Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 5 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę, t. y. elgesio apribojimą 3 mėnesiams, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 19.00 val. iki 06.30 val., tęsti mokslą bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnyje ir jam skirta galutinė bausmė 32 MGL (1600 eurų) bauda, kurią nurodyta sumokėti iki 2022-06-10 bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas – konfiskuotas pneumatinis pistoletas „BERETTA M92 AL BLOWBACK PISTOL AIRSOFT“, maišelis su plastikiniais rutuliukais ir balionas, užpildytas dvideginiu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S., 2025 m. sausio 31 d. apie 18.30 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su K. S., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia 3 kartus dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės veido sritį ir 4 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairį šoną bei tokiu būdu sukėlė K. S. fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarimo esmę supranta, kaltę pripažįsta visiškai. Psichinėmis ir priklausomybės ligomis nesirgo ir neserga, rimtų galvos traumų neturėjo, yra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje, yra gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, dėl alkoholizmo. 2025 metų sausio 31 dieną jis visą dieną buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Galimai tą dieną buvo nuvažiavęs iki parduotuvės. Namuose vartojo alkoholį, konkrečiau – gėrė alų. Išgėrė apie 3 alaus butelius 1 litro talpos, 4,7 proc, stiprumo. Apie 17.30 val. grįžo sugyventinė K. S. iš darbo. Kai ji grįžo, jie žiūrėjo televizorių, pavalgė. Serialą žiūrėjo, gulėdami lovoje. Tikslaus laiko neatsimena, bet, jiems kalbantis apie prarastą vaiką, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis susinervino bei lovoje gulinčiai K. 3 kartus dešiniu delnu trenkė į veidą, pataikė skruosto viršuje prie akies, po to 4 kartus dešiniu kumščiu sudavė K. į kairį šoną, ties šonkauliais. K. norėjo kažkam paskambinti, gal tėvams, todėl nuėjo į koridorių. Jis jai iš rankų paėmė telefoną ir jį sudaužė. Kol jis daužė telefoną, K. išvažiavo. Kai ji išvažiavo, jis parašė savo draugui ir paprašė, kad pastarasis atvažiuotų jį paimti. Po 30 minučių atvažiavo draugas ir jį paėmė. Jis K. telefoną paliko namuose. Iš namų jis išvažiavo išvyko pas draugą į namus. Jis dar bandė rašyt K., bet jos telefonas buvo sudaužytas, tai ji nematė. Kitą dieną, tai yra 2025-02-01 jis parašė K., jos atsiprašė. K. jam atrašė, nurodė, kad jis negali pas ją grįžti, nes yra byla. Jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini), o K. gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Jie po šio įvykio taip ir nebuvo susitikę, tik bendravo telefonu. Dėl sudaužyto telefono jie išsiaiškino, sutarė, kad jis jai atlygins patirtą žalą. Jis su K. susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi, norėtų gyventi toliau. Toks atvejis jų šeimoje pirmas, nėra anksčiau taip buvę, jis dėl šio įvykio gailisi.

