- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-647-425/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūros, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, D. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
atsakovo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovui Vytautui Cechanavičiui,,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, D. V. dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymų bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – V. V., V. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2011-01-26 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė:
1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti dalyje Panevėžio apskrities viršininko administracijos (toliau - AVA) 2008 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo Eil. Nr. 12-ą;
2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio AVA 2009-02-12 įsakymą Nr. Ž-519 „Dėl Panevėžio AV 2008-10-03 įsakymo Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio r. Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“;
3) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio AVA 2009-03-17 įsakymą Nr. Ž-992 „Dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo Kupiškio rajone patvirtinimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo ir pardavimo be aukciono“;
4) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1148, VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypo įrašo Nr. 57/14906);
5) taikyti restituciją natūra, - įpareigoti (pirkėją) D. V. grąžinti valstybei 12,0173 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 5735-0004-0085, o (pardavėjui) įpareigoti iš valstybės grąžinti D. V. sprendimo priėmimo dienai sumokėtą sumą;
6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2008-10-03 įsakymu Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas. Šiame žemėtvarkos projekte (sąrašo eilės Nr. 12) suprojektuotas D. V. pirkti iš valstybės 11,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Panevėžio AVA 2009-02-12 įsakymu Nr. Ž-519, pakeistas 2008-10-03 įsakymu Nr. Ž-4182 patvirtintas D. V. suprojektuoto žemės sklypo plotas (iš 11,73 ha į 12,0173 ha) ir sklypo ribos. Panevėžio AVA 2009-03-17 įsakymu buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatytos Specialios žemės naudojimo sąlygos, tačiau nebuvo nustatyti kelio servitutai, nors projekto plane privažiavimo kelias į šiuo metu V. V. ir V. V. priklausančią nuosavybės teise sodybą yra pažymėtas. 2009-04-03 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria D. V. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įregistruotas 2009-04-07, servitutų ar specialių naudojimo sąlygų nenurodyta. Panevėžio AVA, pažeisdama imperatyvias įstatymo normas, žemės reformos žemėtvarkos projekte buvus pažymėtam keliui, jo nebepažymėjo, dokumentuose nenustatė kelio servituto, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) 23 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių reikalavimus, ir žemės sklypą be minėtų apribojimų pardavė D. V.. Tokie pažeidimai lėmė galimybę panaikinti privažiavimo kelią, ką ir padarė D. V., tokiu būdu panaikindamas buvusį kelią iki jo senolės M. V. sodybos bei pažeisdamas dabartinių savininkų ir kitų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Padarytos klaidos lėmė administracinių aktų ir sudaryto sandorio neteisėtumą, trečiųjų asmenų teisių pažeidimus, todėl ieškovas prašė ištaisyti padarytą pažeidimą ir atstatyti pradinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011-07-05 sprendimu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimų daliai dėl administracinių aktų panaikinimo taikė ieškinio senatį ir šią ieškinio dalį atmetė, ieškinio dalį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti. Prokurorai į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo pagal analogijos principą gali kreiptis per vieno mėnesio terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad faktas, jog administraciniai aktai priimti pažeidžiant nustatytą tvarką, ieškovui tapo žinomas 2010 m. kovo 17 d., kai į prokuratūrą kreipėsi Panevėžio apskrities viršininko administracija. Į Kupiškio rajono apylinkės teismą Panevėžio apygardos prokuratūra kreipėsi 2011 m. sausio 26 d., tai yra praleidusi kreipimosi į teismą terminą daugiau nei 10 mėn., tačiau nenurodė svarbių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas. Esant atsakovo D. V. prašymui, teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo atmetė. Teismas įvertinęs šios bylos pobūdį, ginčo dalyką, šalių ir dalyvaujančių byloje asmenų (trečiųjų asmenų) elgesį (Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius inicijavo procesą