- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 1-72-1008/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei, nukentėjusiajam A. B., jo atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei, kaltinamajam R. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 prom. girtumas), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B., kieme, kastuvu sugadino namo lauko sienas, kurių bendra vertė 320,53 Eur, bei tęsdamas nusikalstamą veiką išdaužė du namo langus ir vieną pusrūsio langą, kurių bendra vertė 732,05 Eur, ko pasėkoje išdužusios stiklo šukės apgadino vidines namo sienas, kurių vertė 338,80 Eur, vidinės ir lauko palanges, kurių bendra vertė 157,30 Eur, roletus, kurių vertė 203,28 Eur, ir ąžuolo grindis, kurių vertė 798,60 Eur, taip tyčia sugadino 2 550,56 Eur vertės A. B. priklausantį svetimą turtą.
R. A., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog A. B. nusamdė jį, kad įbetonuotų priekinės tvoros stulpus ir stumdomų vartų pamatą jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus šiuos darbus A. B. dar turėjo atsiskaityti už anksčiau atliktus darbus pagal ankstesnę sąskaitą. Tą dieną (2019 m. rugsėjo 27 d.) kai A. B. apie penktą valandą vakaro grįžo namo, darbai dar nebuvo baigti, jis pradėjo priekaištauti, kad darbus reikia pabaigti, nes kitą dieną pradės lyti. Su A. B. sutarė, kad pasiliks ir darbus pabaigs, o A. B. atsiskaitys už padarytus darbus. Pabaigus darbus A. B. pradėjo priekabiauti, sakyti, kad darbai atlikti blogai, liepė rinktis daiktus ir dingti iš kiemo, išvadindamas jį ir kartu dirbusį asmenį valkatomis. Po to, kai A. B. jam papriekaištavo dėl neva netinkamai atliktų darbų, nuėjo į netoliese esančią parduotuvę, nusipirko butelį brendžio ir jį miškelyje, netoli namo, kuriame vykdė darbus, išgėrė. Dėl to, kad A. B. jam neapmokėjo jau antros sąskaitos, pasijuto apgautas, supyko, įniršo ir, pasiėmęs kastuvą, išdaužė tris stiklo paketus: vieną mažiuką – rūsio, ir du namo langus, kelis kartus kastuvu trenkė į namo sieną. Vienas stiklo paketas sutrupėjo, kitur liko tik skylės. Kadangi kastuvu daužė virš palangės, mano, jog roletų, kurie buvo susukti į viršų, sugadinti negalėjo. Mano, jog nuo suskilusio stiklo paketo šukių ąžuolinis parketas negalėjo būti subraižytas, kadangi ąžuolas yra pats stipriausias medis ir net šokių salėse moterims šokant su aukštakulniais toks parketas nesusibraižo. Išgertas alkoholis pridėjo daugiau pykčio. Pripažįsta, jog persistengė, nereikėjo liesti langų. Nepripažįsta, kad apgadino vidines namo sienas, vidines ir lauko palanges, roletus, ąžuolines grindis. Atkreipė dėmesį į tai, kad, anot A. B. buvo apgadinta ir pakeista 11 kvadratų ąžuolo parketlenčių, tačiau nuotraukose tik vienoje lentelėje matosi nesuvalytos šukės, dėl to mano, kad viso kambario parketlentės nebuvo pažeistos ir sugadintų ąžuolo grindų vertė yra per didelė. Sutiko, kad galėjo apgadinti angokraščius, bet ne vidines namo sienas. Pripažino, kad nuo krentančių stiklo šukių galėjo apsigadinti vidinės ir išorinės palangės.