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su J. S., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvena apie 1,5 metų, kartu veda bendrą ūkį. 2025 m. sausio 31 d. apie 18.30 val. po darbo grįžo namo. Namuose buvo neblaivus sugyventinis J. S.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Kartu atsigulė į lovą pažiūrėti serialą. Gulint lovoje, sugyventinis paprašė, kad ji nuvažiuotų nupirkti alaus. Ji nupirko jam alaus. Grįžusi vėl atsigulė į lovą, kur gulėjo J.. Sugyventinis, išgėręs butelį alaus, pradėjo konfliktuoti, nes, jo manymu, ji yra jam neištikima. Konflikto metu sugyventinis dešiniu delnu 3 kartus sudavė jai į kairės pusės veido sritį ir 4 kartus dešiniu kumščiu į kairį šoną. Po suduotų smūgių ji nukrito ant grindų. Po to, čiupusi savo telefoną ,,iPhone 11“, kurio vertė 500 eurų, norėjo pabėgti iš namų. Sakė, kad paskambins tėvui. Ji nespėjo išbėgti iš namų, nes J. ją pasivijo koridoriuje. Pastarasis iš jos rankų išrovė telefoną ir, nuėjęs į virtuvę, pradėjo jį daužyti. Kaip jis daužė telefoną, nematė, nes tuo metu greitai apsirengė ir pabėgo į lauką, po ko sėdo į automobilį ir išvažiavo pas tėvus. Atvažiavusi pas tėvus, viską papasakojo ir paprašė tėvo, kad jis nuvažiuotų jos daiktų. Tėvas nuvažiavęs pasiėmė jos daiktus ir mobilaus ryšio telefoną. Kai tėvas jai atidavė jos daiktus, pamatė, kad telefono ekranas ir nugarinė dalis yra visiškai sudaužyti. Kur gali būti J., nežino, nes tėvas, paėmęs daiktus, uždarė duris, kadangi jo namuose nebuvo, o rakto J. neturi, nes savo raktą pametė. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Pateikia mobilaus ryšio telefoną ,,iPhone 11“. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. S. parodė, kad nori papildyti savo pirminę apklausą. Nori patikslinti dėl jai priklausančio telefono „Iphone“ vertės duomenis bei paaiškinti, kad telefonas yra senas, ji jį turi daug metų ir jis yra nusidėvėjęs, todėl jį vertinta apie 100 eurų. Su J. susitarė, kad jis jai žalą dėl patirto telefono atlygins, dėl to jam jokių pretenzijų neturi. Kai buvo atvykę pas ją pareigūnai, jai davė lapą, kad ji nuvyktų pas teismo medikus, bet ji nusprendė pas juos nevykti ir ateityje tikrai nevyks. Pati dėl suduotų smūgių į medikus nesikreipė, įvykio metu nebuvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir pati nevažiavo pas medikus. Ji savo sugyventiniui J. S. jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė ir ji jam atleido. Ji nereikš jam jokio civilinio ieškinio, kaip ir minėjo, jokių pretenzijų jam neturi. Ji šiuo metu gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), o J. gyvena pas savo tėvus. Jie dar susitikę nebuvo, bendravo tik telefonu. Ji norėtų jau vėl gyventi su J., nes jam viską atleido;

- 2025 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Visame name netvarka, miegamajame kambaryje išmėtyti daiktai, prie lovos mėtosi tušti buteliai nuo alaus. Grumtynių pėdsakų name neužfiksuota. Name vaizdo kamerų nėra. Po apžiūros iš įvykio vietos jokių objektų nepaimta;

- 2025 m. sausio 31 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota K. S., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūra. Apžiūros metu ant K. S. kūno užfiksuoti sužalojimai: K. S. veido dešinėje pusėje po akimi matosi nubrozdinimas bei patinimas. Dešinės veido pusės skruosto srityje užfiksuotas nežymus raudonis. K. S. dešinės ir kairės pusės šonai be matomų sužeidimų;

- 2025 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) garso įrašas. Skambučio ID 92361922284, skambučio data – 2025-01-31, skambučio pradžia 20.29 val., skambučio trukmė 3 min. 17 sek. Pranešėjas S. S.. Sujungimo signalo metu girdisi, kaip kažkas šneka rusų kalba. Operatorei atsiliepus, pranešėjas nurodė, kad jo dukros K. S. atžvilgiu smurtavo pastarosios sugyventinis J. S.. Sugyventinis sudavė dukrai į veidą bei šonus. Paaiškino, kad pastaroji pabėgo iš pastarosios gyvenamosios vietos pas jį į namus. Nurodo, kad po įvykio dukra susijaudinusi, dreba. Paaiškino, kad šiuo metu medikų pagalbos nereikia, prašo, kad atvyktų pareigūnai. Nurodė, kad smurtas įvyko prieš 1,5 valandos dukros gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini);

