- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-30
- Bylos Nr.
- 2-1367-569/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- D. V., D.
- Atsakovas
- S. M.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui S. M. dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. paaiškino, kad 2006 m. spalio mėnesį iš atsakovo skolinosi pinigų. Tuo metu ji užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, iš šios veiklos gaudavo naudos, pinigai jai buvo reikalingi nekilnojamojo turto pirkimui. Sutartyje buvo numatyti trumpi skolos grąžinimo terminai ir didelės palūkanos, nes, nupirkusi nekilnojamąjį turtą, jį greitai parduodavo ir atsiskaitydavo su kreditoriais, po to vėl skolindavosi kitam nekilnojamajam turtui pirkti. 2007 m. pabaigoje ji su kreditoriais atsiskaityti nebegalėjo, nes nekilnojamojo turto pardavimas ženkliai sumažėjo. Sudarydama paskolos sutartį su atsakovu, ji nemanė, jog negalės atsiskaityti laiku, kad jai realiai reikės mokėti delspinigius, todėl nekreipė dėmesio į tai, kad sutartyje buvo numatyti dideli delspinigiai. Nesumokėjus skolos atsakovui, 2007-11-20 Šiaulių apygardos teismo įsakymu iš jos atsakovui buvo priteista 187000 Lt suma, 1 procento dydžio delspinigiai už dieną nuo priteistos sumos. Tuo metu su priimtu teismo įsakymu ji sutiko ir jo neginčijo, kad iš jos priteisti 1 procento dydžio delspinigiai – pamatė vėliau. Prašo pripažinti negaliojančiu 2006-10-25 paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovo S. M. ir jos, ieškovės D. V., 3 punktą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja D.Motiejūnė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad 2006-10-25 ieškovė D. V. iš atsakovo S. M. pasiskolino 77 000Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2006-12-04. Vėliau, 2007-08-03 ieškovė iš atsakovo papildomai pasiskolino dar 110 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007-09-01. Šios sutarties 3 punkte buvo numatytas 1 procentas delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo pasiskolintos pinigų sumos. Atsakovo reikalaujami delspinigiai sudaro 365 procentų dydžio sumą per metus, tai yra tris su puse karto viršija pačią skolą ir akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų. Lietuvos banko skelbiamais duomenimis 6 – 12 mėnesių trukmės palūkanų norma 2006 spalio mėnesį buvo 3,70 procento, o 2007 m. rugpjūčio mėnesį – apie 5,40 procento. Sutartyje nustatytos netesybos komercines palūkanas viršija atitinkamai apie 100 ir 70 kartų. Tokio dydžio netesybos negali būti laikomos sąžiningomis, kadangi akivaizdžiai sudaro sąlygas vienai sutarties šaliai pasipelnyti kitos šalies sąskaita. LR CK 1.81 str. 1d. nurodyta, kad sandoris, kuris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, yra niekinis ir negalioja. 2006-03-07 LR Aukščiausiojo teismo nutartyje 3k-7-179 yra nurodyta, kad sutartyje numatytos per didelės palūkanos yra laikomos lupikavimu, toks sandoris yra prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Atsakovas S. M. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dėl to, jog ieškovė negrąžino jam paskolintos pinigų sumos, jis patyrė nemažus nuostolius. Jo paskolinta suma ieškovei yra didelė, nuo pinigų paskolinimo momento jau praėjo labai daug laiko, todėl mano, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis realiai kompensuotų jo patirtus nuostolius. Pinigai ieškovei buvo reikalingi nekilnojamajam turtui pirkti, iš to ji gaudavo naudos. Prieš paskolinant pinigus, jis su ieškove buvo nuvykę į VĮ Registrų centrą ir įsitikino, kad jos vardu yra namas. Priešingu atveju jis nebūtų skolinęs pinigų ieškovei. Sutartyje numatytas netesybas – 1 procento dydžio delspinigius – pasiūlė jis, tačiau ieškovė dėl delspinigių dydžio nesiderėjo, iš karto sutiko su šia sąlyga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės D. V. ir atsakovo S. M., matyti (b.l. 5), kad 2006-10-25 atsakovas paskolino ieškovei 77 000 Lt, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2006m. gruodžio 4d. Paskolos sutartyje 3 p. buvo numatyta, kad, praleidus paskolos grąžinimo terminą, ieškovė įsipareigoja mokėti atsakovui 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo paskolintos pinigų sumos. Sutartyje taip pat nurodoma, kad atsakovas 2007-08-03 tomis pačiomis sąlygomis paskolino ieškovei 110000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2007-09-01. Iš 2007-11-20 Šiaulių apygardos teismo įsakymo matyti (b.l. 34), kad iš ieškovės D. V. atsakovui S. M. buvo priteista 187000 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-11-16) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1 procento dydžio per dieną delspinigiai nuo priteistos sumos ir 1402,50 Lt žyminis mokestis. 2009-10-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi teismo įsakymas buvo išaiškintas ir nurodyta, kad, vykdant 2007-11-20 Šiaulių apygardos teismo įsakymą dėl priteistų delspinigių išieškojimo, privalu vadovautis LR CK 1.125str.5d.1p.
Ieškovė prašo pripažinti paskolos sutarties, sudarytos tarp jos ir atsakovo, 3 punktą negaliojančiu, kadangi jis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. LR CK 1.81str. 1d. numatyta, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas. Lietuvos įstatymuose nenustatyta ,,viešosios tvarkos‘ ar ,,geros moralės‘‘ sampratų, šių teisinių vertybių turinys gali būti kintantis, ,,viešoji tvarka‘‘ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka ,,gera moralė‘‘ taip pat yra vertinamoji. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio ir blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertintinas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą. Ieškovė ir ieškovės atstovė nurodė, kad šalių sudarytoje paskolos sutartyje numatytos 1 procento dydžio netesybos negali būti laikomos sąžiningomis, kadangi akivaizdžiai sudaro sąlygas vienai sutarties šaliai pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Kadangi šalių sudarytoje paskolos sutartyje netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, galimybė susitarti dėl netesybų yra numatyta įstatyme (CK 6.73str.,6.258str.), jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai jos patirtus nuostolius, sutarties sąlyga dėl netesybų nustatymo negali būti laikoma prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovas paskolino ieškovei 187000 Lt sumą, skola jam negrąžinta nuo 2007 metų. Todėl atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovei negrąžinus jam tokios didelės pinigų sumos, jis patyrė nuostolių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pripažinus negaliojančia sutarties sąlygą dėl netesybų, atsakovas liktų be patirtų nuostolių atlyginimo, nes ši sutarties sąlyga taptų negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.
LR CK 6.73str.2d., 6.258str. 3d. numato, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Tačiau spręsdamas ginčą šioje byloje dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, teismas neturi galimybės spręsti netesybų sumažinimo klausimo, nes jos jau yra priteistos. Priėmus teismo įsakymą, kuriuo iš ieškovės atsakovui buvo priteista skola ir netesybos, ieškovė turėjo galimybę pateikti prieštaravimus dėl įsakymo ir, nagrinėjant bylą ieškininės teisenos tvarka, prašyti mažinti netesybas. Kadangi ieškovė to nepadarė, teismo įsakymas įsiteisėjo. Spręsdamas netesybų mažinimo klausimą šioje byloje teismas keistų aukštesnės instancijos sprendimus -2007-11-20 Šiaulių apygardos teismo įsakymą ir 2009-10-30 Šiaulių apygardos teismo nutartį.
Savo ieškinyje ieškovė, teigdama, kad sutartyje numatytos netesybos negali būti laikomos sąžiningomis, nes akivaizdžiai sudaro sąlygas vienai sutarties šaliai pasipelnyti kitos šalies sąskaita, vadovavosi 2006-03-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006 ir nurodė, kad atsakovo siekis didžiules netesybas galėtų būti pripažintas atsakovo nesąžiningumo įrodymu, neprotingai dideles netesybas vertinant kaip viešosios tvarkos pažeidimą.
Tačiau minėta nutartis yra priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, joje pasisakoma ne dėl netesybų, o dėl palūkanų dydžio. Nutartyje nurodoma, kad neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą, tačiau nepasisakyta, kokio dydžio palūkanas reikėtų vertinti kaip neprotingai dideles. Todėl vadovautis šia nutartimi teismas šioje byloje neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas. Atmetus ieškinį, vadovaujantis LR CPK 96str., iš ieškovės priteistinos 4,70 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro pašto išlaidos (LR CPK 88str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškovės D. V. ieškinį atsakovui S. M. dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. V. 4,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.