją suėmęs už rankos ir stumdęs. Jis nebuvo nukentėjusiosios suėmęs abiem rankomis už kaklo ir nesmaugė jos, laikydamas už kaklo nestūmė, kodėl turėtų taip daryti savo vaikų mamai. Jis nepastebėjo, kad nuo jo pastūmimo I. būtų atsitrenkusi į duris galvos užpakaline dalimi. Jis netrenkė nukentėjusiajai į kaktą, jai į nosį nekando. Ant nukentėjusiosios kūno kraujosruvų jis nepastebėjo. Incidento metu jie abu buvo blaivūs. Įvykio metu I. motina buvo atėjusi kartu, kai jis pastebėjo ją savo namuose, iš karto paprašė išeiti į laiptinę, nes jo santykiai su N. B. yra itin įtempti. I. motina jo namuose jautėsi šeimininke, atrodė, kad jos tikslas buvo išsivežti vaikus. Jam teko grubiais žodžiais ją išprašyti iš buto, N. B. išprašymas buvo konfliktiškas, bet prieš N. B. jokios jėgos jis nenaudojo. Kai jo šeimos verslas bankrutavo, I. tėveliai davė pinigų ir laidavo, prarado butą ir todėl jautėsi jų priešiškumas, ypatingai priešiška buvo N. B.. Jo šeimos verslas bankrutavo 2009 m. ir iki 2015 m., t. y. iki tol, kol jis gyveno su I., jos mama laikė jį priešu. Jis mano, kad I. norėjo išeiti, nes pavargo nuo įtampos ir to, ką jie patyrė šeimoje, negalėjo daugiau atlaikyti savo mamos spaudimo. O jis nebegalėjo materialiai išlaikyti savo šeimos, nesuteikė jai saugumo. Šiuo metu I. rūpinasi vaikais, o jis padeda, kiek gali, praleidžia daug laiko su jais, bet asmeninių savo gyvenimų nepainioja, todėl jų santykiai yra normalūs. Su nukentėjusiąja I. B. jis gyvena atskirai nuo 2015-03-17. Vaikai gyvena su mama. Jis lieka prie savo parodymų, kad nieko neįvyko, dėl ko jis turėtų prisipažinti, nes kaip jis gali prisipažinti dėl to, kas neįvyko.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos dvynukų tėtis, jie kartu nebegyvena nuo 2015-03-17. Šeimoje ji viena dirbo, S. M. turėjo galimybę būti su berniukais namuose. 2015-03-17 ji buvo darbe, o S. M. prižiūrėjo vaikus, nes vienas vaikas labai sirgo, negalėjo eiti į darželį. Ji su S. 10 m. gyveno nesusituokę, su juo kūrė verslą nuo idėjos iki didžiulio projekto, todėl bankui buvo užstatyti S. ir jos tėvų butai, ji visur buvo laiduotoja. 2008 m. jų įmonė bankrutavo, kaip tik tada atsirado jų dvynukai. Iš pradžių šeimoje viskas dar buvo gerai, bet pamačiusi, kad piniginiu atžvilgiu padėtis negerėja, šeimoje pradėjo augti įtampa, S. M. pradėjo vartoti alkoholį. Ji vis dar tikėjosi, kad situacija pagerės, bet S. M. nėjo dirbti samdomo darbo ir galiausiai ji pamatė, kad visai nėra pinigų, už tėvų butą nemokama, jų butą pardavė iš varžytinių, atjungė elektrą, kiekvieną dieną tvyrojo didžiulė įtampa. Pragyventi jiems padėdavo S. mama ir jos tėtis. Tuomet ji pradėjo dirbti. 2015-03-17 ryte ji paskambino S. M. paklausti, kaip sekasi, o S. davė pakalbėti su vaikais ir ji suprato, kad viskas tvarkoj, bet jie laiką leido aktyviai, todėl ji paprašė elgtis ramiau, nes vaikai serga. Ji vėl paskambino apie 12-13 val., vaikai pasakė, kad tėtis daro jiems vakarėlį. Tuomet jai kilo įtarimas, kad būdamas su vaikais S. M. vartoja alkoholį ir ji negali žinoti, kas vyksta. Kadangi S. M. neėmė telefono ragelio, o davė vaikams kalbėti, jai pasidarė neramu, kad jis netinkamai prižiūri sergančius vaikus. Šiaip jis labai rūpestingas tėvas, bet tą dieną ji pagalvojo, kad jis yra neblaivus ir neatsakingai elgiasi su vaikais. Todėl ji atsiprašė iš daro, pasikvietė mamą, nes galvojo, kad jei S. girtas, reikės padėti jai susikrauti daiktus ir su vaikais išvažiuoti, nes su neblaiviu ji nenori būti vienoje patalpoje. Jos mama atvažiavo ir jos abi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. esantį butą. Įėjus į butą vaikai žiūrėjo filmuką, ji padavė jiems vaistukų, o S. tuo metu ruošė vaikams maistą. Ji nesuprato, ar jis buvo neblaivus, alkoholio kvapas sklido nuo jo, bet kitų neblaivumo požymių ji nepastebėjo. S. jai nieko nepaaiškino, kodėl vaikams nebuvo davęs vaistų nuo temperatūros, todėl ji nusprendė, kad ji tiesiog nenori būti su juo, kad važiuos pas mamą, kuri tuo metu gyveno Nemenčinėje, nes pagalvojo, kad dėl sergančių vaikų priežiūros savo mama pasitiki labiau. Ji pradėjo krautis daiktus, tuomet atėjo sūnus M. ir paklausė: „ką darai“, ji atsakė, kad šiandien jie nakvos pas močiutę. M. nuėjo tai pasakyti tėčiui, o R. buvo miegamajame. Ji buvo vonioje, kai atėjo S. ir pasakė, kodėl nesuderino su juo šito išvažiavimo. Jis išėjo iš kambario, kai jos mama buvo prie sofos, netoli durų, tuomet iš nuoskaudos mama kažką trumpai pasakė, o S. paėmė mamą ir jėga išstūmė ją pro duris, bet nemušė mamos. Tuomet jos mama nubėgo į viršų ir S. paskui mamą. Išėjusi į koridorių ji girdėjo, kad mama rėkia gelbėti, bet ką darė S., ji nematė, nežino, ar S. buvo sugriebęs jos mamą. Po to ji pamatė iš viršaus atbėgantį S., jis laiptais sugrįžo į jų aukštą paklaikęs, o jos mama pradėjo kviesti kaimynus. Įtampa buvo didžiulė, jos vienintelis tikslas buvo pasiimti vaikus ir palikti butą kaip įmanoma griečiau, bet ketvirtame aukšte S. prirėmė ją prie durų. Ji norėjo ištrūkti, bet jis tvirtai laikė, kad ji nejudėtų ir nenueitų į kambarį, bet tuo metu atėjo M. ir ji ištrūko iš S. rankų, jos mama taip pat atbėgo, ji pakvietė R. ir su abiem vaikais pradėjo belstis į visų kaimynų duris. S. vėl ėmė vytis jos mamą, kuri rėkė per visą laiptinę. Tada ji nubėgo į žemesnį aukštą, duris atidarė tik viena kaimynė. Ji paprašė įsileisti, nes S. nežinia ką darė, netrukus į šį butą atėjo ir jos mama. Tada jos iškvietė policiją, nes mama buvo kraujuota, jos plaukai buvo ištaršyti. Jos mamai bėgo kraujas, nes S. smurtavo, sudavė jai, tačiau ją S. iš visų jėgų laikė, kad ji negalėtų pajudėti, bet nepamena, ar trenkė jai į kaktą, nepamena, ar laikė už kaklo, ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo surašyti, kai jai buvo šokas. Nepamena, ar