dėl kelio servituto nustatymo, kuris iš esmės atitiko iki valstybinės žemės perleidimo atsakovui D. V. buvusią padėtį, tačiau tretysis asmuo V. V. su tuo nesutiko) nelaikė, kad būtina taikyti CK 1.134 str. nustatytas išimtis ar pripažinti, kad Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro reikalavimai panaikinti administracinius aktus yra susiję su ypatingų vertybių atkūrimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčą (dėl kelio servituto nustatymo) galima išspręsti ir kitu būdu (CK 4.124 str. – 4.129 str. numatytais pagrindais). Atmetus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, nebeliko teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, ar taikyti restituciją (CK 6.145 str.), todėl ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme atstovė prašė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-157-783/2011 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymėjo, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su šalių elgesiu iki teisminio proceso. Teismas neteisingai nurodė, kad V. V. ir V. V. nesutiko su administracine tvarka siūlomo keisti servitutinio kelio nustatymu toje pačioje vietoje. Tretysis asmuo V. V. pats kreipėsi į Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrių ir pranešė, jog vienintelis kelias į jo sodybą buvo panaikintas. Kelio servituto nustatymas administracine tvarka neįvyko dėl kitų trukdžių, kaip ženklinimo užpustytuose keliuose negalėjimo, atsakovo D. V. neatvykimo spręsti ginčo ir kt. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovas D. V. nebuvo atsitiktinis žemės pirkėjas, ilgą laiką jis buvo vėliau nusipirkto žemės sklypo naudotojas, naudojosi ir ginčo keliu, o iki tol šiuo žemės sklypu bei keliu naudojosi atsakovo tėvas. Pagal seną ydingą praktiką, kelio servitutai nebuvo nustatinėjami, kadangi kelio plotas buvo eliminuotas iš žemės sklypo ploto. Formuojant sklypą D. V., sklypo ribos koreguotos, buvo įtrauktas kelio plotas, bet pamiršta nustatyti kelio servitutą, tačiau pažymėta, kad iki sodybos kelias yra. Apeliantas nurodė, kad teisinių reikalavimų senatis nėra absoliuti. Nors ginčo situacija lietė nedidelį skaičių privačių asmenų, tačiau buvo siekiama atstatyti pažeistą teisėtumą, ir kartu apginti trečiųjų asmenų teises. Ieškinį atmetus ir palikus galioti neteisėtiems administraciniams aktams, trečiųjų asmenų pažeistos teisės nebuvo apgintos, nors šios teisės buvo pažeistos ne dėl trečiųjų asmenų, bet dėl valstybės institucijų kaltės. Pirmosios instancijos teismo prielaida, kad ginčas gali būti išspręstas taikant CK 4.124 str. ir 4.129 str. nuostatas, yra ydinga, kadangi bendro naudojimo kelias panaikintas dėl valstybės institucijų kaltės negali tapti atlygintinas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Toks pirmosios instancijos sprendimas negarantuos teisinių santykių stabilumo, bet iššauks naujus teisminius ginčus. Apeliantas nurodė, kad teisingumas viešojo administravimo, turinčiuose viešąjį interesą, santykiuose nusveria vienam asmeniui nuosavybės teisės teisingo apribojimo siekį, todėl šio atveju senaties termino praleidimas yra nežymus ir nėra kliūtis teismui baigti išspręsti ginčą iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jo atstovas prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė nei vienos svarbios priežasties senaties termino atnaujinimui, o atsakovui raštu prašant, teismas taikė senatį ir ieškinį atmetė. Tretieji asmenys V. V. ir V. V. apie skundžiamus administracinius aktus žinojo nuo pat jų priėmimo, tačiau patys jų neginčijo. Nors ieškovas teigė, kad pažeisti įstatymo reikalavimai, tačiau nenurodė konkretaus įstatymo ar imperatyvios normos pažeidimo. Atsakovas nurodė, kad apeliantas neteisingai teigė, jog atsakovas naudojosi ginčo keliu, kadangi per M. V. priklausiusį žemės sklypą niekada nebuvo kelio iki trečiųjų asmenų valdomų žemės sklypų, į šiuos sklypus buvo patenkama keliu palei upelį. Atsakovas D. V. pažymėjo, kad tretieji asmenys turi galimybę patekti į savo žemės sklypus ne per D. V. priklausantį sklypą, o norėdami susitarti su atsakovu D. V. dėl kelio servituto nustatymo, už tokio servituto nustatymą turi teisingai atsiskaityti. D. V. sklypas buvo suformuotas žemės reformos metu, o tuomet apskrities viršininkas sprendė, kokius apribojimus nustatyti žemės sklypui, kaip žemės sklypas turi būti suformuotas. Ginčo sklype naudotas pravažiavimas iki trečiųjų asmenų sklypų tebuvo tik provėžos, o ne inžinerinis statinys – kelias. Atsakovas nurodė, kad LR CK yra numatyti servituto nustatymo, suteikimo atvejai, kuriais reiktų vadovautis šiuo atžvilgiu, o ne naikinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį.
