Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-56173-16,

kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. 2016 m. gruodžio 1 dieną, apie 18.00 val., namuose (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia sugyventine J. V., tyčia sudavė nukentėjusiajai J. V. smūgį dešiniu kumščiu į veidą nosies srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat P. G. 2017 m. gegužės 24 dieną, apie 19.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su sugyventinės J. V. dukra Ž. Š., tyčia ranka sudavė du smūgius sėdinčiai ant lovos nukentėjusiajai Ž. Š. per veidą, po to sugriebęs rankomis jai už plaukų juos tempė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai Ž. Š. fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Kaltinamasis P. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, J. V. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena maždaug 4-5 metus jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Jis prarado piniginę ir mano, kad dėl jos dingimo kaltas sugyventinės sūnus. Taip jai ir kalbėjo, tačiau ji sūnų gynė, todėl pykosi. 2016-12-01 ryte namuose abu išgėrė butelį alaus. Vėliau ėjo pas kaimynus, kur taip pat vartojo alkoholį. Prieš 18.00 val. grįžo į namus. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Atėjusi į virtuvę, sugyventinė nuvertė stalelį, kuris stovėjo nestabiliai, nuo kurio nukrito ir sudužo lėkštės. Staleliui griūnant, griuvo ir ji pati. Labai supyko dėl indų sudaužymo ir jai atsistojus, tyčia dešine ranka sudavė jai smūgį per veidą nosies srityje. Kiek pamena, smūgiavo „atbula“ ranka, o ne kumščiu, bet po suduoto smūgio iš nosies jai ėmė bėgti kraujas. Supranta, kad sudavęs smūgį galėjo J. V. sukelti fizinį skausmą, juo labiau, jog matė, kad jai bėgo kraujas. Sugyventinė pagriebė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad skambins policijai, o jis nuėjo žiūrėti televizoriaus. Iki pareigūnų atvykimo sugyventinė atsigulusi nebuvo, iš lovos jos nestūmė. Pareigūnams jis sakė, kad sugyventinės nemušė, nes tuomet buvo ant jos supykęs, tačiau jie matė ant grindų kraujo, todėl jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 107-108, 142).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. G. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios J. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad P. G. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 6 metus. Sugyventinis buvo praradęs piniginę su dokumentais. Ieškojo jos, nerado, dėl to jaudinosi. 2016-12-01 ji kartu su P. G. namuose gėrė degtinę. Alkoholį vartojo prie staliuko. Išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, P. G. sakė, kad jo piniginę turi ji ir reikalavo atiduoti. Ji aiškino jam, kad piniginę pats pametė, tačiau sugyventinis nenorėjo jos klausytis. Ji sėdėjo ant sofos, kai priėjęs P. G. dešiniu kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą nosies srityje. Po smūgio ji ranka rėmėsi į priešais sofą stovintį staliuką, o kadangi staliukas stovėjo nestabiliai, griuvo kartu su juo. Nuo suduoto stipraus smūgio iš nosies ėmė bėgti kraujas, jo prilašėjo ir ant grindų. Atsistojusi pasakė sugyventiniui apsiraminti, nes iškvies policiją. Po pokalbio su policija ji atsigulė į lovą, tačiau P. G. gulėti neleido, išstūmė ją iš lovos ir ji nukrito ant grindų. Tuo metu į butą užėjo policijos pareigūnai. Jiems paaiškino, kad sugyventinis sudavė smūgį į nosį, be to, jie ir patys matė kraujo dėmes ant grindų, kruvinas jos rankas, todėl P. G. teiravosi, kodėl ji tokia kruvina. Sugyventinis pasakė, kad ji apsivertė su stalu, nepripažino, kad ją mušė. Pareigūnai jį sulaikė ir išsigabeno su savimi. Jiems išvykus, ji aptvarkė namus: pastatė stalelį, išvalė kraują, nusiprausė. Tuomet atvyko dar vienas pareigūnas, kuris apžiūrėjo butą, darė blaivumo testą. Nustumdamas rankomis nuo lovos, sugyventinis jai fizinio skausmo nesukėlė. Suduodamas smūgį kumščiu į veidą, jokių sužalojimų nepadarė, tačiau sukėlė fizinį skausmą. Ar po smūgio ant jos veido buvo kokių paraudimų, nežino. Medikų pagalbos nereikėjo. Kadangi sužalojimai nepadaryti, vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisakė. Civilinio ieškinio nereikš. Su P. G. ir toliau nori kartu gyventi, be to, taip jis pasielgė pirmą kartą. Dėl sukelto fizinio skausmo sugyventiniui dovanojo (b. l. 39-40).

