Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 3R-897(2.13-1.E) ir įpareigoti atsakovę jo skundą išnagrinėti iš naujo.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2023m rugsėjo 7 d. sprendime Nr. 3R-897(2.13-1.E) nusprendė „1. Pareiškėjo skundą dalyje dėl galimai neteisėto asmens duomenų perdavimo Bendrovei atmesti. 2. Pareiškėjo skundą dalyje dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo fotografuojant ir dėl galimai neteisėto asmens duomenų perdavimo kitoms turto vertinimu užsiimančioms įmonėms nutraukti.“ Sprendimą aiškino melagingu M. Š. ir jos advokatės A. G. paaiškinimu, kad nuotraukos darytos dar M. Š. gyvenant pareiškėjo name, bei neva teismas civilinėj byloje leido rinkti informaciją apie pareiškėjo turto vertę, bei neva tai buvo būtina civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir išlaikymo dydžio nustatymo, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Nurodė, kad 2023 balandžio 14 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu dėl M. Š. ir jos advokatės A. G. neteisėtų veiksmų, pažeidžiant pareiškėjo privatumą bei teikiant tretiesiems asmenims jo jautrius asmeninius duomenis bei dokumentus be jo žinios. M. Š. kartu su savo advokate fotografavo pareiškėjo namą be jo žinios, taip pat kiemą, galimai tuo metu esant pareiškėjui namie ir galimai padarius daugiau nuotraukų kuriose nufotografuotas ir pareiškėjas, taip pat šias nuotraukas siuntė tretiesiems asmenims, įmonei UAB „Marleksa“, be to advokatė iš Registrų centro išsiėmusi pareiškėjo nekilnojamo turto išrašą siuntė įmonei UAB „Marleksa“ ir galimai kitoms įmonėms kol galiausiai UAB „Marleksa“ atsakė. Registrų centro išraše įmonei UAB „Marleksa“ pateikti ypač jautrūs pareiškėjo asmeniniai duomenys, t. y. asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, vardas, pavardė, visi duomenys apie jo gyvenamąjį namą, namo nuotraukos. Taip M. Š. ir jos advokatė A. G. pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, be to ir į saugią gyvenamąją aplinką, kadangi nežino kokio tipažo tretieji asmenys gavo informaciją apie pareiškėją ir jo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad nuotraukos darytos jau seniai jo name M. Š. negyvenant, nes vien trinkelės ir augalai už tvoros atsirado praėjus bent 2 metams po paskutinio M. Š. buvimo pareiškėjo name, o M. Š. pateiktose nuotraukose įmonei UAB „Marleksa“ būtent ir matosi trinkelės ir augalai, kurie atsirado tik praėjus porai metų po M. Š. išsikraustymo. Teismas civilinėje byloje neleido ieškovei siuntinėti jo asmens duomenų tretiesiems asmenims bei neteisėtu būdu rinkti duomenis apie galimą pareiškėjo turto vertę. Leistinas būdas ir buvo būtent Registrų centro išrašas kurį ištraukė advokatė A. G.. Nei M. Š., nei jos advokatė A. G. nepateikė jokių įrodymų, kad teismas būtų leidęs tokiu neteisėtu būdu rinkti informaciją apie pareiškėjo namo vertę. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nesiėmė visų priemonių išaiškinti nusikalstamai veikai, o tik patikėjo M. Š. ir jos advokatės melagingais paaiškinimais, net nepateikiant jokių įrodymų apie pasakojamas melagystes. Labai nesunku nustatyti, kada buvo darytos nuotraukos, tačiau inspekcija tokio patikrinimo nei neplanavo daryti, taip pat nereikalavo pateikti įrodymų, kad teismas būtų leidęs neteisėtu būdu rinkti duomenis apie pareiškėjo turto vertę.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Inspekcija 2023-04-17 gavo pareiškėjo 2023-04-14 skundą ir skundo patikslinimą (Inspekcijoje gauta 2023-05-05) (toliau kartu – skundas) dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo. Kartu su skundu pareiškėjas Inspekcijai pateikė UAB „Marleksa“ (toliau – Bendrovė) konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad Bendrovei buvo pateiktos dvi nuotraukos. Nuotraukose užfiksuotas pareiškėjo namas, jo kiemas, gatvė bei gretimas gyvenamasis namas (pareiškėjas nuotraukose neužfiksuotas), t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad būtų padaryta daugiau namo nuotraukų ar nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas ir pats pareiškėjas, Inspekcijai pateikta nebuvo. Nagrinėjamu atveju nesant pakankamų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. Š., darydama nuotraukas, peržengė asmeninės ar namų ūkio veiklos ribas, todėl Inspekcija atitinkamai neturi galimybių įvertinti tokio asmens duomenų tvarkymo teisėtumo pagal 2016-04-27 Europos parlamento ir tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR). Skundo nagrinėjimas dalyje dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo fotografuojant buvo nutrauktas. Tuo tarpu skundas dalyje dėl asmens duomenų perdavimo Bendrovei buvo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š., atstovaujama advokatės, teisme pareiškė ieškinį pareiškėjui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, Inspekcija konstatavo, kad įrodymų apie pareiškėjo turtinę padėtį (įskaitant nekilnojamo turto, t. y. namo, tikrosios vertės) pateikimas teismui buvo būtinas, siekiant užtikrinti M. Š. ir jos nepilnamečio vaiko teisėtą interesą į tinkamą išlaikymą. Atitinkamai, siekiant surinkti minėtus įrodymus apie pareiškėjo turtinę padėtį (gauti namo vertinimo išvadą), buvo būtina pateikti pareiškėjo asmens duomenis Bendrovei. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo teisėtas interesas į asmens privatumą būtų viršesnis už teisėtus M. Š. ir jos nepilnamečio vaiko interesus į tinkamą išlaikymo dydį. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti Bendrovei teisėtai, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Nurodė, kad Inspekcija, gavusi M. Š. ir advokatės paaiškinimus, kad namas buvo fotografuotas dar jame gyvenant kartu su pareiškėju (fotografuojant savo gyvenamąją vietą), siekiant nustatyti tyrimui galimai reikšmingus faktinius aspektus, skundo nagrinėjimo metu el. paštu papildomai kreipėsi į pareiškėją, aiškiai formuluodama prašymą: „nurodyti (jei žinote), kada M. Š. padarė 2 nuotraukas, pateiktas UAB „Marleksa“, kuriose užfiksuotas Jūsų namas. Pateikite tai patvirtinančius įrodymus (jei tokius turite)“. Pareiškėjas Inspekcijai nurodė, kad nežino, kada buvo fotografuota (atitinkamai nepateikė argumentų ar paaiškinimų apie augalus ar trinkeles, kuriais dabar grindžia Skundą teismui). Inspekcija, atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, įvertinusi tai, kad pareiškėjas tiek teikdamas skundą, tiek teikdamas papildomus paaiškinimus, turėjo galimybę patikslinti skundžiamų veiksmų aplinkybes, nesant įrodymų, kad M. Š., darydama nuotraukas, peržengė asmeninės ar namų ūkio veiklos ribas bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skundo nagrinėjimą šioje dalyje nutraukė.