Motyvuojamoji dalis
R. A. kaltė padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
nukentėjusiojo A. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog su R. A. buvo sutaręs, kad šis atliks tokius darbus: įbetonuos stulpus, supjaus medieną, ją nudažys, išlies stumdomiems vartams pamatus, pagamins stumdomus vartus, juos sumontuos, kad veiktų. R. A. samdė ne kažkokiems daliniams darbams atlikti, o visiems. Buvo padarytas tik mažas procentas sutartų darbų. Tą rugsėjo 27 d. grįžo namo apie 16 val. 30 min. Rado kieme besidarbuojančius vyrus – R. A. ir E. B.. Grįžęs namo paprašė ten buvusių vyrų į jo lengvojo automobilio priekabą įkelti senos tvoros tinklą. Bekeliant, nuo vyrų pajuto sklindantį alkoholio kvapą. Nieko nesiaiškinęs, nuėjo į namo vidų ir ten buvo apie valandą. Po to išėjo į kiemą, kur R. A. pakvietė pasižiūrėti, kaip atlikti darbai. R. A. buvo girtas, vis kvietė eiti pasižiūrėti, kaip gerai subetonuoti stulpai. Kalbėjo labai garsiai, šūkavo, bandė liesti, provokuoti konfliktui, tačiau supratęs, kad su išgėrusiais asmenimis nėra prasmės kažką aiškintis, R. A. šūkavimus ignoravo. Tuomet R. A. pasiėmęs kastuvą ir tempdamas jį per trinkeles, atėjo į vidinį kiemą, kur pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, keiktis. Jam ir kartu buvusiai jo draugei grasino, kad „užlenks, užvers“. Kartu su drauge įėjo į namo į vidų ir tuomet išgirdo, kad smarkiai bilda namo siena. Priėjęs prie lango pamatė, kaip R. A. švaistosi su armatūros gabalu, kastuvu smarkiai tranko namo sieną. Užlipo į namo antrą aukštą ir per balkoną žiūrėjo, kas vyksta, filmavo R. A. veiksmus, o draugė kvietė policiją. Po to išgirdo dūžtančių stiklų garsus. R. A. daužė langus kaip sugalvojo. Sudaužė visą svetainės langą, nedidelį pusrūsio langą ir virtuvės langą. Kai atvažiavo policija ir apžiūrinėjo įvykio vietą, iš karto pamatė, kad sugadinti visų langų rėmai, pažeistas korpusas. Stiklai duždami sudaužė išorines ir vidines palanges. Išorinės palangės dar buvo aplankstytos nuo kastuvo ar armatūros. Apgadinimo metu roletai buvo pakelti, buvo sugadintos roletų apatinės dalys. Būtų buvę daug mažiau nuostolių, jei roletai būtų buvę nuleisti, jie būtų sugėrę didumą stiklo kritimo. Vidinės palangės iškapotos krentančių stiklų. Nuo kritusių stiklo šukių daugelyje vietų buvo iškapotos ir grindys. Kai kur stiklo šukės buvo net įsmigusios. Keičiamas buvo tik tas plotas, kuris buvo sugadintas, ir ąžuoliniai grindų apvadai. Name prieš nepilnus metus buvo atliktas pilnas remontas, po įvykio stiklų buvo visame pirmame aukšte. Kitą dieną atvykę meistrai užtaisė angas ir taip su užkaltais langais gyveno iki gruodžio mėnesio, kol buvo pagaminti ir sumontuoti nauji langai. Dėl patirtų R. A. grąsinimų jo ir kartu gyvenančios draugės atžvilgiu patyrė dvasinius išgyvenimus, be to, dėl sugadinto turto name, kuriame vos prieš metus buvo atliktas kapitalinis remontas, iki gruodžio mėnesio turėjo gyventi užkaltais langais, kas sukėlė ne tik daug nepatogumų, bet ir diskomfortą. Be to, kartu gyvenantiems 8 metų sūnui ir 18 metų podukrai, nors ir nedalyvavusiems ir nemačiusiems, kas įvyko, reikėjo paaiškinti, kodėl namuose užkalti langai, dėl to vaikai jautėsi nesaugūs, sūnus kurį laiką bijojo vienas miegoti. R. A. išsakytus necenzūrinius žodžius tiek jo, tiek jo draugės atžvilgiu neabejotinai girdėjo greta gyvenantys kaimynai, kas jiems taip pat nėra įprasta, kadangi gyvena ramioje vietoje, kur kaimynai gerbia vienas kitą. Prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą vertina kaip minimalią kompensaciją 4 asmenims;
