- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 1A-488-81-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-00355-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- E. S., S. R., G. B.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-488-81/2009
2009m. rugsėjo 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus, numatytus:
- Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 182 str. 1 d. (už veiką 2007-03-07 V. T. epiz.) – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;
- LR BK 182 str. 1 d. (už veiką 2007-03-08 A. J. epiz.) - laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63str.1, 4, 9d. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos su 2008-12-19, 2008-12-30 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuotas laikas atliktas pagal 2008-06-13 nuosprendį.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti S. R., G. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. už nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2007-03-07 apie 16.30 val. veikdamas bendrininkų grupėje su G. B. ir S. R., apgaule, t.y. jam automobiliu atvežus S. R. į Pramonės pr. 55-42, Kaune, pas V. T., prieš tai G. B. telefonu melagingai pranešus V. T., kad jos sūnus padarė avariją ir sužalojo žmogų, bei pareikalavo sumokėti 5000 Lt už padarytą žalą. S. R. prisistatė tariamai sužaloto asmens giminaite ir paėmė 5000 Lt. Tuo būdu G. B., S. R. ir E. S. savo naudai įgijo svetimą, V. T. priklausantį turtą – 5000 Lt pinigų.
Be to, E. S. už nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2007-03-08 apie 13.30 val. veikdamas bendrininkų grupėje su G. B., S. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „Ausius“, apgaule, t.y. jam E. S. automobiliu atvežus S. R. į (duomenys neskelbtini), Kaune, pas A. J., prieš tai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pravarde „Ausius“ ir G. B. telefonu melagingai pranešus A. J., kad jos sūnus padarė avariją ir sužalojo žmogų, bei pareikalavo sumokėti 5000 Lt už padarytą žalą. S. R. prisistatė tariamai sužaloto asmens giminaite ir paėmė 1040 Lt. Tuo būdu G. B., E. S., S. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pravarde „Ausius‘ savo naudai įgijo svetimą A. J. priklausantį turtą – 1040 Lt pinigų.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde prašo skirti švelnesnę bausmę, nes yra III grupės invalidas, todėl jam per sunku atlikti bausmę.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: gynėjo, prašiusio skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidama už skundo ribų.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo E. S. nusikalstamas veikas ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas apeliacinę bylą teismas gali švelninti paskirtąją bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu LR BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavęs nusikalstamas veikas, bausmę paskyrė atsižvelgdamas į E. S. asmenybę, į tai, kad jis teistas 12 kartų, žala neatlyginta. Teismas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Pažymėtina, kad E. S. nusikalto neišnykus teistumui. Nuteistasis LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka yra nusikaltimų recidyvas, padarė tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę E. S..
Už kiekvieną iš nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 1 d. padarymą, teismas nuteistajam skyrė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Straipsnio sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmės terminas iki 3 (trejų) metų. Pirmos instancijos teismas bausmę skyrė, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, pavojingumo visuomenei laipsnį, tai, kad teistas 12 kartų, kas rodo, kad nusikaltimų darymas yra jo gyvenimo būdas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės apibūdina nuteistojo pavojingumą, rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti, nelinkęs taisytis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra šiek tiek didesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti individualizuotos bausmės tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BPK 54 str. 3 d. ir 62 str. reglamentuojama kada galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Teisinio pagrindo taikyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į teistumų skaičių, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, galutinė subendrinta bausmė nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra aiškiai per griežtos, yra būtinos ir reikalingos, kad būtų realizuoti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta, nes jis yra III grupės invalidas, jam per sunku atlikti bausmę. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad E. S. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai, kad nuteistasis yra III grupės invalidas, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pakankamu pagrindu tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą – švelninti bausmę, nes kaip jau nurodyta aukščiau, pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė reikšmė, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės dydžio atsižvelgia į nurodytų aplinkybių visumą. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad dėl to, jog nuteistasis yra III grupės invalidas, jam negali būti suteikiama reikiama medicininė pagalba ar gydymas įkalinimo įstaigoje.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. S. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teisinių pagrindų jį keisti dėl paskirtosios bausmės nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.