2016-12-01 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog 2016-12-01 apie 18.20 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., smurtaujama artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė J. V.. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – J. V. patinusi lūpa ir nosis (b. l. 27-30).

2016-12-01 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 33-36).

2016-12-02 asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiosios J. V. veide išoriškai matomų sužalojimų nėra (b. l. 42-44).

Blaivumo testu nustatyta, kad 2016-12-01 19.31 val. P. G. nustatytas 1,47 promilių girtumas (b. l. 32).

Blaivumo testu nustatyta, kad 2016-12-01 19.31 val. J. V. nustatytas 1,40 promilių girtumas (b. l. 31).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis P. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo sugyventinė J. V. turi dukrą Ž. Š., su kuria sutaria neblogai, bet praeityje turėjęs konfliktų. Ž. Š. gyvena atskirai, jos motinai J. V. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos atžvilgiu nėra smurtavęs, 2017-05-24 buvo pirmas kartas. 2017 metų žiemą dingo jo piniginė, kurioje buvo pinigai ir dokumentai. Dėl vagystės kaltino Ž. Š., bet vėliau piniginė buvo rasta su dokumentais, tačiau be pinigų. 2017 m. gegužės 24 d. dienos metu vartojo degtinę, po to su J. nuėjo pas Ž. Š. į namus. Ten dirbdami kartu su J. V. ir Ž. Š. gėrė degtinę. Vakare išgertuvės tęsėsi name. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Kažkuriuo momentu prasidėjo pokalbis tarp jo ir Ž. dėl piniginės, kurios pasigedo žiemą. Jai pasakė, kad ji pavogė piniginę, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu, sėdinčiai ant lovos Ž. Š. galėjo delnais suduoti smūgius į veidą, bet šito konkrečiai neprisimena dėl neblaivumo, bet tuo tiki ir mano, kad taip galėjo būti. Ž. pradėjo rankomis gintis, tuomet jis rankomis sugriebė jai už plaukų ir tempė jos plaukus atgal, dėl ko Ž. pargriuvo ant lovos. Po šio įvykio jis išėjo namo, nes nenorėjo daugiau jos matyti. Suprato, kad taip elgtis negalima, bet buvo labai supykęs ant jos (b. l. 134-136, 142).

P. G. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios Ž. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad P. G. yra jos mamos J. V. sugyventinis. Mama su P. gyvena apie 7 metus. Ji pati gyvena atskirai su savo šeima (duomenys neskelbtini). P. G. smurtauja ne pirmą kartą, praeityje yra smurtavęs prieš jos motiną, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. Prieš ją pačią jis nebuvo smurtavęs. 2017-05-24 ji, motina J. V. ir P. G. talkino namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Visi trys dirbdami gėrė degtinę, alų. Jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, o P. buvo girtas, nes jis prieš talką jau buvo vartojęs alkoholio. Apie 20.00 val., po talkos, išgertuvės vyko name. Kažkuriuo momentu P pradėjo priekaištauti, kad 2017 metų žiemą ji iš jo pagrobė piniginę. Viskas vyko staiga. Kuomet P. G. pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Ji sėdėjo kambaryje ant lovos, o P. G. sėdėjo šalia ant lovos. Jis sudavė jai du smūgius delnu į veidą - iš pradžių sudavė kairės rankos delnu, po to - dešinės. Ji bandė gintis atstumdama jo rankas, o jis sugriebė jai už plaukų ir juos laikydamas tempė ją atgal, dėl ko ji nugara parkrito ant lovos. Ji išsikvietė policiją, o P. G. pabėgo namo. Po šio įvykio medikų pagalbos neprireikė, kadangi nepatyrė jokių sužalojimų, jautė tik fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje. Visą įvykį matė jos mama J. V. (b. l. 68, 70-72).

Liudytojos J. V. paaiškinimais nustatyta, kad P. G. yra jos sugyventinis. Praeityje jis yra smurtavęs prieš ją, dėl ko ji kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jie susitaikė. 2017 metų žiemą P. G. pametė piniginę su pinigais ir dokumentais, o piniginės vagyste apkaltino jos dukrą Ž. Š.. 2017-05-24 ji su P. G. padėjo Ž tvarkytis namo kieme. Po darbų vyko išgertuvės name. Gėrė alų. Vakare tarp P. G. ir dukros Ž kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo P. G.. Jis reiškė Ž pretenzijas dėl piniginės, kurią jis žiemą buvo pametęs, kaltino dukrą, kad ji ją pavogė. Sėdėdamas ant lovos, jis sudavė delnu sėdinčiai Ž du kartus į veidą. Kadangi ji (J. V.) buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tai patį smurto momentą prisimena tik nuotrupomis. Ar daugiau kokiu nors būdu P. G. smurtavo prieš Ž, neprisimena. Ž pati išsikvietė policiją, bet medikų nekvietė, nes jai jų nereikėjo. Jokių smurto žymių ant jos kūno ir veido nesimatė (b. l. 76-78).

2017-05-24 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, jog 2017-05-24 19.51 val. gautas pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje - (duomenys neskelbtini). Atvykusiems pareigūnams Ž. Š. paaiškino, kad mamos sugyventinis rankomis mušė per veidą, tampė už plaukų. Sužalojimų vizualiai nesimatė. Atvykimo metu filmuota (b. l 48-49).

2017-06-15 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į (duomenys neskelbtini) . (b. l. 151-152).

2017-05-24 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini) Kambaryje kairėje stovi lova (b. l. 58-61).

Blaivumo testu nustatyta, kad 2017-05-24 21.35 val. P. G. nustatytas 2,36 promilių girtumas (b. l. 125).

Aukščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. G., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei J. V., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje; taip pat smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą Ž. Š., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti P. G. laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus bei draudimus.

P. G. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 146-147). Nukentėjusiosios J. V. ir Ž. Š. informuotos apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. Š. apklausos metu sutiko, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o iš J. V. prieštaravimų negauta (b. l. 72, 149–150).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs, tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, kuriais buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui - sugyventinei J. V. ir Ž. Š.), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, (kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė dėl asmeninių nesutarimų, su nukentėjusiomis kartu girtaujant, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus), į P. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikoms padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. G. – administracine tvarka baustas (b. l. 92), pensininkas (b. l. 94), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 89). Pažymėtina, kad kaltinamojo atžvilgiu 2016-12-06 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos rezoliucija buvo patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir P. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką –fizinio smurto sukėlimą pagal BK 140 str. 2 d., atleisti, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nežiūrint to, nepraėjus metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką nevartoti alkoholio. Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, kartu su bausme taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.). Manoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos P. G. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje P. G. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo esamais ar buvusiais artimaisiais šeimos nariais, kitais asmenimis. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laiką nevartoti alkoholio, kartu su bausme taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą lankytis nukentėjusiosios Ž. Š. namuose.

P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 137), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kaltinamasis P. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-12-01 19 val. 20 min. iki 2016-12-02 13 val. 35 min. ir nuo 2017-05-24 21.00 val. iki 2017-05-25 13.03 val. (dvi paros) (b. l. 95, 102, 120, 123), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. G. visą bausmės laiką nevartoti alkoholio.

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. G. visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir uždrausti jam lankytis nukentėjusiosios Ž. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti P. G. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. G. nevartoti alkoholio bei uždrausti jam lankytis nukentėjusiosios Ž. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. G. nevartoti alkoholio ir uždraudžiant jam lankytis nukentėjusiosios Ž. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, P. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į P. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-01 19 val. 20 min. iki 2016-12-02 13 val. 35 min. ir nuo 2017-05-24 21.00 val. iki 2017-05-25 13.03 val. (viso - 2 paras laikino sulaikymo), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią P. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.