liudytojo E. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. kartu su R. A. dirbo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ten betonavo stulpus, liejo pamatą. Apie 17 val. į namus grįžęs namo savininkas (A. B.) paprašė užbaigti darbus, todėl dirbo kažkur iki 19 val. Po 17 val. R. A. parsinešė 0,7 l talpos brendžio butelį. Jį kartu išgėrė ir toliau dirbo. Girdėjo, kaip kieme R. A. konfliktavo su klientu (A. B.), kadangi pastarasis nenorėjo mokėti pinigų. R. A. konflikto metu naudojo jų turėtą kastuvą. Matė, kaip R. A. kastuvu daužė namo sieną, po ko sienoje liko apgadinimai, taip pat girdėjo dūžtantį stiklą, suprato, kad buvo sudaužyti langų stiklai ir išbyrėjo stiklo šukės;
liudytojos D. D. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. namuose (duomenys neskelbtini), dirbo E. B. ir R. A.. Apie 16 val. 30 min. namo grįžo A. B.. Su juo kartu pavakarieniavo, po to A. B. išėjo pasikalbėti su lauke dirbančiais asmenimis, po kurio laiko išėjo ir ji. A. B. jai pasakė, kad vyrai yra išgėrę ir prie jo kabinėjasi. Girdėjo, kaip R. A. vadino A. B. ožiu, gaidžiu, ubagu. Matė, kad R. A. rankose turėjo kastuvą. Jis kieme šūkavo, ragino eiti pažiūrėti, kaip subetonuoti stulpai. A. B. liepė jai eiti į namo vidų, kartu į namą įėjo ir jis. Tuomet išgirdo daužymą į namo sieną. Pro langą matė, kaip R. A. metaliniu strypu daužo laukutinę namo sieną. Kai išgirdo dūžtančių langų garsą, paskambino policijai. Buvo išdaužtas mažas rūsio langas, virtuvės ir svetainės langai, apgadintos vidaus ir lauko palangės, pažeistos ąžuolinės grindys, iškapota lauko siena. Dėl R. A. veiksmų patyrė didžiulį stresą, negalėjo miegoti. Kartu gyvenanti 18 metų dukra ir 8 metų sūnus taip pat buvo sukrėsti;
2019 m. rugsėjo 27 d. bendra įvykio informacija ROIK 0119000521058, kurioje užfiksuota apie įvykį pranešusios D. D. nurodyta informacija, kad pasamdytas vyras neblaivus daužo namo langus, išdaužė jau kelis. Pokalbio metu vyras pradėjo šalintis gatve. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2019 m. rugsėjo 27 d., 19 val. 06 min (b. l. 12);
2019 m. rugsėjo 27 d. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuoti pirminiai A. B. parodymai, jog (duomenys neskelbtini), turi namą. Su R. A. maždaug prieš savaitę laiko, tikslesnės datos neatsimena, sutarė, kad šis jam išpils kiemo vartų pamatus ir įbetonuos tvoros stulpelius. 2019 m. rugsėjo 26 d. R. A. pradėjo darbus. 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 16 val. 30 min., grįžęs į namus adresu (duomenys neskelbtini) ten rado dirbančius R. A., kuris buvo su jam nepažįstamu vyriškiu, kiek suprato, jo padėjėju. Grįžęs pamatė, kad R. A. su savo padėjėju yra neblaivūs. R. A. jam dar rodė, kad yra tinkamai sulieta dalis pamatų. Jis pats jam sakė, kad viskas yra gerai, R. A. nepriekaištavo, bet pastarasis pradėjo ieškoti smulkių priekabių, kurias jis ignoravo. Po kurio laiko R. A. pradėjo rimtai konfliktuoti, stengėsi turėti fizinį kontaktą, rankomis bandė jį liesti, sakė įžeidžiančius žodžius. Jis R. A. pasakė, kad jis baigė darbus, o jie su drauge eina į namus, ir nuėję į namus ten užsidarė. Name išgirdo, kaip namo kieme kažkas trankosi. Pažiūrėjęs pro namo langą pamatė, kad R. A. su kastuvu rankose tranko jo namo sieną, trinkeles, šaukia ant jo, jam grasina, šaukė, kvietė išeiti, sakė, kad jis vaikščios ant kelių, sakė žodžius “užversiu, užlenksiu”. Taip pat nusimovęs kelnes demonstravo lytinį organą. Taip pat kastuvu išdaužė tris namo langų stiklo paketus, kurių dydis 100 cm x 64 cm, kuriuos vertina 500 Eur, apgadino vieną lango rėmą, padaryta 100 Eur žala, išdužusios stiklo šukės apgadino namo palangę iš vidaus, sienų ir grindų apdailą (padaryta 300 Eur žala), išdaužė rūsio lango paketą, kurio dydis 40 cm x 64 cm, padaryta 100 Eur žala, sugadino namo sienas, padaryta 300 Eur žala. Preliminariais duomenimis jam padaryta bendra ne mažesnė kaip 1 400 Eur turtinė žala, žalą dar patikslins, kai bus suremontuotas sugadintas turtas. Dalį veiksmų jis nufilmavo, vaizdo įrašus pateiks. Konfliktą taip pat matė namuose buvusi jo draugė D. D. (1 t., b. l. 1–2);
2019 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos, patalpų ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas mūrinis namas šlaitiniu stogu. Namo sienos prie šiaurrytinio kampo, t. y. šiaurinė ir rytinė sienos apgadintos, matyti duobės. Namo rytinėje sienoje matyti rūsio plastikinis langas, kurio paketas – (du stiklai) 40 cm x 64 cm, išdaužtas. Namo dviejų langų trys stiklo paketai, kurių matmenys 100 cm x 64 cm, išdaužti. Vieno plastikinio lango rėmas pažeistas. Įėjus į namą, iš vidaus apžiūrint išdaužtus stiklo paketus, matyti, kad vieno lango palangėje ant dažų yra šukių skeveldros. Ant grindų matyti šukės (1 t., b. l. 16–17);
2019 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos, patalpų ir kitų objektų apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas, minėto namo šiaurrytinio kampo vaizdas, rytinės sienos prie šiaurrytinio kampo vaizdas, rytinėje sienoje esančių išdaužtų langų (1 langas ir 2 langas) vaizdai iš išorės ir iš vidaus, matomos ant dažų paviršiaus prikibusios stiklo šukės, rytinėje namo sienoje esančio išdaužto rūsio lango vaizdas (1 t., b. l. 18–24);
2019 m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo A. B. savanoriškai DVD laikmenoje pateiktos filmuotos medžiagos apžiūra ir nurodyta, kad atidarius pateiktą DVD kompaktinį diską, yra aplankas pavadinimu 2019.09.27 (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtą aplanką matomos 9 nuotraukos, jos pridedamos kaip apžiūros protokolo priedas foto lentelėje, ir 6 filmuotos medžiagos, kurios prisegtos apžiūros protokolo priede. Pirmas filmuotos medžiagos failas pavadinimu 20190927_190451. Filmuotos medžiagos trukmė 00:02:53. Įraše matyti, kad filmuojama iš namo antro aukšto. Filmuojama vieta namo kampas ir šalia jo stovintys vyrai – balta maikute ir tamsiomis kelnėmis apsirengęs R. A. bei su juo buvęs tamsiai apsirengęs jo pagalbinis darbuotojas E. B.. Filmavimo metu girdisi, kad E. B. sako R. A., kad šis susirinktų rūbus, kurie yra antroje pusėje prie tvoros. Eidamas pasiimti rūbų R. A. įspiria į tvorą ir nueina link medžių. Tuo tarpu užfiksuota, kad E. B. ramiai stovi ir kraunasi daiktus, parodomos apgadintos namo sienos. 00:00:26 pasirodo R. A. iš po medžių šaukdamas necenzūrinius, įžeidžiančio turinio šūksnius. Tada liepia savo daiktus palaikyti E. B., o pats pasilenkęs nuo žemės 0:00:39 pasiima metalinį stribą ir nuėjęs už namo kampo, kur filmavimas jau neapima, šaukdamas kažką daužo, pasigirsta garsas, panašus į stiklo dužimą. Tada R. A. grįžta prie filmuojamo namo šono ir pasiima nuo žemės gulėjusį kastuvą ir matyti, kad nuėjęs už kampo su juo užsimoja, o į ką, nesimato, tik girdisi daužymo garsai. Netrukus pasigirsta ir nukentėjusiojo A. B. balsas, nurodantis kviesti policiją. Dar kartą parodomas E. B., kuris stovi ir ramiai laukia R. A., laiko rankose savo ir jo daiktus. Iki 00:01:35 ištisai girdisi, kad kažkas dūžta ir kažkas daužoma. Po to R. A. grįžta rankose laikydamas tą patį kastuvą, nueina prie E. B. ir kartu su juo išeina. Antras filmuotos medžiagos failas pavadinimu 20190927_190823. Filmuotos medžiagos trukmė 00:00:09. Filmuojami namo viduje du kambariai, kuriuose matomi išdaužti langai. Trečias filmuotos medžiagos failas pavadinimu 20190927_191000. Filmuotos medžiagos trukmė 00:00:45. Filmuojama namo lauko siena, kurioje padaryti sugadinimai, taip pat ant trinkelių matosi pabirusios stiklo šukės. Ketvirtas filmuotos medžiagos failas pavadinimu 20190927_191515. Filmuotos medžiagos trukmė 00:02:48. Filmuojama, kaip R. A. ir E. B. grįžta atgal prie tvoros. R. A. kažko vis dairosi, o po to vėl abu pasišalina, matyti, kad filmuota iš namo vidaus. Penktas filmuotos medžiagos failas pavadinimu 20190927_191911. Filmuotos medžiagos trukmė 00:03:49. Labai tylus ir tamsus vaizdo įrašas. Girdisi R. A. įžeidžiančio turinio šūkavimai. Šeštasis filmuotos medžiagos failas pavadinimu 20190927_191926. Filmuotos medžiagos trukmė 00:02:17. Failas yra identiškas penktai filmuotai medžiagai, tik čia užfiksuotas vaizdas, kaip R. A. toliau nuo namo šaukia, kalba identiškai (1 t., b. l. 59–60);
2019 m. lapkričio 27 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota papildoma namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodant, kad kai kurių apgadinimų užfiksuoti nebepavyko, nes vyksta remonto darbai. Pirmiausia buvo užfiksuoti namo langai, kurie buvo išdaužti (virtuvės, svetainės ir pusrūsio), šiuo metu langai jau sudėti. Kadangi buvo nurodyta, kad išdaužtų langų šukės sugadino 3 lauko palanges (nuimtos), buvo nufotografuotas jų bendras vaizdas ir jų apgadinimai iš arčiau. Tada nufotografuotos vidinės palangės ir jų sugadinimai iš arčiau, roletai, jie taip pat nufotografuoti ir nufotografuotas jų sugadinimo vaizdas iš arti, galiausiai užfiksuotos grindys ir jų sugadinimas iš arti (1 t., b. l. 68–69, 70–77);
2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad R. A. nustatytas 2,07 promilių girtumas (alkotesterio pūtimo laikas 19.54 val.). (b. l. 78, 79).
