Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-05 · Byla Nr. ATP-136-327/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-05
Bylos Nr.
ATP-136-327/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-136-327/2016;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07081-2015-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos val­dy­bos (toliau – Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu N. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir jam paskirta 40 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. N. K. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje admi­nis­tracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą dalyje dėl bylos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo panaikinti ir priimti naują nutarimą. Skunde nurodo, kad iš T. N. paaiškinimo matyti, kad N. K. suvokė kliudęs transporto priemonę. Teismo posėdyje N. K. pripažino, kad galėjo sugadinti kitą automobili, kas reiškia, kad nenei­gia, jog automobilių kontaktas įvyko. Skunde pažymėta, kad eismo įvykio vieta filmuojama, vaizdo įraše matosi, kad N. K. buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo eismo įvykį ir nuvažiavo. Ins­ti­tucijos teigimu, apylinkės teismas nepilnai išanalizavo pateikiamus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą skundžiamoje nutarimo dalyje.

Atsiliepimas

N. K. atsiliepime į Institucijos skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutarimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, ro­dan­tys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasi­ša­lin­da­mas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį su­kėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, nenei­gia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad N. K. paneigė jautęs, kokį nors auto­mo­bi­lių kontaktą ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. K. teismo posėdžio metu teigė, kad nesuprato, kad kontaktavo su kitu automobiliu. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos M. D. ir G. V., kurios nurodė, kad N. K. pavažiavęs sustojo ir nuėjo į parduotuvės sandėlį. Minėtų liudytojų parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad N. K. jautė smūgį ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Priešingai nei teigiama Institucijos skunde, T. N. paaiškinimas taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pajuto smūgį. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiose automobilių nuotraukose (b. l. 9-19), eismo įvykio schemoje (b. l. 2) nėra užfiksuota žymių automobilių apgadinimų, taigi smūgis turėjo būti nestiprus, automobiliai didelių gabaritų, aplink buvo triukšminga, todėl nežymiai atsitrenkus į kitą automobilį, garso galėjo ir nesigirdėti. Sprendžiant tyčios klausimą būtina atsižvelgti ir į pažeidėjo elgesį po eismo įvykio. Kaip matyti iš bylos duomenų, po galimo susidūrimo, N. K. au­tomobilį pastatė netoliese ir nuėjo į sandėlį, vėliau grįžo prie savo automobilio ir išvažiavo. Tokių pa­žeidėjo veiksmų nėra pagrindo pripažinti pasitraukimu iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. pras­me. Pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos N. K. nebuvo jokio tikslo – jo au­tomobilis buvo apdraustas, nėra duomenų, kad įvykio metu jis buvo neblaivus.

Nors Institucijos skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepilnai išanalizavo pateikiamus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą skundžiamoje nutarimo dalyje, tačiau šis skundo argu­men­tas niekuo nepagrįstas. Aukštesniosios instancijos teismo aptartos aplinkybės paneigia N. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog jis apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad N. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d sudėties.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instan­ci­jos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, todėl naikinti skundžiamą nutartį Institucijos apelia­ci­niame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas