Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-329-622/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-25
Bylos Nr.
2A-329-622/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
AB „Klaipėdos vanduo“
Atsakovas
E. K., R. K.
Trečiasis asmuo
DNSB „Bandužiai“
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr.2A-329-622/2011Teisėja S. Zajarskas Procesinio sprendimo kategorijos45.1.; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ atstovei Inetai Tamulienei, atsakovei E. K., trečiojo asmens DNSB „Bandužiai“ atstovui Ramūnui Girevičiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų E. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams E. K. ir R. K. dėl skolos už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą išieškojimo bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 917,44 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 65 Lt žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekė atsakovams šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą. Atsakovai už suteiktas paslaugas nuo 2008-11-30 iki 2009-11-30 atsiskaitė nevisiškai, todėl susidarė 815,46 Lt skola ir 101,98 Lt delspinigiai, viso 917,44 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino faktines aplinkybes, t.y. nurodė, kad atsakovams pakeitus vandens apskaitos prietaisus rastas skirtumas tarp faktiškai suvartoto ir apmokėto vandens kiekio, už kurį ir prašė priteisti (t. 1, b. l. 3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė ieškovui AB ,,Klaipėdos vanduo“ solidariai iš atsakovų R. K. ir E. K. 815,46 Lt skolą, 101,98 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 917,44 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo R. K. 32,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB ,,Klaipėdos vanduo”, priteisė iš atsakovės E. K. 32,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB ,,Klaipėdos vanduo”.

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad atsakovai už šaltą vandenį atsiskaitydavo pagal vandens apskaitos prietaiso parodymus, tačiau vėliau nustojo pranešinėti (deklaruoti) suvartoto vandens kiekį. Buvo pakeistas atsakovų suvartoto vandens apskaitos prietaisai ir rastas skirtumas tarp apmokėto ir suvartoto vandens kiekio. Dėl to atsakovams buvo pateikta sąskaita apmokėti susidariusį skirtumą. Tačiau atsakovai apmokėdavo tik už tą vandenį, kurį sunaudodavo, bet už paminėtą sunaudoto vandens kiekio skirtumą nesumokėjo. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. T2-179 „Dėl Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už ji tvarkos aprašo patvirtinimo“ 39 punktą abonento patalpose suvartotas vanduo apskaitomas pagal abonento patalpoms įrengtų vandens apskaitos prietaisų parodymus. Nuotekų kiekis nustatomas pagal pateikto vandens kiekį. Kai abonento patalpoms vandens apskaitos pritaisai neįrengti, abonentui vandens ir nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas normas. Atsakovai netinkamai vykdė įstatymų numatytą prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Šalies argumentai

Atsakovai E. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1991 m. jie yra DNSB „Bandužiai“ nariai. DNSB „Bandužiai“ nesilaikė teisės aktų. Tai patvirtina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus raštas. Teigia, kad sąskaitas už laikotarpį nuo 2008-11-30 iki 2009-12-10 yra apmokėję, išskyrus sąskaitą Nr. SF 03378412, išrašytą 2008-11-30, bendrai 776,25 Lt sumai. Teigia, kad ieškinį ieškovas patikslino, nurodydamas, kad atsakovui pakeitus vandens apskaitos prietaisus, fiksuotas skirtumas tarp faktiškai suvartoto ir apmokėto vandens kiekio. Tačiau ieškinio suma nepatikslinta. AB „Klaipėdos vanduo“ pažeidė tipinės sutarties 2 dalies 6,6 punktą, kad gyventojai kas mėnesį deklaruotų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis pagal paties vartotojo nuskaitytus apskaitos prietaisų rodmenis, įrašant juos į vandens tiekėjo patiektus apmokėjimo dokumentus. Apeliantai sutartį su ieškovu sudarė ir pirmą kartą patys deklaravo duomenis pakeitę skaitiklius 2008 m. lapkritį. Ginčijamai sąskaitai pradinius rodmenis ieškovas priėmė iš DNSB „Bandužiai“. Šie prietaisai buvo metrologiškai nepatikrinti, juos patikrinti turėjo ieškovas. Kadangi buvo prielaidos, kad už vandenį mokėjo mažiau nei sunaudojo, todėl tarėsi su ieškovu dėl galimybės sumokėti ieškovui sumą, skaičiuojant pagal tipinės sutarties 15.4 punktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas - šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimą.