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio turto vertė, atsižvelgus į BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi viršyti 5 MGL, bet neviršyti 250 MGL sumos. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad BK 187 straipsnyje aprašyto svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tyčia (tiesiogine arba netiesiogine), tai yra kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, tai sąmoningai leidžia joms atsirasti. Be to, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudos (kaštai) ar kilusios jo sunaikinimo pasekmės nėra BK 187 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. A. 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 prom. girtumas), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B., kieme, kastuvu sugadino namo lauko sienas, kurių bendra vertė 320,53 Eur, bei tęsdamas nusikalstamą veiką išdaužė du namo langus ir vieną pusrūsio langą, kurių bendra vertė 732,05 Eur, ko pasėkoje išdužusios stiklo šukės apgadino vidines namo sienas, kurių vertė 338,80 Eur, vidines ir lauko palanges, kurių bendra vertė 157,30 Eur, roletus, kurių vertė 203,28 Eur, ir ąžuolo grindis, kurių vertė 798,60 Eur, taip tyčia sugadino 2 550,56 Eur vertės A. B. priklausantį svetimą turtą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, R. A. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, nors jis savo kaltę pripažino iš dalies, nesutikdamas su sugadinto turto verte, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. B. išsamiais, konkrečiais ir nuosekliais parodymais, liudytojų E. B. ir D. D. parodymais, įvykio vietos, patalpų ir kitų objektų apžiūros bei daiktų apžiūros protokolais ir jų priedais – foto lentelėmis bei filmuota medžiaga.
Nors R. A. nesutiko su kaltinime nurodyto sugadinto turto verte, tačiau teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo ir liudytojos D. D. nurodytą aplinkybę, jog name vos prieš metus buvo atliktas kapitalinis remontas, įvertinęs lokalinėje sąmatoje Nr. 19/10.01, sudarytoje 2019 m. kainų lygiu, nurodytas sugadinto turto vertes (sugadintų lauko sienų remontas, armavimas du kartus – 264,90 Eur + 21 proc. = 320,53 Eur; išdaužytų langų keitimas – 605 Eur + 21 proc. = 732,05 Eur; vidaus sienų ir angokraščių remontas 280 Eur + 21 proc. = 338,80 Eur; palangių vidaus ir lauko sumontavimas – 130 Eur + 21 proc. = 157,30 Eur; roletų montavimas 168 Eur + 21 proc. = 203,28 Eur; medinių (ąžuolo) grindų keitimas ir aliejavimas – 660 Eur + 21 proc. = 798,60 Eur), neturi jokio pagrindo abejoti kaltinime nurodytomis sugadinto turto vertėmis, todėl R. A. niekuo nepagrįstą nesutikimą dėl jo neteisėtais veiksmais sugadinto turto verčių nustatymo, atmeta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis minėta lokaline sąmata nei turto atkūrimo (atstatymo) sąnaudos (kaštai), nei kilusios jo sunaikinimo pasekmės, į sugadinto turto vertę neįtrauktos.
Nors R. A. kategoriškai neigia, jog dūžtančio stiklo paketo šukės sugadino susuktus roletus, šį sugadinimą neabejotinai patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuoti sugadintų roletų vaizdai. R. A. nurodymas, kad nuo suskilusio stiklo paketo šukių ąžuolinis parketas negalėjo būti subraižytas dėl to, kad ąžuolas yra atsparus bet kokiems smūgiams ir braižymams, teismo vertinamas kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kurį paneigia byloje esančios foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti sugadinto grindų parketo vaizdai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. A. kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl jis baustinas už padarytą nusikalstamą veiką.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, spontaniškai), kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalis).
R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad R. A. nesutinka su kaltinime nurodyta sugadinto turto verte, iš esmės nesudaro pagrindo pripažinti, jog jis nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog duodamas parodymus teisme R. A. pripažino pasikarščiavęs ir dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – R. A. neteistas (1 t., b. l. 118–120), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 122–129), vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 130), psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (1 t., b. l. 134), spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam šios bausmės termino vidurkiui.
Į paskirtą bausmę R. A. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 19 val. 25 min. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 12 val. 59 min. (1 t., b. l. 139, 140) (BPK 66 straipsnis).
2019 m. rugsėjo 28 d. nutarimu R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su filmuota medžiaga ir foto nuotraukomis (vokas prisegtas prie pirmo bylos tomo galinio viršelio), paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Dėl civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. A. atsakingas už nusikalstamą veiką, padarytą sugadinant nukentėjusiojo A. B. turtą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai iš kaltinamojo R. A. 1 249,63 Eur turtinę žalą, 1 300 Eur neturtinę žalą ir 700 Eur advokato išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 41–43).