kaltinamasis ją smaugė. Iš mamos reakcijos ji suprato, kad S. ją muša, bet ji nematė, kad jis ją sugriebtų už kaklo ir spardytų kojomis, ji tik girdėjo, kad mama rėkia. Buvo didžiulis triukšmas, bet smūgių garso nebuvo. S. neleido jai išeiti su vaikais. Ji nepamena, kad kaltinamasis būtų ją sugriebęs už kaklo ir stūmęs į 9-to buto duris. Į nosį jis nekando, gal suėmė nosį lūpomis, bet tai nebuvo fizinis smurtas, jis tiesiog visomis įmanomomis priemonėmis bandė neleisti jai išeiti. Patvirtina, kad ji pasirašė ikiteisminio tyrimo apklausos protokolus. Ji informaciją tyrėjui siuntė elektroniniu paštu, nes situacija buvo labai „karšta“, nebuvo jokios pagalbos. Jai buvo labai keista, kad mama partyrė smurtą, o policija dėl to nekėlė bylos, nes visas stresas buvo dėl jos. Neprisimena, kokie sužalojimai po šio įvykio buvo jai nustatyti, nuo laikymo turbūt buvo kraujosruvos, pas medicinos ekspertus ji nuvyko savaitės bėgyje. Ikiteisminio tyrimo metu tokie jos parodymai yra dėl smurto prieš jos mamą. S. anksčiau nesmurtavo nei iki to įvykio, nei po to, nors ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė, kad S. smurtavo, bet tai buvo jos emocinė reakcija į įvykį. Ji norėjo, kad ši byla būtų nutraukta. Jos niekas neinformavo, kad gali rašyti prašymą dėl susitaikymo. Dėl 2015-03-17 įvykių ne ji turi atleisti, o jos mama turi atleisti S.. Ji kaltinamajam atleido už visus 10 m., kas buvo ne taip padaryta. Pastaruosius metus laiko jie bendrauja tiek, kiek juos sieja vaikai, o su vaikais jis bendrauja idealiai, padeda finansiškai. Dabar ji su vaikais gyvena nuomojamame būste. Ji neturi jokių nuoskaudų kaltinamajam. Po 2015-03-17 16.00 val. joks kitas asmuo nėra padaręs jai sužalojimų ar smurtavęs, jokių nelaimingų atsitikimų ji nepatyrė. Eksperto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti galbūt žaidžiant su vaikais. Jokių žymių nesimatė, kad būtų įkasta į nosį. Dabar vaikus ji patiki S. M., nemato jokių neigiamų dalykų. Ji niekam kitam nepatiki vaikų, tiktai tėčiui, jis elgiasi gerai. Apie S. M. ji atsiliepia gerai ne dėl to, kad jis padeda finansiškai. Ji nenori S. teisti, nes nėra pagrindo. Kiek žino, S. dabar negirtauja ir vaikai su juo yra saugūs. Su mama jos santykiai geri ir mamos savijauta jai labai svarbi, jos visa emocinė savijauta visą laiką buvo jai labai svarbi, pradedant tuo, kad ji prarado butą ir baigiant šiuo įvykiu. Įvykio metu ji dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), buvo atsakinga už logistiką ir dilerius, darbas buvo nuo 8 val. iki 17 val. prie kompiuterio ir sandėlyje. Dabar ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra labai užimta, darbo laikas nuo 10 val. iki 17 arba 18 val.. Darbe keldama dėžę nuo aukštesnės lentynos, galbūt ir galėdavo nusibrozdinti, bet iki 2015-03-17 16 val. jokių sužalojimų nepatyrė, o jei ir buvo nubrozdinimų, ji nelaikė to sužalojimais.