Pareiškėjo asmens duomenų perdavimą Bendrovei M. Š. ir advokatė grindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu – duomenų tvarkymas yra teisėtas jei tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Inspekcija, vertindama, ar asmens duomenų tvarkymas nagrinėjamu atveju gali būti grindžiamas šiuo teisiniu pagrindu, įvertino, ar nurodytas interesas yra teisėtas, pakankamai išreikštas, kad būtų galima taikyti pusiausvyros kriterijų, palyginant jį su duomenų subjekto teisėmis ir laisvėmis, tikras ir aktualus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmens duomenų perdavimas Bendrovei buvo grindžiamas M. Š. ir jos nepilnamečio vaiko teisėtu interesu į tinkamą vaiko išlaikymą. Inspekcija nustatė, kad interesas yra teisėtas ir pakankamai išreikštas, nes Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tėvų turtinė padėtis yra aplinkybė, turinti reikšmės išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą ir nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą. Inspekcija įvertino nurodyto intereso aktualumą (teisme nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo), bei palygino minėtą teisėtą interesą su pareiškėjo teisėmis ir interesais į privatumą. Nenustačius pareiškėjo teisėtų interesų viršenybės, bei konstatavus, kad siekiant minėtų teisėtų interesų, tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis buvo būtina (siekiant nustatyti pareiškėjo turto, t. y. namo, tikrąją vertę ir pateikti teismui, kaip įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinys prieš pareiškėją), Inspekcija nusprendė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti Bendrovei teisėtai, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje buvo atmestas kaip nepagrįstas. Inspekcija, priimdama sprendimą šioje dalyje, vadovavosi ne pareiškėjo nurodytu „melagingu M. Š. ir jos advokatės A. G. paaiškinimu“, o tyrimui reikšmingomis teisinėmis nuostatomis ir faktiniais aspektais. Inspekcija pažymėjo, kad asmens duomenų perdavimo Bendrovei teisėtumas nagrinėjamu atveju buvo grindžiamas ne teismo leidimu / neleidimu “siuntinėti asmens duomenis tretiesiems asmenims“, o BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad skunde pareiškėjas nepateikė kokioms konkrečiai „kitoms turto vertinimu užsiimančioms bendrovėms“ galimai buvo perduoti jo asmens duomenys, tokio perdavimo nepatvirtino M. Š. ir advokatė, Inspekcija neprivalėjo už pareiškėją ieškoti įrodymų bei turto vertinimu užsiimančių bendrovių, kurioms galimai buvo perduoti pareiškėjo asmens duomenys. Inspekcija, įvertinusi teismų formuojamą praktiką dėl sprendimuose pateikiamų argumentų pagrindimo įrodymais, nusprendė neturinti galimybių konstatuoti, kad M. Š. ir (ar) advokatė būtų pateikusios pareiškėjo asmens duomenis kitiems tretiesiems asmenims bei atitinkamai įvertinti tokio asmens duomenų tvarkymo teisėtumo pagal BDAR, todėl vadovaujantis ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skundo nagrinėjimas šioje dalyje buvo nutrauktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ji jokio R. B. asmens duomenų apsaugos pažeidimo nepadarė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje ji privalėjo įrodyti tikrąją atsakovo R. B. turtinę padėtį, kadangi nuo atsakovo R. B. turtinės padėties priklausė jos sūnui teiktinas išlaikymo dydis. Ji paprašė advokatės A. G. užsakyti konsultacinę išvadą dėl R. B. namo ir žemės sklypo rinkos vertės, pateikė namo nuotraukas, kurias buvo pasidariusi dar tada, kai gyveno santuokoje su R. B.. Advokatė A. G. M. Š. pateiktas nuotraukas, kuriose buvo fiksuotas R. B. namas, pateikė tik nekilnojamojo turto vertinimo veikla užsiimančiai įmonei UAB „Markeksa“. Jokiai kitai įmonei šios nuotraukos nebuvo teiktos. UAB „Marleksa“ atlikus R. B. namo ir žemės sklypo vertinimą, buvo gauta išvada, kad R. B. namo ir žemės sklypo vertė yra beveik 3 kartus didesnė nei teigė R. B.. UAB „Marleksa“ konsultacinė išvada buvo pateikta į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo R. B. skundas yra be jokių teisinių argumentų, grindžiamas tik emocijomis, nepagrįstais kaltinimais ir siekiu pakenkti savo buvusiai žmonai M. Š. ir ją atstovaujančiai advokatei A. G.. Nurodė, kad Išrašą iš Nekilnojamojo turto registro advokatė A. G. teisę traukti turėjo, kadangi jis buvo būtinas nagrinėjamoje civilinėje byloje, siekiant apginti klientės M. Š. ir jos nepilnamečio vaiko interesus. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir 2 namo nuotraukos, darytos M. Š. M. Š. gyvenant name kartu su R. B., buvo pateiktos tik UAB „Marleksa“. Jokiai kitai vertinimo paslaugas teikiančiai įmonei nei namo išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, nei namo nuotraukos teiktos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 3R-897(2.13-1.E) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Inspekciją dėl to, kad M. Š. be jo žinios ir sutikimo fotografavo jo namą bei kad ji ir jos advokatė A. G. UAB „Marleksa“ pateikė Registrų centro išrašą, t. y. pateikė pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, jo vardą, pavardę, asmens kodą, informaciją apie jo gyvenamąją vietą (namo techninius duomenis, sklypo pirkimo, namo pridavimo, duomenis). Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, surinktą medžiagą, skundžiamu sprendimu skundo nagrinėjimą dalyje dėl M. Š. veiksmų fotografuojant namą bei dėl pareiškėjo argumentų, kad M. Š. ir (ar) advokatė pateikė pareiškėjo asmens duomenis kitiems tretiesiems asmenims, nutraukė. Dėl asmens duomenų perdavimo Bendrovei sprendė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti Bendrovei teisėtai, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ), Viešojo administravimo įstatymas, tiek kiek tai susiję su individualiam sprendimui keliamais reikalavimais.

ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

ADTAĮ reglamentuoja skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindus. Pagal ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktą, priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jei paaiškėja, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių.

Pareiškėjo teigimu, M. Š. be jo žinios ir sutikimo fotografavo jo namą, ji tai darė tuo metu, kai jau nebegyveno kartu su pareiškėju. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija nesiėmė veiksmų, kad būtų išsiaiškinta kada būtent aptariamos nuotraukos buvo darytos, o patikėjo M. Š. ir jos advokatės paaiškinimais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, kreipėsi į M. Š. bei jos advokatę prašydama pateikti paaiškinimus dėl asmens duomenų tvarkymo fotografuojant namą ir galimai patį pareiškėją. Tiek M. Š., tiek jos advokatė nurodė, kad namas buvo fotografuotas M. Š. dar gyvenant jame, t. y. ji fotografavo tuo metu savo gyvenamąją vietą. Inspekcija, siekdama ištirti visas aplinkybes, 2023-08-24 el. paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti, kada M. Š. padarė dvi nuotraukas, pateiktas Bendrovei. 2023-08-25 Inspekcijoje gautas pareiškėjo atsakymas el. paštu, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nežino, kada tiksliai darytos nuotraukos. Pažymėtina, kad argumentų apie tai, kad darytose nuotraukose matosi augalai ir trinkelės, kurių nebuvo M. Š. gyvenant pareiškėjo name, pareiškėjas Inspekcijai teikdamas paaiškinimus nenurodė.

Vadovaujantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktu, BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. BDAR preambulės 18 punkte papildomai paaiškinama, kad šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą.

Šiuo atveju Inspekcija, siekdama išsiaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl neteisėto pareiškėjo namo fotografavimo, atliko visapusišką tyrimą, apklausė tiek M. Š., tiek jos advokatę, kreipėsi dėl papildomų paaiškinimų į pareiškėją. Teismas visiškai sutinka su Inspekcija, kad šiuo atveju buvo išnaudotos visos galimybes siekiant išsiaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Inspekcija neturėjo pagrindo, nesant pagrįstų įrodymų, konstatuoti, kad M. Š. namą fotografavo neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrįstai pareiškėjo skundą dalyje dėl M. Š. veiksmų fotografuojant pareiškėjo namą nutraukė.

ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skunde, be kita ko, turi būti nurodoma skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės. ADTAI 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas. Pareiškėjas skunde Inspekcijai nurodė, kad jo namo nuotraukos bei kiti duomenys galimai buvo perduoti ir kitiems tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, argumentų, jokios informacijos, kurią Inspekcija papildomai galėjo nagrinėti. Tačiau atsakovas ir dėl šios pareiškėjo skundo dalies papildomai kreipėsi į M. Š. ir advokatę, be kita ko, prašydama pateikti informaciją, ar pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti tik Bendrovei, ar / ir kitoms turto vertinimu užsiimančioms bendrovėms. Inspekcijoje gautas atsakymas, kad minėti asmens duomenys buvo pateikti tik Bendrovei, jokiai kitai vertinimo paslaugas teikiančiai įmonei nei namo išrašas iš NTR, nei namo nuotraukos teiktos nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad Inspekcija pagrįstai skundą dalyje dėl galimai duomenų perdavimo tretiesiems asmenims nutraukė, pačiam pareiškėjui nepateikus jokios konkretesnės informacijos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad M. Š. ir (ar) advokatė Bendrovei pateikė namo nuotraukas bei NTR išrašą, kuriame matyti pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas bei kiti duomenys apie namą.

BDAR 4 straipsnis apibrėžia asmens duomenų sampratą. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir kita nurodyta informacija.

BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas). BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Byloje nustatyta, kad M. Š. advokatė pateikė turto vertinimu užsiimančiai Bendrovei namo išrašą iš NTR ir klientės M. Š. pateiktas namo nuotraukas, tikslu gauti konsultacinę išvadą apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio namo vertę. Minėtą išvadą 2023-04-04 pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams civilinėje byloje Nr. e2-98-1158/2023. Duomenys, teikiami teismui, reikalingi civilinėje byloje įrodinėjant pareiškėjo turtinę padėtį bei siekiant padidinti nepilnamečiui vaikui skiriamą išlaikymą. Byloje ginčo dėl to, kad išrašą iš Nekilnojamojo turto registro advokatė A. G. teisę traukti turėjo, nėra.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nusprendė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti Bendrovei teisėtai, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą teisėtai tvarkyti asmens duomenis galima, kai tai daryti būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, yra konstatavęs, kad šios normos taikymui yra numatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos: pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo; antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą; ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (2023 m. liepos 4 d. sprendimas Meta platforms ir kt. byloje C-252/21; 2021 m. birželio 17 d. sprendimas Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited prieš Telenet BVBA byloje C-597/19) (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-831-525/2023). Reikalavimas dėl kumuliacinių sąlygų taikymo reiškia, kad nenustačius nors vienos iš kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas būtų neteisėtas.

Taip pat taikant BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą labai svarbu įvertinti, ar interesas yra pakankamai išreikštas, kad būtų galima taikyti pusiausvyros kriterijų, palyginant jį su duomenų subjekto teisėmis ir laisvėmis.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tėvų turtinė padėtis yra aplinkybė, turinti reikšmės išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą ir nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą. Konstatuotina, kad pateikti pareiškėjo asmens duomenis Bendrovei buvo būtina, siekiant gauti namo vertinimo išvadą, kuri buvo būtina pateikti teismui, siekiant užtikrinti teisėtus M. Š. nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad M. Š., atstovaujama advokatės, teisme pareiškė ieškinį pareiškėjui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, teismas sprendžia, kad įrodymų apie pareiškėjo turtinę padėtį (įskaitant nekilnojamo turto, t. y. namo, tikrosios vertės) pateikimas teismui buvo būtinas, siekiant užtikrinti M. Š. nepilnamečio vaiko teisėtą interesą į tinkamą išlaikymą, t. y. šiuo atveju tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis reikėjo dėl teisėtų interesų, asmens duomenis tvarkyti buvo būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą bei nenustatyta, kad pareiškėjo duomenų apsauga šiuo atveju buvo viršesnė už nepilnamečio vaiko teisę į teisingą išlaikymą.

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Inspekcija visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, taikant pusiausvyros kriterijų (teisėtus duomenų valdytojo (arba trečiųjų šalių) interesus reikia palyginti su duomenų subjekto interesais arba jo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis) nenustatė, kad pareiškėjo teisėtas interesas į asmens duomenų privatumą būtų viršesnis už teisėtus M. Š. nepilnamečio vaiko interesus į tinkamą išlaikymo dydį, todėl priėmė teisėtą ir pagrėstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de H. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90; Europos žmogaus teisių teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.