Nors R. A. ir nesutinka su pareikšto civilinio iešnio suma dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodo, jog sugadinto turto remontas negali kainuoti tiek, kiek nurodyta ieškinyje, todėl daro išvadą, kad nukentėjusysis siekia pasipelnyti, teismo vertinimu, jo išsakyti argumentai nekuo nepagrįsti.
Siekdamas, kad nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti civilinio ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Todėl tokį reikalavimą reiškiantis asmuo privalo jį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. B. civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinės žalos dydį grindžia UAB „Stateras“ 2019 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra serija STR Nr. 0073 ir 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija STR Nr. 0100, kurios išrašytos už atliktus statybos remonto darbus, kurių nepadengė draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo A. B. išmokėta draudimo išmoka.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus rašytinius įrodymus: lokalinę sąmatą Nr. 19/10.01, atliktų darbų aktus Nr. 19/09.28 ir Nr. 19/12.30, PVM sąskaitas faktūras Nr. 0073 ir Nr. 0010 bei jų pagrindu nukentėjusiojo A. B. atliktą mokėjimo nurodymą, sprendžia, jog lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų aktuose nurodyti atlikti statybos remonto darbai atitinka R. A. neteisėtais veiksmais padaryto nukentėjusiajam A. B. priklausančio turto sugadinimo mastą, kurio pašalinimui buvo būtina atlikti minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytus darbus, todėl iš R. A. priteistina nukentėjusiojo A. B. nurodyta 1 249,63 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nors kaltinamasis prašo visiškai atmesti pareikštą A. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, šio savo prašymo detaliau neargumentuoja, deklaratyviai nurodydamas, jog dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis jokios neturtinės žalos nepatyrė.
Teismas su tokiu kaltinamojo teiginiu nesutinka. Nukentėjusysis be abejo skrupulingai prižiūrėjo namą ir dėl R. A. neteisėtais veiksmais padarytų apgadinimų negalėdamas juo tinkamai naudotis po nusikalstamos veikos padarymo patyrė neturtinę žalą. Teismo posėdyje A. B. nurodė, kad dėl R. A. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, išgyveno didelį nerimą, įvykio metu buvo išsigandęs, buvo pažemintas greta gyvenančių kaimynų atžvilgiu. Po nusikalstamos veikos padarymo 2 mėnesius turėjo gyventi medžio drožlių plokštėmis užkaltais langais, kas teismo vertinimu kėlė diskomfortą visiems kartu gyvenantiems šeimos nariams.
Nukentėjusiojo įvardyti patirti neigiami išgyvenimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis A. B. prašydamas iš R. A. priteisti 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šia suma sieka atlyginti ne tik savo, bet ir kartu gyvenančių nepilnamečio sūnaus, draugės ir pilnametės podukros patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad pastarieji asmenys byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisias, neturtinė žala atlygintina tik A. B. iš R. A. priteisiant jam 300 Eur, ir išaiškinant teisę dėl likusiems asmenims šioje byloje neatlygintinos neturtinės žalos kreiptis civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo A. B. atstovė advokatė Kristina Adomavičienė pateikė duomenis byloje dėl 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., 106, 107 b. l., 2 t., b. l. 45, 45).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 55 strapisniu, 106 straipsiu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo laiką, advokato laiką, skirtą teisinei pagalbai nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, iš kaltinamojo R. A. priteistina 700 Eur nukentėjusiojo A. B. naudai atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val.; per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; uždraudžiant lankytis adresu (duomenys neskelbtini).
Į paskirtą bausmę R. A. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 19 val. 25 min. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 12 val. 59 min.
Nuosprendžiui įsiteisėjus R. A. 2019 m. rugsėjo 28 d. prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su filmuota medžiaga ir foto nuotraukomis, palikti saugoti byloje.
Patenkinti iš dalies A. B. civilinį ieškinį ir iš R. A. priteisti 1 249,63 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 63 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš R. A. 700 Eur (septynis šimtus eurų) nukentėjusiajam A. B. turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Išaiškinti R. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.