- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-11
- Bylos Nr.
- AS-261-463-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Kauno apskrities viršininko administracijai dėl vilkinimo atlikti pareigūnų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą atsakovei Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymu, atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į 3,36 ha žemės sklypą, esantį Zapyškio seniūnijoje, Dievogalos kaime.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovę Kauno apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises į 3,36 ha žemės sklypą, esantį Dievogalos kaime, Zapyškio seniūnijoje, Kauno rajone.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė išaiškinti šalims Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, kartu nurodant galimas procesinės prievartos priemones atsakovei dėl minėto sprendimo nevykdymo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė iki šiol teismo sprendimo tinkamai neįvykdė. Atsakovė po teismo sprendimo atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises tik į 0,69 ha žemę, o nuosavybės teisių atkūrimas į likusią dalį žemės vilkinamas toliau.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė. Teismas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendime nebuvo nurodyta, kokio konkretaus turinio sprendimą atsakovė yra įpareigojama priimti. Teismas taip pat nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimas jau yra įvykdytas, kadangi atsakovė 2006 m. sausio 11 d. sprendimu atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises į dalį žemės - į 0,69 ha žemės. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2006 m. sausio 11 d. atsakovės sprendimu, kelia naują savarankišką ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 straipsnio tvarka.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl 2005 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimo išaiškinimo išspręsti iš esmės. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės pažeidimą, t. y. teismas nepranešė pareiškėjui apie jo prašymo nagrinėjimą ir jis teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo prašymas, nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės pažeidimą, t. y. teismas nepranešė pareiškėjui apie jo prašymo nagrinėjimą ir jis teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo prašymas, nedalyvavo. Tačiau iš byloje esančio 2007 m. birželio 21 d. teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą, protokolo matyti, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje ir išreiškė savo nuomonę dėl jo prašymo nagrinėjimo (b. l. 114-116). Teismo posėdžio protokole nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas dalyvavo 2007 m. liepos 2 d. teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbta teismo nutartis dėl pareiškėjo prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tačiau tai nėra svarbi aplinkybė, kadangi procesinės teisės pažeidimas būtų tik tada, jei pareiškėjas nebūtų dalyvavęs teismo posėdyje, kuriame vyko pats pareiškėjo prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo nagrinėjimas, nepranešus apie šį teismo posėdį pareiškėjui. Tokia aplinkybė byloje, kaip minėta, nenustatyta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nepažeidė procesinės teisės normų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kol teismo sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti išaiškinti ne kiekvieną teismo sprendimą, priimtą byloje, o tik tokį sprendimą, kuris yra neaiškus. Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimas yra aiškus, priimtas visiškai patenkinus pareiškėjo skundą, sprendimu atsakovė buvo aiškiai įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises į 3,36 ha žemės sklypą, esantį Dievogalos kaime, Zapyškio seniūnijoje, Kauno rajone. Todėl nėra pagrindo teismui nagrinėjamoje byloje išaiškinti sprendimą.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2005 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimas yra įvykdytas: atsakovė 2006 m. sausio 11 d. sprendimu atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises į dalį žemės - į 0,69 ha žemės. Dėl likusios dalies žemės atkūrimo pareiškėjas 2006 m. birželio 5 d. yra pateikęs prašymą, kuriuo išreiškė savo valią dėl lygiaverčio ploto žemės sklypo suteikimo neatlygintinai po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, ir 2006 m. birželio 15 d. buvo patvirtinta išvada dėl 2,67 ha žemės sklypo perdavimo pareiškėjui neatlygintinai po minėtais pastatais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su 2006 m. sausio 11 d. atsakovės sprendimu, yra savarankiškas ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 straipsnio tvarka.
Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl 2005 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimo išaiškinimo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.