- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-153-519/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48247-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Aivaras Raišutis, Jurgita Šlapaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. gynėjo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (kojos sužalojimas su cigarete) ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (kakle padaryti sužalojimai ir įpjovimas žaste) ir skirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. B. skirta subendrinta – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. kovo 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas J. B. laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 11.15 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. kovo 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo J. B. valstybės naudai priteista 202,46 Eur suma už nukentėjusiajai nepilnametei V. V. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. B. nuteistas už tai, kad jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. V., o būtent: 2019 m. lapkričio 11 d. apie 09.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu su nepilnamete sugyventine V. V., tyčia užgesino cigaretę į nukentėjusiosios V. V. kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - IIA laipsnio nudegimus kairėje šlaunyje.
1.1. Be to, J. B. nuteistas už tai, kad jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. V. ir 2019 m. lapkričio 11 d. apie 22.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu su nepilnamete sugyventine V. V., tyčia suėmė ranka gulinčiai lovoje nukentėjusiajai V. V. už kaklo ir pradėjo smaugti, nukentėjusiajai išsilaisvinus jis ją parvertė ant lovos ir užlipęs ant nukentėjusiosios peiliu įpjovė V. V. į kairįjį žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus kairiame žaste.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. B. gynėjas advokatas Aivaras Raišutis prašo išteisinti J. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties dėl kojos sužalojimo su cigarete, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties dėl kakle padarytų sužalojimų ir įpjovimo žaste, panaikinti priteistas turtines žalas. Nepatenkinus šio prašymo, prašo sušvelninti J. B. paskirtą bausmę.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neišsiaiškino bylos esmės, neteisingai suprato faktines bylos aplinkybes, nepakankamai motyvavo savo išvadas bei neteisingai vertino įrodymų visumą. Teigia, kad teismas neanalizavo ir neišsprendė visų prieštaravimų, kuriuos nurodė gynyba bylą nagrinėjant teisme, todėl bet koks prieštaravimas ir neatitikimas turėjo būti vertinamas kaltinamojo naudai, tačiau šio esminio nekaltumo prezumpcijos principo šioje byloje nebuvo paisoma. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, netikslūs, tačiau teismas nesiekė atskleisti visų bylai svarbių aplinkybių ir tiksliai bei teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką ar jos nebuvimą.
2.2. Gynėjo teigimu, kritiškai vertinami liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Nurodo, kad J. B. ne kartą nurodė, jog jis neatliko jokių tyčinių veiksmų prieš nukentėjusiąją V. V.. Teigia, jog net nuosprendyje nurodoma, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai skiriasi. Pasak gynėjo teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagristos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).
2.3. Pažymi, jog nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu skyrėsi, todėl mano, kad teismas jos parodymus vertino netinkamai. Teigia, kad teismas nevertino nukentėjusiosios veiksmų, jos priešiškumo, konfliktiškumo, nuteistojo atžvilgiu. Gynėjo teigimu, tokios faktinės aplinkybės yra labai svarbios tiek kvalifikuojant nusikalstamą veiką, tiek ir nustatant bausmės dydį. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad J. B. nepripažino savo kaltės, jog byloje esanti specialisto išvada prieštarauja byloje esančiai medžiagai, nukentėjusiosios V. V. parodymams. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. pati nurodė, jog melagingai pranešė apie nutikusi įvykį. Nurodo, kad teisme apklausta ekspertė K. Š. paaiškino, jog V. V. buvo apžiūrėta pas ją skyriuje. Jai buvo nustatytos intraodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimas kairiame žaste ir 2A laipsnio nudegimai kairėje šlaunyje. Intraodinės kraujosruvos kairiame žaste padarytos kontaktuojant kietu buku daiktu arba daiktais, odos nubrozdinimas kairiame žaste padarytas kontaktuojant kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, o 2A laipsnio nudegimai kairėje šlaunyje buvo padaryti aukštos temperatūros poveikyje. Taip pat nurodyta, kad nurodyti pažeidimai buvo padaryti 1-3 parų laikotarpiu. Pasak gynėjo specialisto išvada ir ekspertės paaiškinimai skiriasi. Teigia, kad išvadoje nurodyta, jog sužalojimas padarytas kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tačiau tai nereiškia, kad sužalojimas galėjo būti padarytas su peiliu, nes daiktas nurodytas konkrečiai kaip bukas. Ekspertė K. Š. konkrečiai nenurodė, kad sužalojimas V. V. galėjo būti padarytas konkrečiai su peiliu. Taip pat, remiantis ir pateikta medžiaga byloje, gynėjo teigimu, nukentėjusioji pati sau galėjo padaryti nurodytus sužalojimus, ką 2019 m. gruodžio 3 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir patvirtino. Nukentėjusioji paaiškino kokia buvo tikroji situacija dėl įvykusių įvykių ir tai, kad nudegimas ant šlaunies atsirado netyčia, o apie žaizdą žasto srityje net nekalbėjo. Pasak gynėjo, šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji nepatyrė jokios žalos iš J. B., nes nudegimas šlaunyje atsirado netyčia, o žasto srityje sužalojimą pasidarė pati sau. Mano, kad jei nukentėjusioji būtų dalyvavusi teismo posėdyje, tai būtų palaikiusi savo paskutinius parodymus, kuriuos pateikė 2019 m. gruodžio 3 d. ir atsisakiusi savo pirminių kaltinimų J. B..
2.4. Gynėjo teigimu, nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Nurodo, kad šiuo nagrinėjamu atveju J. B. neprisipažino padaręs nuosprendyje nurodytų sužalojimų, o nukentėjusiosios patikslinti parodymai atitiko iš tikro susidariusia situaciją.