Liudytoja N. B. parodė, kad yra I. B. motina. 2015-03-17 jai paskambino dukra ir buvo įvykis S. M. būste adresu (duomenys neskelbtini). Dukra iš darbo jai paskambino apie 14.30 val., prašė atvažiuoti, nes jai atrodė, kad kaltinamasis išgėręs ir ji nenori viena eiti. Ji greitai atvažiavo, dukra ją pasitiko ir abi nuėjo į butą. Kaltinamasis nustebo, kad ji dalyvauja. Ji su dukra pradėjo rinkti daiktus, ji nesakė kaltinamajam nei vieno žodžio, o dukra jam paaiškino, kad nori išeiti, nes jis išgėręs. Ji pati nematė, ar jis girtas, ar tik išgėręs, kai jos užėjo į butą, kaltinamasis kampe skuto bulves, o jos nuėjo į vaikų kambarį rinkti daiktų. Kai jis suprato, kad kažkas vyksta, atėjo link vonios ir pradėjo sakyti: „galėjai perspėti, kad išsikviesi motiną“, tuomet ji pasakė: „o tu, S., galėjai perspėti, kad būsi išgėręs prie vaikų“. Jos toliau rinkosi daiktus, kai kaltinamasis netikėtai šoko ant jos, ją į spintą pradėjo grūsti, pradėjo visur kumščiuoti. Ji šoko būsenoj negalėjo patikėti tokiu jo elgesiu, nes niekada jo mušantis nematė. Gal jie vienas kito nemėgo, ypač kai pas juos prasidėjo finansiniai sunkumai, tuomet ir su ja santykiai pradėjo byrėti. Kaltinamasis jos nemėgo visą laiką, o kai prasidėjo nesklandumai, kai jos butas buvo užstatytas ir dėl to ji liko be buto, įvyko didžiulė nesantaika. S. M. turėjo verslą, paprašė jos užstatyti butą, nes reikėjo pinigų, sakė, kad po 3 metų paskolą grąžins, o kai verslas pradėjo bankrutuoti, ji, jos vyras ir sūnus liko „ant asfalto“. Dėl to 2015-03-17, kai priėjusi ji pasakė tuos žodžius, kaltinamasis buvo labai įtūžęs, jis ją išstūmė, išsigandusi ji pradėjo bėgti laiptais į apačią, pradėjo belsti į kaimynų duris, bet niekas durų neatidarė. Kaltinamasis ją mušė ir vijosi, ji rėkė dukrai, kad ją gelbėtų, po to ji bėgo link 5 aukšto, kaltinamasis ją parsigriovė ir pradėjo mušti. Yra padarytas ekspertizės aktas, bet ji nebeatsimena, kiek smūgių jai sudavė kaltinamasis. Po to ji daugiau niekur nesikreipė, nes buvo iškviesta policija, pati ji pareiškimo policijai nerašė, bet davė parodymus, kad ją kaltinamasis sudaužė. Ji galvojo, kad dėl jos sumušimo ir vyks šita byla. Kol ji buvo bute, tarp jos dukros ir S. M. nieko neįvyko, ji nematė jokio smurto dukters atžvilgiu. Paskui ji norėjo pasiimti vaikus, ji veržėsi iš buto, jis ją grūdo atgal, sakė, kad ji niekur neis, paėmė už rankų, ji plėšėsi, kad vis tiek išeis, o jis stūmė ją atgal į namus, t. y. vyko susistumdymas tarp kaltinamojo ir jos dukros. Policijoje ji buvo apklausta 1 kartą, ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai 1 t., b. l. 24 surašyti teisingai, palaiko duotus parodymus. 2015-03-17 vaikai sakė, kad S. M. žaisdamas žemyn galva palaikė sergantį vaiką ir jam kraujas pradėjo bėgti, bet tokio pasakymo, kad vaiką mušė, ji neatsimena. Dėl jos dukters I., ko gero, nebūtų kvietę policijos, bet ji buvo visa kruvina ir dėl to iškvietė policiją. Policijoje niekas jos neklausė, ar ji nori rašyti pareiškimą, o kai gavo teismo šaukimą, ji galvojo, kad viskas dėl jos sumušimo. 2015-03-17 jos anūkui R. buvo aukšta temperatūra, dėl to vaikų nevedė į darželį, o M. buvo sveikas. Ji pirmą kartą girdi, kad tyrimas dėl jos sužalojimo buvo nutrauktas ir pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, nes ji jokio nutarimo negavo. Po 2015-03-17 įvykio ant dukters I. kūno sužalojimų nebuvo, nebent ant rankų buvo laikymo žymės, gal įbrėžimas koks. Jos dukra taip pat buvo ekspertizėje, jos mėlynių reikėjo ieškoti. Gal kažkur, kai ji muistėsi norėdama ištrūkti, liko kokia žymė. Galimai po savaitės ją į policiją kvietė parodymus surašyti.

