Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 18.30 val., Utenoje prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo jam priklausančią transporto priemonę CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūno reikalavimu vengė neblaivumo patikrinimo, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 18 punktų reikalavimus.

B. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2012-09-13, po atliktų tyrimų liko nakvoti pas seserį V. K. ir automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2012-09-15, apie 18 val., jis kartu su seserimi V. K. bei jos sutuoktiniu A. K. išėjo iš buto ir nuėjo į automobilį pasiimti obuolių. Tada jis pamatęs, kad automobilis stovi po draudžiamu ženklu, sustabdė pro šalį važiuojantį automobilį ir jame sėdėjusio vyriškio paprašė, jis automobilį pastatytų į kitą vietą. Vyriškis sutiko ir automobilį nuvairavo į kitą vietą toje pačioje gatvėje. Tada vyriškis nuvažiavo, o jis liko prie automobilio, atsisėdo į vairuotojo pusę, atidarė automobilio kapotą, jį vėl uždarė, ištraukė raktelius iš užvedimo spynutės. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, liepė pasitikrinti blaivumą. Jis atsisakė tai daryti, nes automobilio nevairavo.

Liudytojas D. N. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2012-09-15, apie 18-19 val., jis kartu su porininku M. M. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį Citroen, kurio vairuotojas sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Jie iškart apsisuko ir važiavo iš paskos. Automobilis Citroen sustojo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jo išlipo vairuotojas. Jie jam prisistatė ir pasiūlė pasitikrinti neblaivumą. Vairuotojas atsisakė tai daryti iš pradžių pasakęs, kad jis tik iš kiemo pervarė automobilį, o vėliau pradėjo aiškinti, kad jis automobilio nevairavo. Jam kelis kartus buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą, tačiau vairuotojas atsisakė. Jis matė vairuotojo veidą ir tvirtina, kad vairavo tas pats asmuo, kuris vėliau atsisakė tikrintis neblaivumą. B. R. pateikė visus automobilio dokumentus.

Liudytojas M. M. davė tokios pačius parodymus kaip ir D. N..

Liudytojas A. K. patvirtino B. R. parodymus apie tai, kad jis lankėsi svečiuose ir iš tiesų susistabdė automobilį, kurio keleivių prašė, kad pervarytų jo automobilį į kitą vietą.

Iš D. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos tokios pačios aplinkybės, kokias jis nurodė teismo posėdžio metu ( b. l. 9 ).

Kaip matyti policijos pareigūnai bei kiti liudytojai nurodo skirtingas aplinkybes. Teismas, vertindamas atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, teismas turi atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su asmeniu traukiamu administracinėn atsakomybėn, teikiamos informacijos svarbą asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybės rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Kaip matyti B. R. nurodytas aplinkybes patvirtino asmenys su juo susiję šeimyniniais ryšiais. B. R. turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją, ją išdėstė, tačiau aplinkybių, kad automobilį vairavo kitas asmuo nenurodė. Tuo tarpu policijos pareigūnas D. N., kurio parodymus patvirtino ir M. M., tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė jog automobilį vairavo B. R.. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad policijos pareigūnai turi kokį nors asmeninį interesą šioje byloje, ir abejoti jų parodymų patikimumu. Todėl, teismas B. R. bei liudytojo A. K. parodymus atmeta, kaip prieštaraujančius nuosekliems ir esmingai sutampantiems M. M. ir D. N. parodymams.

Tokiu būdu šiais įrodymais pilnai įrodyta, kad B. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

B. R. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant administracinę nuobauda taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo B. R. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, praeityje 3 buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų 2 kartus už vairavimą esant neblaiviam, į padaryto pažeidimo pobūdį: transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali sukelti itin skaudžių padarinių, t.y. dėl to gali kilti grėsmė kitiems eismo dalyviams. Įvertinus B. R. administracinę atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę apibūdinančius duomenis, pažeidimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų pažeidimų, pagal ATPK 126 str. 4 d. jam skirtinos administracinė nuobauda – bauda, nedidesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 27 str., 30² str.).

Iš B. R. atimama teisė vairuoti transporto priemones, todėl nutarimas dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestinas vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (ATPK 269 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.

Nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.