Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-01-05 · Civilinė byla Nr. 2-29/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-05
Bylos Nr.
2-29/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas (pran.)
Ieškovas
V.P.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–29/2006Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

kolegijos pirmininko Artūro Driuko,kolegijos teisėjų: Viginto Višinskio, Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės pakartotinis prašymas atleisti ją nuo dalies - 3 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimo arba šios žyminio dalies mokėjimą atidėti iki sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2773-44/2005 priėmimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V.P. 2005 m. vasario 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo: 1) uždrausti atsakovui R.A. vykdyti UAB „Miesto statyba“ vadovo pareigas; 2) UAB „Miesto statyba“ laikinu administratoriumi paskirti Leoną Tamošiūną, įpareigojant jį vykdyti visas UAB „Miesto statyba“ vadovo pareigas iki UAB „Miesto statyba“ akcininkai visuotiniame susirinkime išrinks naują UAB „Miesto statyba“ vadovą; 3) įpareigoti atsakovą R.A. perduoti laikinam administratoriui visus su UAB „Miesto statyba“ veikla susijusius dokumentus (buhalterinės apskaitos dokumentus, sutartis, steigimo dokumentus ir kt.) bei antspaudą; 4) areštuoti atsakovui R.A. nuosavybės teise priklausančias UAB „Miesto statyba“ 52 paprastąsias vardines akcijas ir kitą turtą 35 800 Lt sumos ribose (b.l. 3-7). Ieškovė sumokėjo 537 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir areštavo atsakovo pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus, kitą turtą 35 800 Lt sumai. Nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškiniui pateikti (b.1.42-44).

2005 m. kovo 15 d. ieškovė pareiškė atsakovui ieškinį dėl 35 802 Lt dydžio žalos atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Miesto statyba“ ir sumokėjo dar 537 Lt žyminį mokestį (b.l. 79-80).

Šalies argumentai

2005 m. rugsėjo 23 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (b.1.230-233), kuriuo prašė: 1) pripažinti 2004 m. rugsėjo 6 d. ir 2004 m. gruodžio 27 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp trečio asmens UAB „Miesto statyba“ ir atsakovo R.A., niekinėmis; 2) priteisti iš atsakovo R.A. 274 265,25 Lt žalos atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Miesto statyba“, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo R.A. ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas; 4) atleisti ieškovę nuo likusios dalies – 5 611,31 Lt žyminio mokesčio sumos mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iš dalies atleido ieškovę nuo 2 611,31 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios žyminio mokesčio dalies - 3 000 Lt sumokėjimą atidėjo dviem mėnesiams - iki 2005 m. lapkričio 29 dienos (b.1.228-229).

Tas pats teismas 2005 m. spalio 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės V.P. ieškinį atsakovui R.A. dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis bei žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (b.1.281).

Šalies argumentai

2005 m. spalio 10 d. ieškovė V.P. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo pakartotinai prašė atleisti ją nuo dalies - 3 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo (b.1.286). Šio prašymo apylinkės teismas nesprendė, 2005 m. spalio 11 d. rezoliucija jį prijungė prie bylos ir su lydimuoju raštu 2005 m. spalio 26 d. perdavė Vilniaus apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės V.P. pakartotinį prašymą atleisti ją nuo dalies - 3 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimo arba šios žyminio dalies mokėjimą atidėti iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo atmetė; išaiškino ieškovei, kad jeigu 3 000 Lt žyminio mokesčio dalis nebus sumokėta iki 2005 m. lapkričio 29 d. imtinai ir nebus pateikti teismui tai patvirtinantys duomenys, ieškinio neapmokėtų reikalavimų dalis bus palikta nenagrinėta; taip pat nurodė pašalinti kitus ieškinio trūkumus (CPK 113 str. 1 d.). Teismas teigė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kokios vertės ir kiek iš viso nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvoje registruota jos vardu, apie lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir turtines teises. Teismas nurodė, jog ieškovės prie prašymo pridėti papildomi įrodymai - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus skyriaus 2005 m. spalio 5 d. pažyma Nr.4-8-1671, 2003 m. rugsėjo 22 d. preliminari sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir VĮ Registrų centras 2005 m. spalio 5 d. išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko - tik iš dalies atspindi tikrąją ieškovės finansinę būklę. Teismas sutiko su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties motyvacija, jog į bylą iš esmės nepateikta duomenų apie ieškovės realią turtinę padėtį, asmeninės ir/ arba bendros nuosavybės teisėmis turimą turtą, gaunamas pajamas (pvz., palūkanas, dividendus), šeimyninę padėtį. Teismas sprendė, jog V.P. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti įtvirtintą ieškovės mokumo prezumpciją ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodytas priemones - ieškovės atleidimą nuo 2 611,31 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios žyminio mokesčio dalies - 3 000 Lt sumokėjimo atidėjimą iki dviejų mėnesių - pripažino pakankamas tam, kad ieškovei nebūtų užkirstas kelias realizuoti Konstitucijos garantuojamą teisę kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V.P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies – 3 000 Lt sumokėjimo arba šios žyminio dalies mokėjimą atidėti iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Ieškovė nurodo, jog skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar jo mokėjimo atidėjimo nepagrįsta, pažeidžia jos teisėtus interesus, prieštarauja teisingumo principui. Nesutikimą su skundžiamos nutarties dalimi apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau toje pačioje nutartyje taip pat akcentuoja, jog byloje yra išrašas iš nekilnojamojo turto registro. Ieškovė teigia, jog išraše nurodyta, kad išskyrus nekilnojamąjį turtą, kurį ieškovė yra įsipareigojusi parduoti pagal preliminariąją sutartį, ji jokio kito nekilnojamo turto neturi. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą, remdamasis tuo, jog nepateikta duomenų apie nekilnojamąjį turtą.

2. Apeliantės manymu, teismo argumentacija apie tai, jog byloje nėra duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, vertybinius popierius ir turtines teises, ir tai, kad procesiniuose dokumentuose ieškovė mini lengvąjį automobilį BMV 520, bei tai, kad yra UAB „Miesto statyba“ akcininke, prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais. Apeliantės teigimu, vadovaujantis tokia teismo nuomone, ji turėtų parduoti automobilį tam, kad primokėtų trūkstamą žyminio mokesčio dalį, gauti iš visų Lietuvoje registruotų bendrovių patvirtinimus apie tai, jog ji neturi vertybinių popierių jose, kreiptis į bankus su prašymais pateikti pažymas, jog ji neturi santaupų bankuose ir t.t. Ieškovė teigia, jog tokie teismo reikalavimai nėra realiai įgyvendinami. Ieškovės manymu, atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo klausimai, turi būti sprendžiami atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, iš kurių ji galėtų sumokėti žyminį mokestį, iš esmės nepablogindama savo turtinės padėties. Apeliantė nurodo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad jos gaunamos periodinės pajamos nėra didelės ir tai yra pakankamas pagrindas atleisti ją nuo likusios mokėti žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

3. Apeliantė nurodo, jog esminės aplinkybės, į kurias turėtų būti atsižvelgta sprendžiant prašymą, yra tai, kad ji ieškinį reiškia ne savo interesais, bet siekia apginti UAB „Miesto statyba“ interesus bei dar vieno bendrovės akcininko interesus.

4. Apeliantė teigia, jog procentinė sumažinto žyminio mokesčio išraiška nėra motyvas sprendžiant jos prašymą dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar jo mokėjimo atidėjimo, nes 40 proc. dydžio žyminio mokesčio suma šioje byloje sudaro 3 000 Lt, kuri fiziniam asmeniui, gaunančiam mažas pajamas, yra labai didelė.

