- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- e2-3544-1105/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01753-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- P. T.
- Trečiasis asmuo
- A. T., D. T.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“
išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
atsakovei valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui A. T., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijai nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. ieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, pareikšto atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys A. T., D. T., A. T.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) perdavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, verandos, ūkinio pastato, malkinės, garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi ir ją patvirtinti; pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, verandą, malkinę, garažą, esančius (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas P. T. ieškinyje nurodė, jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis ir jo sutuoktinė A. T. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo “(duomenys neskelbtini)” kolūkyje, Panevėžio rajone. Atvyko gyventi kartu su vaikais D. T., S. T., A. T. Šeima apsigyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šio gyvenamojo namo statybai, sodiniam sklypui, namo statybos projektas ir leidimas statybos darbams atlikti buvo išduotas (duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini)” kolūkio darbuotojui J. Š., kuris šiame name nebegyveno. Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sutartimi „(duomenys neskelbtini)“ kolūkis, kuriame ieškovas dirbo, perdavė ir ieškovas priėmė mūrinį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties sąlygos numatė, jog pusę kredito dalies padengia kolūkis, kitą pusę – ieškovas. Pirminę įmoką 4000 rublių grynais pinigais ieškovas sumoka iš karto, likusią – 18 284,46 rublių sumoka per 25 metus, mokėdamas lygiomis dalimis iki 2013 m. Nurodė, jog į ūkio kasą ieškovas sumokėjo likusią sumą, tačiau kasos buhalterinių duomenų nėra išlikę. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialą, kad jo valdomi pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), būtų įrašyti į kadastro duomenų bazę ir įregistruoti jo vardu nuosavybės teise. VĮ „Registrų centras“ prašymo netenkino ir nurodė, kad pateikta (duomenys neskelbtini) perdavimo sutartis nepatvirtinta notaro ir neužregistruota kaip tai numatė tuometiniai teisės aktai. Ieškovas neturi jo nuosavybės teisę į pastatus patvirtinančių dokumentų, todėl prašo teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) perdavimo sutartį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu ir ją patvirtinti. Nurodo, jog kolūkis “(duomenys neskelbtini)” 1992 m. buvo likviduojamas, ir laikinoji administracija, dėl ūkio likviduojamųjų darbų ir kitų ieškovui nežinoma priežasčių, neįformino (duomenys neskelbtini) sudarytos perdavimo sutarties notarine tvarka. Ieškovas įvykdė sutarties sąlygas. Ieškovas kitu būdu neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisių į nurodytą nekilnojamąjį turtą, prašo pripažinti jo nuosavybės teisę į minėtus pastatus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama valstybės įmonė “(duomenys neskelbtini)”, savo atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, jog ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Nurodė, jog ieškovas į bylą pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, jog ginčo pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, suformuota byla. Minėti ginčo pastatai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Atsakovė sutinka, jog reikalavimai būtų tenkinti, nurodo, jog atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo specifiką, prašo iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
4. Trečiasis asmuo A. T. teismo posėdžio metu nurodė esanti ieškovo sutuoktinė, prašė ieškinio reikalavimą tenkinti pilna apimtimi. Posėdžio metu patvirtino ieškovo atstovo nurodomas faktines aplinkybes.
5. Trečiasis asmuo D. T. bylos nagrinėjimo metu nurodė esantis ieškovo sūnus, kuris nuo pat vaikystės gyveno ginčo name. Jam nėra žinoma kodėl tėvai nesusitvarkė dokumentų, tačiau iš jų kalbų žino, kad už namą buvo mokami pinigai. Teismo prašė ieškinio reikalavimą tenkinti.
6. Trečiasis asmuo A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškinio reikalavimais sutinkantis visiškai, prašė juos tenkinti.
7. Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, tarnyba mano, kad žemės sklypą ieškovas galės įteisinti tuomet, kai bus atlikta pastatų teisinė registracija ir atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nurodė, jog bylą palieka spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu tarnybos atstovas atsiliepimą palaikė.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Panevėžio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotas Panevėžio rajono savivaldybės nuosavybėn, nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus bei nėra apskaitomas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos. Duomenų apie minėto turto privatizaciją neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
9. Ieškinys tenkinamas visiškai.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal suformuotą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) (statiniai) – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), veranda, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) perdavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo P. T. ir “ (duomenys neskelbtini)” kolūkio, kuria “ (duomenys neskelbtini)” kolūkis ieškovui perdavė, o ieškovas priėmė nekilnojamąjį turtą – mūrinį gyvenamąjį namą su kiemo pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi ir ją patvirtinti. Pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į minėtus statinius.
11. Nustatyta, jog VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo ar duomenų pakeitimo” atsisakė įrašyti pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos, nurodydamas, kad pateikta (duomenys neskelbtini) perdavimo sutartis nepatvirtinta notaro, neužregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, kaip numatė tuometiniai teisės aktai. Ieškovo teigimu, yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje, kad teismas pripažintų (duomenys neskelbtini) perdavimo sutartį galiojančia pirkimo – pardavimo sutartimi, nes jis įvykdė sutarties sąlygas – sumokėjo visą jam tenkančio kredito sumą, kita šalis neįformino sandorio notarine tvarka. Kitu būdu ieškovas negali įregistruoti minėto nekilnojamojo turto (statinių) ir patvirtinti nuosavybės teisės į daiktus.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai; pagal 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ginčo sutarties sudarymo metu, tai yra (duomenys neskelbtini), galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (CK 255 straipsnio 2 dalis). CK 44, 47, 58 straipsniai imperatyviai nustatė, kad notarinės sandorio formos nesilaikymas darė sandorį negaliojančiu. 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta išimtis, kuri atitinka dabar galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalį.
13. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Tokiu atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
14. Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sudarytos perdavimo sutarties sąlygos numatė, jog pusę kredito sumos padengia ūkis, ieškovas už šį namą sumoka pradinį įnašą – 4 000 rublių, o likusią sumą – 18 284,46 rublių, sumoka per 25 metus, kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, pagal perdavimo sutartyje numatytą paskolos grąžinimo grafiką. Ieškovo teigimu, dokumentų, patvirtinančių paskolos padengimo faktą, nėra išlikę. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikta sutartis patvirtina, jog kolūkis “(duomenys neskelbtini)” perdavė ieškovui sodybą už numatytą kainą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog ieškovas P. T. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo “(duomenys neskelbtini)” kolūkyje (iki 1989 m. - “ (duomenys neskelbtini)” kolūkis). (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) šeimos pirmojo deklaravimo data (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šeimos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), vėliau adresai buvo sukeisti, nuo 2015 m. jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). VĮ “Registrų centras” pažymos patvirtina, jog minėtu adresu pastatai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Panevėžio apskrities archyvo (duomenys neskelbtini) pažymoje apie namo pirkimą iš kolūkio nurodyta, jog archyve saugomame Panevėžio rajono Panevėžio apylinkės (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentų fonde, (duomenys neskelbtini) protokolų knygoje, (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad svarstytas T. P. pareiškimas dėl gyvenamo namo pardavimo ir žemės sklypo išskyrimo, nutarta rekomenduoti kolūkio įgaliotinių susirinkimui išskirti 0,25 ha žemės sklypą T. P. po perkamais pastatais. Panevėžio seniūnijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog vadovaujantis Panevėžio seniūnijos (duomenys neskelbtini) ūkine knyga Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui P. T.
15. Byloje ginčo, jog ieškovas valdo pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovės atstovė valstybės įmonė “(duomenys neskelbtini)” nurodė, jog ginčo pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, suformuota byla. Minėti ginčo pastatai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Atsakovė nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka, prašo juos tenkinti. Byloje išvadą teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir Panevėžio rajono savivaldybės administracija taip pat su ieškinio reikalavimais sutinka, jiems neprieštarauja. Panevėžio rajono savivaldybės administracija nurodė, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotas Panevėžio rajono savivaldybės nuosavybėn, nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus bei nėra apskaitomas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos. Duomenų apie minėto turto privatizaciją nėra.
16. Ieškinys šioje byloje pareikštas CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad joje įtvirtinta išimtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas šios nesilaikant. Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.
17. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pateikti netiesioginiai įrodymai patvirtina nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (statinių) įsigijimo faktą ir tai, jog ieškovas savo, kaip pirkėjo, prievoles visiškai įvykdė. Ieškovas įrodė (duomenys neskelbtini) perdavimo sutarties sudarymo faktą, taip pat, jog ši sutartis laikytina pirkimo – pardavimo sutartimi. Sutartis nebuvo įregistruota notarine tvarka, kaip numatė 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnis, tačiau šis veiksmas nėra vienašalis, jo atlikimas priklausė ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios. Dėl kitos šalies - “(duomenys neskelbtini)” kolūkio neveikimo, sutartis nebuvo įforminta kaip numatė tuometiniai teisės aktai. Byloje pateiktų įrodymų turiniu akivaizdu, jog ieškovas valdo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šie pastatai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, neįregistruota ieškovo nuosavybės teisė. Byloje pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, jog ginčo pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, suformuota byla, daiktams skirti unikalūs numeriai. Ginčo byloje dėl minėtų pastatų nuosavybės priklausymo ieškovui nėra, ginčo pastatai nėra įtraukti savivaldybės nuosavybėn, nėra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašus bei nėra apskaitomi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos. Duomenų apie minėto turto privatizaciją nėra. Laikytina, jog sutartis nepažeidžia viešojo intereso, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nėra aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia. Todėl, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti (duomenys neskelbtini) perdavimo sutartį, sudarytą ieškovo P. T. ir kolūkio “ (duomenys neskelbtini)”, galiojančia pirkimo – pardavimo sutartimi (CK 1.93 straipsnio 4 dalis).
18. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Pripažintina ieškovo nuosavybės teisė, pagal pripažintą galiojantį sandorį, į minėtus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, ieškinys yra pareikštas ne dėl atsakovės kaltų veiksmų ar neveikimo, atsakovė, atstovaujama valstybės įmonės “ (duomenys neskelbtini)”, yra valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų priėmimą, įvertinimą ir apskaitą. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo specifiką, priežastis, dėl kurių reikalavimai pareikšti teisme, į tai, jog atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) perdavimo sutartį, sudarytą ieškovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kolūkio „(duomenys neskelbtini)“, dėl gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), verandos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini) malkinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), galiojančia nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi.
Pripažinti ieškovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), verandą, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,40 Eur (trylika eurų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.