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo bei eksploatavimo“ 1.4 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės.

Atsakovai už šaltą vandenį atsiskaitydavo pagal vandens apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau vėliau ginčo laikotarpiu nebedeklaravo suvartoto vandens kiekio, todėl DNSB „Bandužiai“, nesilaikydama galiojančių teisės aktų reikalavimų, pateikdavo sąskaitą apie 1-2 m² vandens suvartojimą vienam asmeniui. Ieškovai turėjo apskaitos vandens apskaitos prietaisus, tačiau jų parodymų nedeklaravo, nors tokią pareigą turėjo. Tokios aplinkybės rodo, kad atsakovai elgėsi nerūpestingai ir prievolę deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenis vykdė netinkamai. Pakeitus vandens apskaitos prietaisus ieškovo buvo konstatuotas skirtumas tarp apmokėto ir suvartoto vandens kiekio (t. 1, b. l. 62). Todėl 2008-11-30 buvo išrašyta atsakovui sąskaita Nr. SF 03378412, kuri atsakovo nėra apmokėta.

Klaipėdos miesto daugiabučiuose namuose suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už jį tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T2-179, 39 punktas reglamentuoja, kad abonento patalpose suvartotas vanduo apskaitomas pagal abonento patalpoms įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Nuotekų kiekis nustatomas pagal pateikto vandens kiekį. Kai abonento patalpoms vandens apskaitos pritaisai neįrengti, abonentui vandens ir nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas normas (t. 1, b. l. 134). Kadangi pas atsakovus šalto vandens apskaitos prietaisai buvo įrengti, atsakovai turėjo pareigą deklaruoti šių prietaiso rodmenis, atitinkamai jiems atsirado pareiga sumokėti už ieškovo nustatytą faktiškai suteiktą šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugą.

Pažymėtina, kad atsakovai pripažįsta ir tokią aplinkybę, kad jie nedeklaruodami suvartoto šalto vandens kiekio galėjo sunaudoti daugiau vandens nei už jį realiai sumokėjo. Pakeisti vandens apskaitos prietaisai, kurių pagrindu buvo konstatuotas skirtumas tarp apmokėto ir suvartoto vandens kiekio, atsakovų nėra išsaugoti, atitinkamai nėra galimybės patikrinti atsakovų keliamų abejonių dėl šių prietaisų patikros.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pateikė ir prašomos priteisti skolos paskaičiavimus. Atsakovams buvo pateikta sąskaita Nr. SF 03523410 – 45,62 L, o atsakovai 2009-02-27 sumokėjo 54,38 Lt; neapmokėta ginčo sąskaita Nr. SF 03378412 – 776,13 Lt; taip pat atsakovų neapmokėta 2009-11-30 sąskaita Nr. SF 04266903 - 47,97 Lt. Byloje yra duomenų, kad atsakovai yra sumokėję pagal 2009-11-30 sąskaita Nr. SF 04266903, tačiau teisėjų kolegija atsakovų pateiktą banko išrašo kopiją laiko nepakankamu įrodymu tokiam faktui nustatyti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

Pateiktas sąskaitos išrašas neatitinka CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes dokumentas nėra originalus (t. 2, b. l. 38). Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sumokėta pagal ieškovo išrašytą sąskaitą Nr. SF 04266903, byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasitvirtinus atsakovo teiginiams, kad ši sąskaita yra iš tikrųjų apmokėta, ieškovas šią sumą turės įskaičiuoti į būsimus mėnesinius mokėjimus.

Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai netinkamai vykdė prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl priteistina skola pagal neapmokėtas sąskaitas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo priteistos sumos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Irma ČuchrajRimvida Zubernienė