Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-10 · Byla Nr. N-62-7843-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
N-62-7843-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-7843/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutarimu pripažino M. S. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (vairavimas neblaiviam esant vidutiniam girtumo laipsniui) ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. S. savo kaltę 2010 m. balandžio 5 d. vairavus neblaiviam Vilniaus g., Molėtuose, pripažino, be to, ji įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio rodmenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, policijos informacinės sistemos duomenimis. Nurodė, jog posėdžio metu M. S. paaiškino, kad automobilį vairavo siekdamas išvengti pavojaus savo ir draugės sveikatai, nes buvo užpultas nepažįstamo vyro, tačiau teismas šį M. S. paaiškinimą laikė nepagrįstu, todėl jo nevertino kaip būtinojo reikalingumo ar išskirtinėmis jo naudai liudijančiomis aplinkybėmis ATPK 30¹ straipsnio prasme. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, jog dėl padaryto pažeidimo M. S. nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatė.

II.

M. S., nesutikdamas su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 21 – 24), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Iškelia tokius pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:

1. policijos pareigūnai nebandė aiškintis jo nurodytos aplinkybės apie sodyboje kilusią grėsmę. Teigia, jog jie nesiėmė priemonių aplinkybėms, reikšmingoms administracinio teisės pažeidimo bylai tinkamai išnagrinėti, nustatyti. Mano, jog pareigūnai privalėjo patikrinti jo ir jo draugės nurodytas aplinkybes, t. y. nuvykti į konflikto vietą, esant galimybei, įvykio vietoje išklausyti liudytojų paaiškinimus ir atlikti kitus veiksmus, kadangi šių aplinkybių nustatymas aiškiai turi įtakos apelianto atsakomybei;

2. atkreipia dėmesį, jog jis pateikė visus galimus ir jo žinioje esančius įrodymus: paaiškinimus teisme ir specialisto išvadą, pagrindžiančią, kad apeliantas buvo sužalotas. Nurodo, jog apylinkės teismas neištyrė ir nerinko su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų (t. y. dokumentų, patvirtinančių apie skambutį, laikmenų, kuriose užfiksuotas apelianto pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais). Pažymi, jog, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta, o įrodymus pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį privalo rinkti ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija. Be to, teismas turėjo įvertinti tą faktą, jog jis bylą nagrinėjant teisme nesinaudojo advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis;

3. aplinkybės (važiavimas automobiliu siekiant išvengti prieš jį ir kitą asmenį panaudoto fizinio smurto bei konflikto su agresyviai nusiteikusiais asmenimis) yra laikytinos ypatingomis ATPK 30¹ straipsnio prasme, todėl šis straipsnis nagrinėjamu atveju turėjo būti pritaikytas. Pažymi, jog derėtų remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. N9-990/2006, kurioje pareigūnų paskatinimas neblaiviam asmeniui vairuoti transporto priemonę buvo pripažintas pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirtą nuobaudą švelninti;

4. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija ir tuo pačiu įtikinamai paneigti jo keliamas versijas. Pažymi, jog apkaltintas asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas, todėl visi neaiškumai traktuojami jo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog M. S. neginčijo, jog vairavo būnant neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,79 promilių) ginčijama nėra, tačiau, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio, kuris inter alia numato, jog organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Šiuo atveju spręstina, jog tokių išimtinių aplinkybių visumos, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto keliama versija, kad jis neblaivus automobilį vairavo, siekdamas apsaugoti save ir savo draugę nuo smurto, bei tai darė gavęs pagalbos numerio 022 dispečerio leidimą, nebuvo įrodyta jokiais byloje esančiais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, jog jis pateikė visus galimus ir jo žinioje esančius įrodymus. Pažymėtina, jog apeliantui buvo žinoma, kad norėdamas išsireikalauti duomenis apie skambinimą bendrosios pagalbos telefonu jis privalėjo tokį prašymą pateikti policijos komisariatui arba teismui. Taip pat pastebėtina, jog tai apeliantas, susirašinėdamas su bendrosios pagalbos centru, sužinojo prieš teismo posėdį (b. l. 25 – 27), tačiau jokių veiksmų šiems duomenims išreikalauti nesiėmė, dalyvaudamas posėdyje tokio prašymo nekėlė. Taip pat pažymėtina, jog surašant protokolą, M. S. nuo paaiškinimo atsisakė, kas apeliantui pakliuvus į tokią situaciją, kaip nurodo M. S., nelogiškas elgesys.

Apelianto keliama versija, kritiškai vertintina ir todėl, kad teismui buvo pateikta pirminė 2010 m. balandžio 20 d. specialisto išvada Nr. G1268/10(01), kurioje vienareikšmiškai konstatuota – jog apeliantui po dviejų dienų nuo įvykio kreipusis į gydymo įstaigą, jokių objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Tuo tarpu jis teismui nurodė buvęs sumuštas. Pažymėtina, jog teismui pateikta papildyta 2010 m. spalio 20 d. specialisto išvada Nr. G3982/10(1), vertintina kritiškai, nes ji nebuvo patikslinta per protingą laiką, o atlikta praėjus daugiau nei pusei metų nuo ginčijamo įvykio, todėl teismas abejoja jos objektyvumu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priima tik įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis), kuris nagrinėjamu atveju skiriasi nuo to, kuris nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N9-990/2006, todėl teismo šis sprendimas neįpareigoja.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo jam skirtiną administracinę nuobaudą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius