- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1399-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-02957-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimo M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutarimu pripažino M. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. balandžio 6 d., apie 6 val., Kauno m., Raudondvario pl. 288, UAB „Lukoil Baltija“ degalinės teritorijoje, M. Š., vairuodamas transporto priemonę VW Golf, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kito asmens turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neatjungė nuo transporto priemonės kuro užpylimo angos degalinės kuro užpylimo įrenginio (pistoleto), pajudėjęs nutraukė kuro užpylimo žarną ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, be to, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106 ir 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad protokole nurodytu metu atvažiavo į degalinę kartu su V. S.. Degalinės operatorei neužpylus dujų į automobilio dujų balioną, tą ėmė daryti V. S., nors to daryti jo niekas nemokė. Užpylęs dujų, keleivis grįžo į automobilį, M. Š., nepagalvojęs, kad dujų užpylimo žarna gali būti neatjungta, pradėjo važiuoti. Pamatęs nustebusią moterį prie benzino kolonėlės, jis sustabdė automobilį, ir pamatė, kad prie automobilio liko pritvirtintas dujų užpylimo pistoletas su žarna. Nurodo, kad bandė žarnos galą pritvirtinti prie kolonėlės, tačiau to nesugebėjo padaryti. Per visą tą laiką degalinės operatorė prie jų nepriėjo, todėl, manydamas, kad nieko blogo nepadarė, išnėrė dujų užpylimo žarną iš kolonėlės ir nuvažiavo. Po kelių dienų sužinojo, kad jo ieško policija, todėl nuvyko į komisariatą, kur buvo surašytas protokolas. Mano, kad jo veikoje tyčios nebuvo, kadangi tik pavažiavęs keletą metrų, suprato, jog žarna neatjungta. Nurodo, jog padengė visas išlaidas, susijusias su dujų žarnos remontu ir draudimo kompanija apie tai informavo teismą. Remdamasis KET 9 punktu, nurodo, kad degalinėje jie buvo anksti ryte, kai pašalinių žmonių beveik nebuvo, o degalinės operatorė, nevykdydama savo pareigų, pati sukėlė grėsmę aplinkinių saugumui, leisdama naudotis pavojinga įranga asmenims, neturintiems kvalifikacijos ja naudotis. Todėl mano, kad jo pažeidimas yra mažareikšmis. Taip pat apelianto nuomone, jam nepagrįstai inkriminuojamas KET 106 punkto pažeidimas, kadangi pradėdamas važiuoti, jis pagrįstai tikėjosi, kad kuro užpylimo procedūra baigta, be to, neaišku, kokiems eismo dalyviams jis kėlė grėsmę. Apeliantas, vertindamas KET 234 punkto formuluotę, nurodo, jog akivaizdi žala nebuvo padaryta, asmuo, atsakingas už įrangos kontrolę, nesiteikė ateiti prie savo tiesioginių pareigų vykdymo objekto, kitiems eismo dalyviams nei žala, nei grėsmė nesukelta, todėl eilinis asmuo negalėjo įvertinti, jog įvyko eismo įvykis.
Papildomai apeliantas paaiškina, kad galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, užsiregistravęs darbo biržoje, dėl veiksmų gailisi, žalą atlygino, girtas nevairavo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Gyvena su močiute, kuri serga sunkia onkologine liga, ją reikia dažnai vežioti į gydymo įstaigą, todėl apeliantui būtinas vairuotojo pažymėjimas. Mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam tik piniginę baudą, neatimant teisės vairuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
M. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos, pažeisdamas KET reikalavimus.
Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad jo veikoje nėra tyčios. Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Nagrinėjamoje byloje, įvertinusi surinktą medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. Š. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padarė dėl neatsargumo, tačiau šios kaltės formos konstatavimas nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog M. Š. pažeidė KET 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 106 (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) punktus. Įvertinus tai, kad M. Š. pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad dujų užpylimo žarna tikrai atjungta nuo automobilio (faktą, kad keleivis sugrįžo į automobilį, asmuo nerūpestingai ir nepagrįstai įvertino, kaip tinkamą žarnos atjungimą), tai, kad įvykis atsitiko degalinėje, šalia pavojingų medžiagų, be to, esant degalinėje kitų asmenų (pats apeliantas nurodė, kad iš nustebusios moteries išraiškos suprato, jog kažkas įvyko, be to, kitų asmenų buvimą degalinėje patvirtina vaizdo įrašas, b. l. 7), spręstina, kad M. Š. pagrįstai inkriminuotas šių KET punktų pažeidimas. Dėl šių priežasčių spręstina, kad M. Š. pagrįstai patrauktas atsakomybėn už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą.
Taip pat apeliantas nurodo, jog iš įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas, jog įvyko eismo įvykis. Toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. KET 3 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Įvertinus šias nuostatas, konstatuotina, kad M. Š., turėdamas vairuotojo pažymėjimą (b. l. 17) ir būdamas eismo dalyviu, privalėjo suprasti, jog jo sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu (judant transporto priemonei buvo apgadintas degalinei priklausantis turtas). Todėl, matydamas, kad eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens nėra, remdamasis KET 234 punktu (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai), privalėjo pranešti apie įvykį policijai. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog degalinės operatorė, matydama, kad buvo apgadintas įrenginys, prie jų nepriėjo. Byloje pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 7) patvirtina, kad automobiliu VW Golf atvažiavę asmenys užsipylė dujų ir, neatjungę žarnos nuo automobilio, pradėjo važiuoti, taip nutraukdami dujų užpylimo žarną. Tuomet automobilis sustojo, vienas asmuo grįžo prie užpylimo kolonėlės, paėmė žarną, padėjo ją prie kolonėlės, grįžo į automobilį ir skubiai išvažiavo. Tuo tarpu degalinėje buvusi operatorė, pamačiusi įvykį, greitai apsivilko striukę ir išbėgo lauk, tačiau automobilio VW Golf sustabdyti nespėjo. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. Š., suprasdamas jog sukėlė eismo įvykį, iš jo vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės. Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
Apeliaciniame skunde keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas, manoma, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių skirta minimali administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, pirmosios instancijos teismo buvo laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ji jau buvo įvertinta skiriant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apelianto nurodytos kitos aplinkybės (rūpinimasis sergančia močiute, darbo neturėjimas, galiojančių nuobaudų nebuvimas, nuostolių atlyginimas ir pan.) taip pat nėra išimtinės, ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tad, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Š. skirta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimą M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.