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą, atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė pažymėjo, kad nors Panevėžio apskrities viršininko administracijos akte, kuriuo patvirtintas D. V. parduodamas valstybinės žemės sklypas, kelio servitutas nebuvo įrašytas, tačiau naikinti visą sprendimą būtų netikslinga. Ieškovas pats pripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokurorai į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo pagal analogijos principą gali kreiptis per vieno mėnesio terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Iš byloje surinktų įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniai ieškovui Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui tapo žinomi 2010-03-17, kai į prokuratūrą kreipėsi Panevėžio apskrities viršininko administracija. Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras į Kupiškio rajono apylinkės teismą kreipėsi 2011-01-26, tai yra daugiau nei 10 mėnesių praleidęs įstatymu nustatytą 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminą, tačiau nenurodė svarbių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas. Atsakovo D. V. prašymui, pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo atmetė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima. Iš pridėtos prie nagrinėjamos bylos Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-14-100/2011 nustatyta, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėdama civilinė bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymų bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, kurioje tretieji asmenys: D. V., V. V. ir V. V., kurioje teismas 2011-01-19 nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296str.1d.5p. ( į teismo posėdį neatvyko ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė prokurorė Snieguolė Jurskytė - Ignatavičienė) (T.1, b.l. 167). Kaip buvo nurodyta, ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2011-01-26 pateikė teismui iš esmės analogišką ieškininį dėl pravažiavimo kelio nustatymo į trečiųjų asmenų V. V. ir V. V. žemės sklypus. CK 1.30str.4d. numato, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Kaip buvo nurodyta, teismas 2011-01-19 nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296str.1d.5p. (į teismo posėdį neatvyko ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė prokurorė), tai yra dėl ieškovo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras kreipdamasis į teismą 2011-01-24, daugiau nei 10 mėnesių praleido įstatymu nustatytą 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminą, tačiau nenurodė svarbių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas. Esant atsakovo D. V. prašymui taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 33str.1d. nustatytą 1 mėnesio ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, panaikinti individualaus pobūdžio administracinio teisės aktus, t.y. :
pripažinti negaliojančia ir panaikinti dalyje Panevėžio apskrities viršininko administracijos (toliau - AVA) 2008 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymopatvirtinimo“, Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo Eil. Nr. 12-ą; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio AVA 2009-02-12 įsakymą Nr. Ž-519 „Dėl Panevėžio AV 2008-10-03 įsakymo Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio r. Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“; Panevėžio AVA 2009-03-17 įsakymą Nr. Ž-992 „Dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo Kupiškio rajone patvirtinimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo ir pardavimo be aukciono“.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, dalyką, kad kilęs ginčas tarp privačių asmenų, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus, sudarant galimybę tretiesiems asmenims naudotis buvusiu 4 metrų pločio keliu per atsakovo D. V. žemės sklypą, tačiau trečiajam asmeniui V. V. su tokiu pasiūlymu nesutikus, nėra pakankamo pagrindo ieškovo ieškiniui netaikyti ieškinio senaties CK 1.134str. pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje yra kilęs ginčas tarp atsakovo D. V. ir trečiųjų asmenų V. V. ir V. V. dėl servituto apimties ir atlygintinumo, kadangi tretysis asmuo V. V. pageidauja 6 metrų pločio servitutinio kelio, o atsakovas D. V. sutinka su iki tol buvusiu 4 metrų pločio kelio servituto nustatymu per jam priklausantį žemės sklypą bei pageidauja, kad servitutas būtų atlygintinis (T.2, b.l. 26-27). Pareikšto ieškinio patenkinimas sukeltų neadekvačias, neproporcingas, ekonomiškai nepateisinamas pasekmes atsakovo D. V. teisių ir pareigų atžvilgiu, nes dėl nustatymo 0,1260 ha servitutinio kelio, ieškiniu prašoma panaikinti individualaus pobūdžio administracinius aktus bei valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį dėl 12,0173 ha žemės sklypo, į kurį nuosavybės teises įregistravo atsakovas D. V.. Nagrinėjamos bylos atveju neginčytinai nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko administraciniuose aktuose, kuriais buvo patvirtintas suprojektuotas parduoti D. V. valstybinės žemės sklypas ir patvirtinti šio sklypo kadastriniai duomenys, neįrašytas kelio servitutas, nors Ridulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane ir kituose ankstesniuose dokumentuose kelias per D. V. parduotą valstybinės žemės sklypą buvo pažymėtas. Valdymo institucija, nepažymėdama kelio patekti į tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, pažeidė LR Vyriausybės 2003-02-22 nutarimą Nr.236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatas, sudariusias sąlygas kilti nagrinėjam ginčui. Susidariusioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu ir racionaliu Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio žemėtvarkos skyriaus pasiūlymą atsiliepime į ieškinį (T.2, b.l.20-21), teismo posėdyje atstovo išsakyta poziciją, ginčo byloje teismo sprendimu nustatyti kelio servitutą, tačiau pagal suinteresuotų asmenų ieškinį. Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dalies pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2009 m. balandžio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1148, VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypo įrašo Nr. 57/14906). Nurodytų įrodymų ir aptartų išvadų pagrindu konstatuotina, kad tretieji asmenys V. V. ir V. V., gindami savo teisę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, turi teisę pareikšti teisme ieškinį dėl servitutinio kelio nustatymo per D. V. priklausantį žemės sklypą (CK 4.119str., 4.120str.).
Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.