Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, sekretoriaujant Justinai Kšanytei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2015 m. birželio 25 d., 17.55 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) namu nepasirinko saugaus tarpo iš šono ir kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį, automobilį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu, nepasirinko saugaus atstumo bei saugaus greičio, atsitrenkė į priekyje važiavusį bei stabdžiusį automobilį, tada įsijungęs atbulinę pavarą atsitrenkė į gale važiavusį ir stabdžiusį automobilį, automobilius apgadino ir taip pat iš eismo įvykio vietos pasišalino. Važiuodamas toliau (duomenys neskelbtini) gatvėje atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį bei automobilį apgadino. Eismo įvykių metu buvo apgadinti penki automobiliai.

Be to A. A. būdamas neblaivus, po autoįvykių atsisakė vykdyti Šiaulių AVPK vyr. patrulio R. S. ir KPS tyrėjos R. S., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėtus nurodymus-reikalavimus: išlipti iš automobilio kurį vairavo ir vykti į policijos įstaigą. Taip pat aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi: nelipo iš automobilio, laikėsi įsikibęs automobilio vairo, muistėsi.

A. A. į 2015-07-13 paskirtą teismo posėdį neatvyko, tačiau jam surašant protokolą buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nėra. Be to, buvo priimta nutartis atvesdinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau policijos pareigūnams nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu, jis nerastas. Jis tyrimo metu su KET padarytu pažeidimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį sutiko, o pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje nurodytais pažeidimais nesutiko.

Be A. A. prisipažinimo (2015-06-26 paaiškinimas) jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje taip pat įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykių schemomis, T. B., A. D., M. K., T. U., R. M., paaiškinimais, Šiaulių apskrities VPK būrio vado T. J., vyr. patrulio R. S., būrio vado V. L., tyrėjos R. S. tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testo rodmenimis, pagal kuriuos A. A. 2015-06-25 18.41 val. nustatytas 1,88 promilės ± 1,7 proc. girtumas, pranešimu „Dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo“, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, išrašu apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Šiaulių AVPK specialisto pranešimu „Dėl A. A. atvesdinimo“, 2015-07-17 Ž. B. apklausa teisme, 2015-07-17 T. B. apklausa teisme.

Pažymėtina, kad dėl pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d. savo paaiškinime (2015-06-26) A. A. nurodė, kad 2015-06-25 (tikslaus laiko neatsimena) iš (duomenys neskelbtini) gatvės (tikslaus adreso neatsimena) savavališkai pasiėmė pažįstamam Tadui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs, važiavo nežino kur ir dėl ko. Važiavo neturėdamas tam teisės (nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo nėra turėjęs). Kokiomis aplinkybėmis apgadino automobilius, kaip pasišalino iš įvykio vietos taip pat kitų aplinkybių neatsiminė, todėl nieko negalėjo paaiškinti. Iš A. A. paaiškinimo galima teigti, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę.

Konkrečių normų (ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d.) taikymui aktualus turto konfiskavimo klausimas. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidimo padarymo metu buvo ne pažeidėjo A. A. nuosavybė. Pagal ATP protokolą ji priklausė Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau 2015-07-17 apklausos metu nustatyta, kad ji priklausė T. B., tačiau pažeidimo metu nebuvo perregistruota naujo savininko T. B. vardu.

2015-07-17 apklausos metu teisme Ž. B. nurodė, kad A. A. nepažįsta. Savo automobilį pardavęs, bet ne A. A.. Nurodė, kad turi pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau automobilio neišregistravo iš įskaitos. Sužinojęs apie šią bylą, paskambino T. B., kuriam pardavė savo automobilį, ir paklausė, ar jam nekilo problemų su jo parduotu automobiliu. Šis atsakė, kad turėjo problemų su automobiliu.

2015-07-17 apklausos metu teisme T. B., gim. 1988-06-05, gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad savo automobilį (duomenys neskelbtini) laikydavo jam priklausančiame angare. Ten atvykdavo A. A. krikšto tėvas, kuris yra labai geras jo pažįstamas ir jam (A. A. krikšto tėvui) paskolindavo savo automobilį. Įvykio metu jis dirbo gaisrinėje ir sužinojo, kad jo automobilis važinėja po miestą. Nuvykęs į policiją sužinojo, kad jo automobilis buvo paimtas. Nurodė, kad automobilio raktelius laikė automobilio peleninėje, tad A. A. atvykęs į jam priklausantį angarą, pasiėmė jo automobilį ir išvažiavęs jį sudaužė. Papildomai paaiškino, kad jo automobilis buvo paimtas be jo žinios, apie automobilio vagystę policijos pareigūnams nepranešė. Nurodė, kad A. A. savo automobilio nedavė.

A. A. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, prietaiso TASER Nr. XOO-515758 panaudojimo ataskaitos duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, administracinio sulaikymo protokolu, asmens blaivumo testo rodmenimis, pagal kuriuos A. A. 2015-06-25 18.41 val. nustatytas 1,88 promilės girtumas.

