- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- 1-833-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14353-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), romas, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2017 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę (bausmę atlikęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2019 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 17.32 val. kelyje (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM – 0416, (17.36 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,69 promilės girtumas, 17.54 val. nustatytas 1,56 promilės girtumas), t. y, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis R. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Mersedes Benz“, kurį vairuojant buvo sustabdytas, priklauso jo draugei, kurios vardas V., pavardės nežino. Su ja yra pažįstamas apie dvi savaites, buvo susitikę keletą kartų. Su ja prieš porą dienų susitiko, ji savo automobiliu atvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš ten V. automobiliu vyko pasisvečiuoti pas jos tėvus į (duomenys neskelbtini). Ten nuvyko prieš dvi dienas. Nuvykę baliavojo, jis su V. draugais vartojo alkoholį. 2019 m. balandžio 7 d. beveik visą parą gėrė degtinę, buvo girtas. 2019 m. balandžio 8 d. dienos metu dar išgėrė alaus, kiek tiksliai, nepamena, galbūt 0,5 l talpos butelį. Jautėsi apgirtęs. Pavakary sugalvojo su V. aplankyti gimines (duomenys neskelbtini), važiavo V. automobiliu. Jis vairavo automobilį, nors buvo apgirtęs, vartojo alkoholį. Be to, jis neturi teisės vairuoti, nes niekada nebuvo jų įgijęs, vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Puikiai suprato, kad neturi teisės vairuoti automobilio, taip pat puikiai žino, kad neblaiviam vairuoti draudžiama, be to, žinojo apie baudžiamąją atsakomybę, kai į alkotesterį įpūti daugiau nei 1.51 % promilės. Nepaisant to, vis tiek sėdo už vairo ir vairavo automobilį. Jiems bevažiuojant į (duomenys neskelbtini), netoli miesto buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Pareigūnams pasakė, kad gėrė alkoholį, pasakė, kad neturi teisės vairuoti. Alkotesteriu jam du kartus buvo tikrintas blaivumas, pirmą kartą įpūtė 1,69 % promilės, antrą kartą – 1,56 % promilės. Jam žinoma, kad automobilis gali būti konfiskuotas. Dėl savo poelgio labai gailisi ir pasižada daugiau neblaivus nebevairuoti. Nurodė, kad automobilio atsiimti neketina, todėl neprieštarauja, kad teismas jį konfiskuotų (b. l. 116-119, 124-127, 131-132).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš liudytojos V. B. apklausos protokolo matyti, kad su R. S. yra pažįstama jau senai, tačiau jau kuris laikas jie yra pora, kartu negyvena. 2019 m. balandžio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, tai galėjo būti savaitgalis prieš R. S. sulaikymą, ji nuvažiavo pas R. S. į svečius, (duomenys neskelbtini). Ten ją nuvežė pažįstamas automobiliu. V. B. su R. nusprendė važiuoti pas V. B. į namus, į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti, susipažinti su jos mama. Tuomet autobusu jie abu grįžo į V. B. namus. Ten girtavo, gėrė alkoholį. Prieš kelias dienas iki to V. B. iš romų tautybės jaunuolio, kurio duomenų nežino (duomenys liko kitame telefone, kuris sugedo) (duomenys neskelbtini) nusipirko automobilį „Mercedes Benz A140“, valstybinis Nr. mintinai nepamena. Sutarė, kad 2019 m. balandžio 8 d. automobilio pardavėjas atvažiuos į (duomenys neskelbtini) sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir V. B. įregistruos jį savo vardu. Tai 2019 m. balandžio 8 d. V. B. paprašė R., kad jis ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini), kur turėjo susitikti su tuo asmeniu, su savimi vežėsi tuščius pirkimo-pardavimo sutarties blankus, kurie liko automobilyje. V. B. vairuotojo pažymėjimo neturi, nevairuoja, automobilį pirko tam, kad nereikėtų prašinėti draugų ir pažįstamų pavežti, o galėtų kas nors iš jos artimųjų, turinčių teisę vairuoti, ją pavežti, kur jai reikia. R. 2019 m. balandžio 8 d. dienos metu dar gėrė alaus, buvo apgirtęs. V. B. manė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, be to, nemanė, kad jis toks neblaivus. Jiems važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi R. buvo neblaivus, automobilis buvo paimtas, kartu pareigūnams pateikė ir automobilio registracijos liudijimą. Automobilį pirko už 150 eurų, tai visa suma, kokios prašė pardavėjas. V. B. pirko ne iš tos moters, kurios vardu registruotas automobilis, po jos dar automobilis turėjo savininkų. Tos moters nepažįsta. Automobilis priklauso jai, tik nebuvo įforminti registracijos dokumentai ir nesurašyta pirkimo-pardavimo sutartis, nes nespėjo. Neprieštarauja, kad automobilis „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu būtų konfiskuotas (b. l. 58-60, 62-63).
Iš liudytojos L. G. apklausos protokolo matyti, kad tiksliai datos neprisimena, tačiau 2018 m. vasarą pardavė jos vardu registruota automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo blogo stovio, remontuoti neapsimokėjo, todėl nusprendė jį parduoti. Laikraštyje pamatė skelbimą apie superkamus automobilius ir paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, kurio šiai dienai išsaugojusi neturi. Automobilį atvyko pirkti jaunas vyras, apie 30-35 metų amžiaus, galimai lietuvis, nes kalbėjo be akcento. Su pirkėju ji nuvažiavo į „Regitra“ ir tą pačią dieną automobilį išregistravo, tačiau jai labai nepatiko dėl kokių priežasčių nebuvo įrašyti pirkėjo duomenys, tačiau „Regitros“ darbuotojas ją ramino, jog daugelis taip daro. Pirkėjas tikino, kad automobilį parduos į metalo laužą, anot jo, problemų dėl taip sudarytos sutarties tikrai nebus. Pirkėjo atpažinti negalėtų, jo bruožų neįsidėmėjo. R. S. ji nepažįsta, apie jį jokių duomenų nežino. V. B. taip pat nepažįsta, apie ją jokių duomenų nežino, nebendrauja (b. l. 54-55).
Iš liudytojo G. R. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. balandžio 8 d. dirbo ekipaže radijo šaukiniu „1909“ kartu su specialistu S. R.. 17.32 val. radijo ryšiu iš budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Tarnybiniu automobiliu vyko nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo ir pastebėjo keliu link (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį minėtą automobilį. Kai jis pravažiavo, patrulių ekipažas apsisuko ir įjungęs švyturėlius bei garsinį signalą, minėtą automobilį sustabdė. Automobilis buvo sustabdytas pusiaukelėje, maždaug ties (duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus, S. R. nuėjo prie vairuotojo, o jis liko automobilyje, radijo ryšiu informavo budėtoją, kad sustabdė automobilį. Tuomet pasiėmė iš automobilio alkoholio kiekio matuoklį ir nuėjo prie sustabdyto automobilio. Su vairuotoju bendravo S. R., šalia vairuotojo sėdėjo moteris. Buvo matyti, kad jie abu yra romų tautybės. Vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, sakė, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti, jis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - asmens tapatybės kortelę. Pareigūnai nustatė, kad minėto automobilio vairuotojas yra R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) rajone. Vyriškis pareigūnams paaiškino, kad yra neblaivus, paskutinį kartą alkoholį vartojo maždaug prieš valandą. Pradėjus pildyti neblaivumo nustatymo aktą, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinta bendra asmens būklė - eiti tiesia linija R. S. negalėjo. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM - 0416, patikros Nr. 0848610, pirmą kartą, t. y. 17.36 val. jam nustatytas 1,69 % promilės girtumas be paklaidos. Vairuotojas su rodmenimis sutiko. Antrą kartą – 17,54 val. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1.56 % promilės girtumas. Vairuotojas su rodmenimis sutiko, akte pasirašė. R. S. buvo informuotas, kad nesutikdamas su rezultatais ne vėliau kaip per valandą gali kreiptis į medicinos įstaigą, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra savo lėšomis, tačiau jis sutiko su rodmenimis ir į medicinos įstaigą vykti atsisakė. Vairuotojas buvo sulaikytas, apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis, kuris po apžiūros buvo išgabentas saugojimui į (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-42).
Iš 2019 m. balandžio 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda už pėdos - negali, stovėdamas piršti pataikyti į nosies galą - gali. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0416, patikros sertifikatas Nr. 0848610 pirmuoju tikrinimu 17.36 val. nustatytas 1,69 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 17.54 val. nustatytas 1,56 prom. girtumas. Asmuo nevengia neblaivumo patikrinimo, su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 27-29).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz A140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-13).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz A140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su PVM 1030 eurų (b. l. 30).
VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz A140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis savininkas buvo L. G.. 2018 m. gegužės 2 d. išduota pažyma apie automobilio išregistravimą (b. l. 46-48).
Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S. 2019 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM – 0416, 17.36 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,69 promilės neblaivumas, o 17.54 val. nustatytas 1,56 promilės neblaivumas. Sėsdamas už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būklės vairuodamas automobilį kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu, tik prašo esant galimybei sumažinti skiriamą bausmę (b. l. 147-149). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. R. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, jis anksčiau teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą (b. l. 65-79, 80-82), baustas administracine tvarka (b. l. 83-86), bedarbis, psichikos sveikatos centro registruotas, nuo 2012 m. sausio 4 d. gydosi VPPC Psichikos skyriuje, diagnozė F11.3 (psichikos ir elgesio sutrikimas dėl opiatų vartojimo, abstinencijos būklė). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertas V. D. nurodė, kad pagal diagnozę F 11.3 R. S. psichiatrijos konsultacija netikslinga ir nereikalinga. Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 92-94). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – prokurorės pareiškime siūlomą areštą, jo trukmę nustatant didesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, bausmę skiriant atlikti areštinėje įprasta tvarka. Siūloma bausmė savo dydžiu atitinka teisingumo bei proporcingumo principus, skirti arešto bausmę trumpesniam laikotarpiui pagrindo nėra.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė kaltinamajam R. S. prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. S. padarė tyčinį nusikaltimą – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę – automobilį. Be to, kaltinamasis nurodė, kad jis neturi teisės vairuoti, niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau vis tiek sėdo už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai liudija apie itin neatsakingą kaltinamojo požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, vadovaujantis BK 68 straipsniu tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Prokurorė taip pat prašo kaltinamajam skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės nuosavybėn automobilį „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodytas automobilis yra išregistruotas 2018 m. gegužės 2 d. (b. l. 47), o paskutinis jo valdytojas- savininkas – L. G.. Apklausos metu liudytoja L. G. parodė, kad automobilį pardavė ir jis jai nebepriklauso. Taip pat liudytoja V. B. parodė, kad automobilis priklauso jai, šį pirko už 150 eurų, tik nebuvo įforminti registracijos dokumentai ir nesurašyta pirkimo - pardavimo sutartis. Liudytoja V. B. patvirtino, kad kaltinamajam leido vairuoti automobilį, nes manė, kad šis turi teisę vairuoti, tačiau neneigė žinojusi, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Taigi, byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, tačiau minėto automobilio savininkė leido juo naudotis kaltinamajam, žinodama, jog jai priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui – automobilio vairavimui esant neblaiviam. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas kaltinime nurodyto automobilio „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45) konfiskavimas valstybės naudai.
Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 8 d. 17.36 val. iki 2019 m. balandžio 10 d. 14.15 val. (2 paros) (b. l. 100-102, 104-105).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 135-143) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktinos galioti, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, o asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma prie bylos, grąžintina R. S..
Iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos priverstinio automobilio „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidos – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidos – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kurios BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu laikytinos proceso išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje įprasta tvarka.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 8 d. 17.36 val. iki 2019 m. balandžio 10 d. 14.15 val. (2 paras).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 4 dalies 1 punktu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris saugomas (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.
R. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma prie bylos, grąžinti R. S..
Priteisti iš R. S. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priverstinio automobilio „Mercedes Benz A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidas – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidas – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.
Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išaiškinti R. S., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-61 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.