- 2025 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pareigūnų kūno kamerų „BODY“ padarytų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše „PSS-20250131-205051UTC+0200“, kurio trukmė 30 min., užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie namo. Kieme stovi vyresnio amžiaus vyras ir jauna mergina. Pareigūnas paklausia, kas įvyko. Vyras atsitraukia į šoną, pradeda kalbėti mergina. Mergina pasakoja, kad susipyko su vaikinu, vaikinas geria ilgą laiką, dėl to yra labai agresyvus, kaltina ją tariama neištikimybe, dėl to įvyko pokalbis, kurio metu sugyventinis iš visų jėgų sudavė į skruostą, po to mušė kumščiais, jai skaudėjo. Pasakė, kad dėl įvykusio tėčiui paskambins. Jis išsigando, pradėjo ją gaudyti. Ji nespėjo atrakinti durų tam, kad išbėgti. Sugyventinis atėmė telefoną ir jį sudaužė. Kol sugyventinis daužė virtuvėje telefoną, ji greit paėmė striukę su raktais ir išvažiavo. Pareigūnas patikslina, ar merginos atžvilgiu smurtavo jos sugyventinis, mergina tai patvirtina. Mergina pareigūnui parodo, kad po akimi yra likusi žymė, nurodo, kad jai skauda, kur sudavė kumščiu. Taip pat mergina pareigūnams paaiškina dėl sudaužyto telefono. Pareigūnas pasiklausia, ar dėl telefono turi pretenzijų, tačiau dėl foninio triukšmo nesigirdi ką mergina atsakė. Pareigūnas tikslinasi įvykusio incidento aplinkybes, pildo procesinius dokumentus, pakartotinai tikslinasi dėl smurtinių veiksmų, mergina pareigūnui paaiškina, kad sugyventinis du ar tris kartus sudavė delnu per veidą, parodo į savo skruostą, o kumščiu į šoną ir į galvą apie 4 kartus. Pareigūnas pasitikslina ar dešiniu, mergina tai patvirtina. Pareigūnas pasitikslina vaikino duomenis, mergina nurodo, kad tai J. S.. Pareigūnas pasiklausia, kiek laiko kartu mergina gyvena su sugyventiniu, ši nurodo, kad trejus metus. Po kurio laiko mergina patikslina, kad jie kartu yra apie trejus metus, o gyvena kartu 1,5 metų. Pareigūnas pasitikslina, ar sugyventinis buvo girtas, mergina nurodo, kad taip. Pareigūnas toliau pildo procesinius dokumentus. Vaizdo įraše „PSS-20250131-212052UTC+0200“, kurio trukmė 30 min., užfiksuota, kaip pareigūnai tarnybiniame automobilyje toliau pildo procesinius dokumentus, uždavinėja merginai tikslinamuosius klausimus apie įvykį. Pareigūnas paprašo merginos pateikti mobilaus ryšio telefoną, kurį sudaužė sugyventinis. Mergina atneša pareigūnui telefoną, nurodo, kad jo vertė yra 500 eurų. Pareigūnas pagarsina apklausą bei toliau pildo procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šių nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs. Pavojinga veika gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, pavojingi padariniai – fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu. Užtenka bent vienos pavojingos veikos atlikimo ir jos sukeltų vienų padarinių, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę K. S., tyčia tris kartus dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės veido sritį ir keturis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairį šoną ir tokiu būdu sukėlė K. S. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, BPC garso įrašus, pareigūnų kūno kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami J. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jauno amžiaus. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą – laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, nustatant jos trukmę artimą įstatyme numatytai vidutinei. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punkte, 5 dalies 3 punkte, 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti: bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi, ar gydymuisi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi, ar gydymuisi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi, ar gydymuisi sveikatos priežiūros medicinos įstaigose; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti J. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.