Liudytojas E. M. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. S. M. nepažįsta, nukentėjusiąją yra matęs darbo metu, kai buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji su motina. Kaip tiksliai buvo smurtauta, jis neatsimena, bet vyras smurtavo, buvo du mažamečiai vaikai, o jiems atvykus vyras jau buvo pasišalinęs. Ikiteisminio tyrimo metu t. 1, b. l. 30, jo parodymai surašyti teisingai. Konfliktas kilo, nes barnis buvo, neblaivus buvo, bet jis gerai neatsimena. Pareiškimas buvo paimtas iš nukentėjusiosios, nes pradžioje sukonfliktavo nukentėjusioji. Iš N. B. nepaėmė pareiškimo, bet jie visada siūlo rašyti pareiškimą, gal ji atsisakė rašyti. Budėtojas jiems pranešė, kad buvo sumuštas vaikas, bet ant vaiko fiziškai smurto žymių nesimatė. Teigė, kad vaikai konfliktą matė, nes jie buvo bute, taip sakė ir nukentėjusioji. Jie pagal požymius bandė surasti kaltinamąjį, buvo papatruliuota, bet kaltinamasis nebuvo rastas, nes jie neturi tiek pajėgų, kad visą dieną ieškoti. Kai priėmė nukentėjusiosios pareiškimą, nukentėjusioji susirinko kažkiek daiktų, pasiėmė vaikus ir prie jo akių iš to buto išvažiavo.

Liudytoja N. S. parodė, kad šiuo metu dirba vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalyje, bet 2015 m. kovo mėn. dar dirbo patrulių rinktinėje. Ikiteisminio tyrimo metu jos tarnybinis pranešimas 1 t., b. l. 10 surašytas teisingai, palaiko jį. Prisimena, kad moterį su vaikais palydėjo iki komisariato. Pagal pirminę informaciją buvo surašytas tarnybinis pranešimas, o toliau aiškinosi informaciją pagal duomenis. Patruliai gauna priminę informaciją iš BPC. Jei buvo užpildytas pranešimas, kad šeimyninis konfliktas ir jei buvo pasakyta, kad sumuštas vaikas, jie taip ir praneša, kad šeimyninis konfliktas, galimai sumuštas vaikas. Jeigu tarnybiniame pranešime parašyta, kad ant vaikų smurto požymių nebuvo, vadinasi jie nebuvo sumušti. Jeigu nėra nieko pažymėta dėl jaunesnės moters matomų sužalojimų, tai vadinasi jie surašyti tik iš žodžių. Tarnybinis pranešimas surašytas iš karto po to, kai moterys buvo palydėtos į policijos komisariatą. Nukentėjusioji nematė, kai buvo rašomas tarnybinis pranešimas.

Specialisto išvadoje Nr. G 958/15(01) nustatyta, kad I. B. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio vidurinio trečdalio priekinio-išorinio paviršiaus riboje, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, veido kairėje pusėje, kairio dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, paveikūs kietais bukais, aštriabriauniais daiktais ar įrankiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 20l5-03-17. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti septynių trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai nėra būdingi atsirandantiems griūnant. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį (t. 1, b. l. 23).