5. Teismas nesprendė prašyme nurodyto žyminio mokesčio atidėjimo klausimo. Skundžiamoje nutartyje teismas pakartojo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties išvadas ir nepateikė motyvų, dėl kurių toks ieškovės prašymas atmetamas. Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas privalėjo išanalizuoti tokį ieškovės prašymą ir pateikti argumentus dėl kurių jis netenkintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas R.A. ginčija atskirojo skundo argumentus ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas iš byloje esančių dokumentų pagrįstai nustatė, jog ieškovė finansiškai pajėgi sumokėti žyminį mokestį. Pažymi, jog ieškovė 2004 m. kovo 22 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.MS04 pagrindu įsigydama 52 bendrovės „Miesto statyba“ akcijas iškart sumokėjo akcijų kainą – 5 200 Lt, taigi, nors akcijų kaina buvo didesnė, nei teismo nurodytas sumokėti žyminis mokestis, tačiau nedideles pajamas gaunanti ieškovė, kaip teigiama atskirajame skunde, buvo pajėgi ją sumokėti be atidėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, (be kitų funkcijų) atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir kt.). Priešingu atveju ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. To nepadarius, ieškinys ar skundas laikomi nepaduotais ir grąžinami jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Tokiu būdu žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio trečia dalis nurodo, kad teismas atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį ir esant motyvuotam bei įrodymais pagrįstam pastarojo prašymui, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o CPK 178 straipsnis reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, prašymus bei atsikirtimus, todėl ieškovas kreipdamasis į teismą ir prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas, turi pateikti įrodymus, įrodančius jo sunkią turtinę padėtį. Teismas asmens turtinę padėtį vertina pagal pateiktų įrodymų visumą.

Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė 2005 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo ir sumokėjo 537 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 2), 2005 m. kovo 15 d. pateikė ieškinį ir dar sumokėjo 537 Lt žyminį mokestį (t.1, b.l. 73), o 2005 m. rugsėjo 23 d., tam pačiam teismui pateikusi patikslintą ieškinį (b.1.230-233), prašė atleisti ją nuo likusios dalies – 5 611,31 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atleido ieškovę nuo 2 611,31 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios žyminio mokesčio dalies - 3 000 Lt sumokėjimą atidėjo dviem mėnesiams - iki 2005 m. lapkričio 29 dienos (b.1.228-229). Apeliantė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties neskundė, t.y. sutiko su teismo išvadomis. Prie pakartotinio prašymo (b.l. 286) dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ieškovė pridėjo papildomus įrodymus - VSDFV Vilniaus skyriaus 2005 m. spalio 5 d. pažymą Nr.4-8-1671, 2003 m. rugsėjo 22 d. preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo, VĮ Registrų centras 2005 m. spalio 5 d. išrašus iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, tačiau nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad jos turtinė padėtis po apylinkės teismo nutarties priėmimo pasikeitė, todėl Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs pakartotiniame prašyme išdėstytus argumentus ir pridėtus įrodymus, pagrįstai pripažino juos nepakankamais atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Apeliantės argumentai, jog atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, nepagrįsti. Teisėjų kolegija pastebi, jog įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dydžio sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Apeliantės pateikti dokumentai jos šeimyninės turtinės padėties neatskleidžia. Turtinę padėtį galėtų atskleisti šeimos metinė turto ir pajamų deklaracija (jos pateikimas ir gavimas neapmokestinamas), kiti dokumentai, kurie parodo visą apeliantės turtinę padėtį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi (2 t., b.l. 2-3), įvertinęs minėtus dokumentus, nurodė apeliantei, kad pateikti dokumentai visos jos turtinės padėties neatskleidžia, tačiau apeliantė naujų įrodymų nepateikė ir skundą grindžia tais pačiais įrodymais.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas nesprendė žyminio mokesčio atidėjimo klausimo. Kaip minėta, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iš dalies atleido ieškovę nuo 2 611,31 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios žyminio mokesčio dalies - 3 000 Lt sumokėjimą atidėjo dviem mėnesiams - iki 2005 m. lapkričio 29 dienos (b.1.228-229). Taigi teismas sprendė atleidimo nuo žyminio mokesčio ir jo atidėjimo klausimą. Atidėdamas žyminio mokesčio mokėjimą teismas sudarė ieškovei sąlygas pasiruošti ir per nustatytą laiką sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjai Vigintas VišinskisVincas Verseckas