Dėl pažeidimo pagal ATPK 187 str. 1 d. ir ATPK 187 str. 2 d. A. A. pažeidimo padarymo faktą neigė, teigdamas kad jokio pažeidimo nepadarė.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, teigtina, kad A. A. inkriminuoti pažeidimai yra visiškai įrodyti.

Pažeidimų kvalifikacija pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį yra teisinga, nes jis vairavo transporto priemonę neblaivus, bei padarė eismo įvykį, lėmusi kitiems asmenims priklausančių daiktų apgadinimą. Taip pat jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d. , nes sukėlęs eismo įvykius A. A. iš įvykių vietų pasišalino.

Taip pat teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 1 d., nes A. A. pasipriešino pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, ir pagal ATPK 187 str. 2 d., nes nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų-nurodymų.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant A. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą, A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl ATPK 127 str. 3 d. padaryto pažeidimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad A. A. nurodytą veiką padarė metų laikotarpyje būdamas baustas už tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda: metų laikotarpyje A. A. buvo baustas pagal ATPK 123 str. 1d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Dėl ATPK 130 str. 1 d. padaryto pažeidimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad A. A. nurodytą veiką padarė metų laikotarpyje būdamas baustas už tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda: metų laikotarpyje A. A. buvo baustas pagal ATPK 123 str. 1d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Dėl ATPK 187 str. 1 d. padaryto pažeidimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.)

Dėl ATPK 187 str. 2 d. padaryto pažeidimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.)

Skirdamas A. A. nuobaudą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Pagal ATPK 127 str. 3 d. numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda (nuo 1158 EUR) ir areštas (su arba be turto konfiskavimo). Pagal ATPK 130 str. 1 d. numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda (nuo 868 EUR) ir areštas (su arba be turto konfiskavimo). Pagal ATPK 187 str. 1 d. numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda ir areštas. Pagal ATPK 187 str. 2 d. numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda ir areštas. Pagal ATPK 20 str. administracinės nuobauda yra „atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.“. Todėl skiriant nuobaudą, būtina įvertinti, kokia nuobauda (jos rūšis ir dydis) būtų tinkama (minimali, tačiau pakankama) įgyvendinti šia nuobauda keliamus tikslus.

Pagal ATPK 30 str. „Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.“. Todėl atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes teismas turi pasirinkti nuobaudą iš dviejų bausmių rūsių – baudos arba arešto. Prieš tai teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės pritaikyti ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintų galimybių skirti švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, švelnesnės nuobaudos skirti negalima. Mažesnė už baudą nuobaudos rūšis yra įspėjimas. Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, tokios nuobaudos taikymas būtų nelogiškas ir neproporcingai maža priemonė, atsižvelgiant į pažeidimo mastą. Todėl teismas turi diskreciją pasirinkti tik tarp nurodytų dviejų nuobaudų – baudos ir arešto.

Teismas analizavo galimybę pažeidėjui skirti nuobaudą baudą. Teismas nustatė, kad A. A. 2015-05-29 paskirta nuobauda bauda 8 EUR ir jos pažeidėjas neįvykdė (arba nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta bauda), 2015-03-09 paskirta nuobauda bauda 1158 EUR ir jos pažeidėjas neįvykdė (arba nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta bauda), 2015-02-06 paskirta nuobauda bauda 86 EUR ir jos pažeidėjas neįvykdė(arba nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta bauda), 2010-02-03 paskirta nuobauda bauda 200 Lt ir jos pažeidėjas neįvykdė(arba nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta bauda), 2010-05-05 paskirta nuobauda bauda 300 Lt ir jos pažeidėjas neįvykdė (arba nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta bauda), 2010-02-01 paskirta nuobauda bauda 200 Lt ir jos pažeidėjas neįvykdė (arba nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta bauda), 2001-04-02 paskirta nuobauda bauda 200 Lt ir jos pažeidėjas neįvykdė (arba nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta bauda).

Iš minėtų duomenų matyti, kad per laikotarpį 2001 – 2015 A. A. bauda buvo paskirta 7 kartus ir nė karto ji nebuvo įvykdyta (arba nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta bauda). Pažymėtina, kad A. A. gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), daugiau duomenų apie jo finansinę padėtį neturima, tačiau šis faktas papildomai liudija, kad A. A. gali nemokėti baudos. Pažymėtina, kad vien tas faktas, kad asmuo niekada nėra mokėjęs (nors jam buvo paskirta 7 kartus) nuobaudos baudos, yra pakankamas daryti išvadą, kad paskyrus nuobaudą baudą ir šiuo atveju, A. A. baudos nemokėtų, tuo nebūtų pasiekti ATPK 20 str. išvardinti administracinės nuobaudos tikslai: „siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.“. Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad per laikotarpį 2001-2015, nesumokėjus baudos A. A. būtų keista nuobauda į kitą nuobaudos rūšį, kuri pagal ATPK 314 str. 4 d. galėtų būti viešieji darbai (jei asmuo neturėtų turto, iš kurio galimas išieškojimas pagal ATPK 314 str. 3 d., o tai, kad A. A. neturės turto, yra didelė tikimybė, kadangi nėra duomenų, kad ankstesnės baudos būtų įvykdytos, o taip pat tai, kad A. A. gyvena nakvynės namuose; teismas siekė A. A. pakviesti į teismą paaiškinti šias aplinkybes, tačiau A. A. vengė atvykti į teismą, taip nepasinaudodamas savo teise būti aktyviu proceso dalyviu), tačiau tokiu atveju būtinas pažeidėjo sutikimas, o nesant sutikimo pažeidėjas galėtų likti nenubaustas, atitinkamai nebūtų pasiekti ATPK 20 str. išvardinti tikslai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. A. skirtinas administracinis areštas, skirtinas sankcijoje nurodytas nuobaudos vidurkis.

Taikant ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d. aktualus transporto priemonės konfiskavimo klausimas. Kas liečia ATPK 130 str. 1 d. taikymą, teismo diskrecijoje yra skirti turto konfiskavimą, ar ne. Pagal ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d. konfiskavimas nėra privalomas, jei yra skiriama bauda ir yra privalomas (ATPK 127 str. 3 d.), jei yra skiriamas areštas. Šiuo atveju teismas pagrindė kad vienintelė nuobaudos rūšis, kuria galima pasiekti ATPK 20 str. nurodytų tikslų, yra administracinio arešto skyrimas. ATPK 127 str. 3 d. nurodytas imperatyvas bei aukščiau išdėstyti argumentai dėl baudos rūšies nurodo, kad (pagal ATPK 127 str. 3 d.) skirtinas administracinis areštas su turto konfiskavimu.

Teismas atsižvelgia į tai, kad transporto priemonę A. A. naudojosi savavališkai, be savininko žinios ir sutikimo, taip pat į tai, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl analizavo galimybę pritaikyti ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintą galimybę skirti švelnesnę nuobaudos rūšį, tai yra skirti tik nuobaudą areštą, netaikant turto konfiskavimo.

Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką (2015-01-06 LAT nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje 2AT-13-2015) administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Šios bylos atveju turto konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma nuobauda. Teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš K. T. jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Konkretaus administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidimui daryti buvo panaudota ne nuosava, bet kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, todėl jos konfiskavimo proporcingumo klausimas pirmiausia sietinas su automobilio savininko teisėtų interesų apsauga. Kartu teismas pažymi, kad, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo įrankį perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti, t. y. tokiais atvejais būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Šiuo atveju teismas nustatė, kad transporto priemonė buvo palikta Gamybos gatvėje aikštelėje. Transporto priemonė buvo neužrakinta, o rakteliai palikti peleninėje. Toks turto savininko elgesys, tesimo vertinimu, yra vertintinas kaip atsainus, nerūpestingas, neatitinkantis visuotinai priimtų atsargumo reikalavimų. Automobilio neužrakinimas, o raktelių laikymas peleninėje sudaro prielaidas (galbūt net provokuoja) bet kuriam (net neturinčiam teisės vairuoti, ar esančiam neblaiviam) pasinaudoti transporto priemone, taip panaudojant priešingai visuomenės interesams (nors tai atsitinka ir dėl neatsargumo), ko pasėkoje gali atsirasti žala (ne tik turtui tačiau ir sveikatai bei gyvybei). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad yra pagrindas nešvelninti bausmės ir kartu su arešto bausme skirti turto konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nes jam surašant protokolą pasirašytinai ir tinkamai pranešus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, nebuvo gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, be to, jo nepavyko atvesdinti į teismo posėdį, todėl laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė atvykti į teismo posėdį (Lietuvos Respublikos ATPK 272 str.). ATPK 272 straipsnyje numatytų teisių suteikimas asmeniui įgalina jį būti aktyviu proceso dalyviu. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga (2015-02-24 LAT nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-8-976/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 29, 30² ir 33 straipsniais, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, ATPK 187 straipsnio 1 dalimi, ATPK 187 straipsnio 2 dalimi, 224, 286 ir 287 straipsniais, teismas,

nutaria:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – administracinį areštą 15 (penkiolika) parų, atliekant areštinėje su transporto priemonės konfiskavimu; už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti numatytą pažeidimą skirti administracinę nuobaudą – administracinį areštą 25 (dvidešimt penkių) parų, atliekant areštinėje su transporto priemonės konfiskavimu; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – administracinį areštą 22 (dvidešimt dviejų) parų, atliekant areštinėje;už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą- administracinį areštą 22 (dvidešimt dviejų) parų, atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, už atskirus pažeidimus paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą nuobaudą A. A. paskirti administracinį areštą 25 (dvidešimt penkių) parų, atliekant areštinėje su transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.