Kaltinamojo S. M. kaltę taip pat patvirtina: nukentėjusiosios pareiškimas policijai (t. 1, b. l. 8), OVS išklotinė (t. 1, b. l. 9); tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t. 1, b. l. 10-11); įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-17); bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2015-03-17 pagalbos telefonu kreipėsi I. B. nurodydama, kad neblaivus vyras sumušė ją, vaikai sutraumuoti, jos mamą sumušė, šio garso įrašo CD prijungtas prie bylos (t. 1, b. l. 33-36).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. M. kaltė dėl to, kad jis 2015-03-17, apie 16.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), koridoriuje konflikto metu suėmė nukentėjusiąją sugyventinę I. B. už rankų, stumdė ją, abiem rankomis suėmęs nukentėjusiąją I. B. už kaklo smaugė, laikydamas už kaklo ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji I. B. galvos užpakaline dalimi atsitrenkė į duris, tuomet kakta trenkė nukentėjusiajai I. B. į kaktą ir taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų kaktoje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio priekinio-išorinio paviršiaus riboje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, veido kairėje pusėje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Teismas iš kaltinimo šalina tai, kad kaltinamasis S. M. įkando nukentėjusiajai į nosį, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji neigia šios veikos padarymą, šios veikos padarymo nepatvirtino jokie įrodymai, specialisto išvadoje nenurodyta, kad nukentėjusiajai I. B. būtų nustatytas nosies sužalojimas.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo S. M. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais netiki, nes kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu vienintelis jo tikslas buvo, kad I. neišeitų iš namų, o detalių jis neprisimena, smurto jis nenaudojo, neprisimena, kad bandydamas sulaikyti I. būtų ją suėmęs už rankos ir stumdęs, nepastebėjo, jog nuo jo pastūmimo I. būtų atsitrenkusi į duris galvos užpakaline dalimi, kad netrenkė nukentėjusiajai į kaktą, kad incidento metu jie abu buvo blaivūs, kad N. B. išprašymas iš buto buvo konfliktiškas, bet jis prieš N. B. jokios jėgos nenaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad apkabino N. (B.) už talijos, prisidėjęs ją po pažastimi prie savo šono kūnu stumdamas išlydėjo iš namų pro duris ir ji atsisėdo ant laiptų, kad jis stovėjo palypėjęs laiptais į viršų, o I. tarp durų, kai iš viršaus ir apačios atėjo kaimynai pažiūrėti, kas vyksta, kad tuomet I. lipo su vaikais link jo, jis užstojo kelią ir paprašė vaikų eiti namo, o kaimynas iš viršaus pasakė, kad nusiramintų, kad Ieva su vaikais nuėjo į apačią, jis nuėjo namo ir tam, kad nusiramintų, išėjo pasivaikščioti (t. 1, b. l. 41-42). Liudytoja N. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis netikėtai šoko ant jos, ją į spintą pradėjo grūsti, pradėjo visur kumščiuoti, o ji šoko būsenoje negalėjo patikėti tokiu jo elgesiu, kad kaltinamasis buvo labai įtūžęs, ją išstūmė iš buto ir vijosi ją, kad jai bėgant link 5 aukšto, kaltinamasis ją parsigriovė ir pradėjo mušti, bet ji nebeatsimena, kiek smūgių jai sudavė kaltinamasis, kad jai dar būnat bute tarp jos dukros ir S. M. nieko neįvyko, bet po to dukra su vaikais veržėsi iš buto, kaltinamasis ją grūdo atgal, paėmė už rankų, stūmė ją atgal į namus, kad 2015-03-17 vaikai sakė, kad S. M. žaisdamas žemyn galva palaikė sergantį vaiką ir jam kraujas pradėjo bėgti, kad dėl dukters I., ko gero, nebūtų kvietę policijos, bet ji buvo visa kruvina ir dėl to iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. B. parodė, kad joms atvykus vaikai buvo išsigandę ir nesavi, paklausė, kas atsitiko, N. pasakė, kad R. tėvas trenkė į pilvą, o tada laikė už kojų žemyn galva ir iš nosies bėgo kraujas, kad jai pasakius repliką S. M. pasiuto, pribėgo prie jos, čiupo rankomis už krūtinės, tuomet už veido už ausų, nubrozdino odą, tuomet jos galvą pakišo po pažastimi ir įgrūdo ją į pravirą drabužių spintą, ten suėmė už kaklo, o paskui stūmė iš namų. I. pradėjus rėkti, jis puolė prie jos. Jis griebė ją, tempė už rankų, ką dar darė negalėjo pamatyti, kadangi S. jai užstojo kelią, neleido iki dukters prieiti. Vaikai viską matė, kadangi buvo šalia, bandė jas užstoti. Ji pabėgo į laiptinę kviestis pagalbos, kilo į viršų ir rėkė, S. M. taip pat pasileido paskui ją, pargriovė dviem rankomis ant laiptų ir kumščiais sudavė ne mažiau 10 smūgių į krūtinę, rankas, spyrė į kojas. I. rėkiant S. grįžo prie I., kas tarp jų vyko nematė, nes laiptais nubėgo į apačią ir daužė duris kaimynams, prašė pagalbos, kad po įvykio lankėsi pas šeimos gydytoją ir pas ekspertus, nes buvo sudaužyta ir sutinusi (t. 1, b. l. 24). Nukentėjusioji I. B. teisiamajme posėdyje parodė, kad 2015-03-17 ji į namus paskambino apie 12-13 val. ir vaikai pasakė, kad tėtis jiems daro vakarėlį. Tuomet jai kilo įtarimas, kad būdamas su vaikais S. M. vartoja alkoholį ir ji negali žinoti, kas vyksta. Kadangi S. M. neėmė telefono ragelio, o davė vaikams kalbėti, jai pasidarė neramu, kad jis netinkamai prižiūri sergančius vaikus, kad grįžusi namo ji nesuprato, ar kaltinamasis buvo neblaivus, bet alkoholio kvapas sklido nuo jo, nors kitų neblaivumo požymių ji nepastebėjo, kad iš nuoskaudos jos mama kažką trumpai pasakė, o S. M. paėmė mamą ir jėga išstūmė ją pro duris, bet nemušė, kad ją S. M. iš visų jėgų laikė, kad ji negalėtų pajudėti, bet nepamena, ar trenkė jai į kaktą, nepamena, ar laikė už kaklo, ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo surašyti, kai jai buvo šokas. Nepamena, ar kaltinamasis ją smaugė. Ikiteisminio tyrimo metu tris kartus (2015-03-17, 2015-03-23 ir 2015-06-26) apklausta nukentėjusioji parodė, kad 2015-03-17 ji dirbo, o S. M. turėjo būti namuose su vaikais, kai ji apie 14.30 val. skambino telefonu, kaltinamasis kažkaip keistai vis perduodavo telefoną vaikams, tai jai sukėlė įtarimą, kad jis neblaivus, todėl ji paprašė, kad atvažiuotų mama ir padėtų jai susikrauti daiktus. Apie 16.00 val. ji grįžo namo iš darbo ir pasakė vaikams, kad važiuos pas močiutę, tai išgirdęs S. M. pradėjo jai sakyti, kad ji turėjo tai iš anksto su juo suderinti. Tada ji pasakė, kad jis taip pat nesuderino su ja, kad bus girtas. Jos mama taip pat pradėjo klausti S., kodėl jis girtas, kad ji kalbėjo su S. gražiai, bet S. M. iškarto puolė jos mamą ir išstūmė į koridorių bei pradėjo mušti ją rankomis, po to mama kažkaip išsisuko ir rėkdama pabėgo į laiptinę, tuomet S. M. griebė ją už rankų, tačiau ar jis koridoriuje mušė ją, ji neprisimena, nes patyrė didelį šoką, bet prisimena, kad jis ją smaugė, kad atėjus jos sūnui ji su abiem vaikais išbėgo į laiptinę, o S. M. taip pat išbėgo į laiptinę ir pradėjo vytis jos mamą ir tarp 4 ir 5 aukštų kaltinamasis pradėjo mušti jos mamą, matė, kad S. griebė jos mamą už kaklo ir spardė ją kojomis, bet kiek kartų spyrė ir į kurias vietas, ji nematė. Kadangi ji rėkė, S. M. nulipo prie jos ir sugriebęs ją už kaklo rankomis, pastūmė į 9 buto duris ir ji atsitrenkė su galva bei patyrė fizinį skausmą, po to jis savo kakta trenkė jai į kaktą, o po to įkando jai į nosį. Kaimynė davė jai telefoną ir ji paskambino 112, bet atvykus policijai jos sugyventinis jau buvo pabėgęs, kad ji patyrė fizinį skausmą, kad visas įvykis vyko vaikų akivaizdoje (t. 1, b. l. 18), papildomai parodė, kad sūnus N., kuomet atvažiavo į namus ir paklausė, ką veikė, kadangi matė juos labai išsigandusius, pasakė, kad tėtis darė vakarėlį, kad tėtis R. (kitam broliui dvyniui) kumščiu trenkė į pilvą ir tuomet jį apvertė aukštyn kojom, dėl ko jam iš nosies bėgo kraujas, kad R. pritarė tam, ką sakė N., nors ji pati jokių žymių ant vaiko kūno nepastebėjo, bet R. verkė ir sakė, kad jam skaudėjo, 2015 m. vasario18 d. S. M. parašė sms žinutę atsiprašydamas, kad užgavo vaiką ir paaiškino, kad tyčia nieko blogo padaryti nenorėjo, S. M. yra priklausomas nuo alkoholio, dalyvavo „Minesotos“ programose, vartoja antidepresantus kartu su alkoholiu, todėl yra neprognozuojamas (t. 1. b. l. 19), bei papildomai parodė, kad prašo jos parodymus, duotus 2015-03-17 ir 2015-03-23 laikyti teisingais, jų papildyti nenori (t. 1, b. l. 20). Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje teigė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai netikslūs, nes ji juos davė šoko būsenoje, tačiau teismas tokią nukentėjusiosios poziciją vertina kritiškai ir vertina kaip siekimą palengvinti savo vaikų tėvo padėtį. Nors pirmą kartą apklausiama ji iš tiesų galėjo būti šoko būsenoje, tačiau papildomų apklausų metu, po įvykio praėjus 6 dienoms bei 3 mėnesiams ir 9 dienoms, ji patvirtino 2015-03-17 duotus parodymus ir juos papildė, todėl teismas remiasi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, nukentėjusiosios I. B. ir liudytojos N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina nukentėjusiosios pareiškimas policijai (t. 1, b. l. 8), OVS išklotinė (t. 1, b. l. 9), bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kad 2015-03-17 pagalbos telefonu kreipėsi I. B. nurodydama, kad neblaivus vyras sumušė ją ir jos mamą, vaikai traumuoti (t. 1, b. l. 33-36), specialisto išvada, kur nurodyta, kad kūno sužalojimai I. B. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis septynių trauminių poveikių pasekoje, kad šie sužalojimai nėra būdingi atsirandantiems griūnant (t. 1, b. l. 23), nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiosios I. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausose nurodytiems kaltinamojo veiksmams ir jo veiksmais padarytiems sužalojimams, taip pat secialisto išvada apie liudytojai N. B. padarytus kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 23, 27-28), nors kaltinimai dėl to S. M. šioje byloje nepateikti. Todėl, nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir švelnino juos kaltinamojo naudai, teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios parodymus, duotus teisiamajame posėdyje ir daro išvadą, kad ji parodymus pakeitė paveikta kaltinamojo S. M., kuris yra nukentėjusiosios dviejų mažamečių vaikų tėvas, po inkriminuojamos veikos padarymo bendraujantis su savo vaikais ir nukentėjusiąja taip pat.

LR BK 36 str. numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis S. M. kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu artimoje aplinkoje. Byloje nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais nustatyta, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu, įvykio dieną buvo neblaivus, nusikalstamą veiką padarė mažamečių vaikų akivaizdoje, visiškai nepripažino savo kaltės, jo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti prieš ne vieną asmenį, nors dėl antrojo asmens kaltinamajam šioje byloje kaltinimai ir nepareikšti, todėl kaltinamasis ir jo veika netapo nebepavojinga ir šiuo pagrindu S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra.

LR BK 38 str. numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis S. M. ir nukentėjusioji I. B. susitaikė, tačiau LR BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino visiškai, todėl ir šiuo pagrindu S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra.

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis inkriminuojamą veiką padarė būdamas teistas (t. 1, b. l. 55-56, 135-188), administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 60-62), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 66), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 67), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 1997-10-06 iki 1997-11-26, diagnozė: anakastinio tipo asmenybės sutrikimas; neryški neurologinė simptomatika po galvos smegenų traumos (t. 1, b. l. 68). Specialisto išvadoje Nr. 89 TPK-316/2015 nustatyta, kad S. M. praeityje diagnozuotas asmenybės sutrikimas neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nėra duomenų, kad S. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 71). 2015-04-01 nutarimu S. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 43, 44). Jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, padarytų artimoje aplinkoje, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o skiriant laisvės apribojimą bei paskiriant įpareigojimus (LR BK 48, 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendė:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Taikyti LR BK 72² str. ir įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą ją panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.