Šalies argumentai
2.5. Nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) fiksuoti tik formaliai. Pasak gynėjo, remiantis anksčiau skunde nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad J. B. veiksmai privalo būti vertinami kaip mažareikšmiai. Pažymi, kad ekspertė nenurodė, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, odos nubrozdinimus dešinės žasto srities negalėjo pasidaryti pati nukentėjusioji, nes ši lokalizacija yra laisvai pasiekiama kaire ranka. Šiuos argumentus, pasak gynėjo, patvirtina ir liudytojos (nukentėjusiosios sesers) R. V. parodymai teismo posėdyje. Todėl mano, kad įvertinus nukentėjusiosios parodymus, jos duotų parodymų nenuoseklumą, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai neabejotinai patvirtina, kad juos padarė būtent J. B..
2.6. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme nuteistasis neigė kaltinime nurodytą dieną tyčia smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu. Netgi tikint nukentėjusiąja, jog minėtą dieną tarp jos ir J. B. buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau išskyrus nukentėjusiąją ir J. B., kitų asmenų tame kambaryje nebuvo, o specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų vienareikšmiškai nepatvirtina, jog sužalojimus nukentėjusiajai padarė būtent nuteistasis ar jie buvo padaryti tyčia. Pasak gynėjo, byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų nukentėjusiosios pirminius parodymus, kad J. B. prieš ją smurtavo tyčia, bei iš kurių būtų galima spręsti apie jo kaltės formą. Netgi tikint nukentėjusiosios teiginiais, kad J. B. ją sužalojo, pasak gynėjo, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusios pateiktos pirminės apklausos nurodomos aplinkybės nepaneigia to, kad nuteistasis neturėjo jokio tikslo sužaloti nukentėjusiąją ir jai sukelti fizinį skausmą. Sutinka, kad J. B. veiksmai nėra priimtini bei atitinkantys visuotinai tinkamo elgesio taisykles, tačiau vien tai, kad nuteistasis elgėsi spontaniškai ir galbūt netinkamai, negali būti vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nesant būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą, nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
2.7. Nurodo, kad nuteistasis ankščiau yra teistas, teistumas neišnykęs, duomenų neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį byloje nėra, jis turi šeimą, gyvena kartu su nukentėjusiąja, kuri laukiasi vaiko. Būdamas laisvėje J. B. gali dirbti ir išlaikyti šeimą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. B. ir jo gynėjas, nukentėjusioji V. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo J. B. gynėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl J. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai konstatuota, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl prašo J. B. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties dėl kojos sužalojimo su cigarete, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties dėl kakle padarytų sužalojimų ir įpjovimo žaste, panaikinti priteistas turtines žalas. Taip pat nesutinka ir su J. B. paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti. Mano, kad J. B. veiksmai privalėjo būti vertinami kaip mažareikšmiai. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas
5. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, įvertinęs nukentėjusiosios V. V. parodymus duotus iš karto po įvykio, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apeliacinės instancijos teisme, liudytojos R. V. parodymus, ekspertės paaiškinimus, ištyręs kitus byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam J. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai J. B. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Priešingai, nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl J. B. kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami bei fragmentiškai cituodami, nėra pagrindas J. B. išteisinti ar konstatuoti, jog J. B. kaltė grindžiama prielaidomis, ar jo veiksmai turėjo būti laikomi mažareikšmiais.
6. Nuteistasis J. B. tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme savo kaltę neigė, nurodydamas, kad cigaretės nuorūkos į nukentėjusiosios šlaunį negesino, o tiesiog, norėdamas išmesti cigaretę pro nukentėjusiosios kojas, pataikė į jos šlaunį ir ją nudegino. Sužalojimų ant V. V. kūno nematė jokių, rankas ji buvo seniai susipjausčiusi, žastą ji nusibrozdino darbe nešdama vazonus, o kakle žymė galėjo atsirasti nuo bučinio.
6.1. Šią nuteistojo nurodytą versiją nukentėjusioji V. V. patvirtino tik apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Paaiškino, kad norėdama J. B. atkeršyti už jos sulaužytą telefoną, duodama parodymus tyrėjui ji melavo. Parodė, kad J. B. rūkė tualete ir jam netyčia iškrito ta cigaretė jai ant kojos. Įvykio su peiliu nebuvo, o žymė kakle, tai buvo „nasosas“. Ryte nuvažiavo pas sesę ir paskambino policijai sakydama, kad jis ją smaugė. Ji jam keršijo, nes jis jau ketvirtą telefoną jai sudaužė (1 t., b. l. 87–88). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji V. V. taip pat tvirtino, kad pirmieji jos parodymai buvo melas, o antrieji – teisingi. Parodė, kad K. B. apkaltino iš keršto, nes jis sudaužė jos telefoną, jai su cigarete J. B. nudegino koją netyčia, jog ji pati įsibrėžė su nagu, o ne J. B. su peiliu, kakle mėlynė, tai buvo nasosas. Taip pat parodė, kad jai gulinčiai lovoje J. B. suėmė už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Taigi nukentėjusioji apklausta apeliacinės instancijos teisme laikėsi savo parodymų duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad J. B. atkeršyti už jos sulaužytą telefoną, duodama parodymus tyrėjui ji melavo, tačiau tuo pačiu pripažino, t. y. patvirtino savo pirminius parodymus, kad J. B. vis gi jos atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus. Nors apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji tvirtino, kad duodama parodymus tyrėjui ji melavo apie J. B. atliktus smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, tačiau tokie jos parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes jie neatitinka kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos ir tuo pačiu teikia pagrindą juos vertinti kaip nepatikimus, sąlygotus siekio padėti nuteistajam. Tokią išvadą leidžia daryti ir nukentėjusiosios V. V. J. B. siųsto (2019 m. lapkričio 27 d. poėmio metu paimto) laiško turinys: „Labas, jeigu tu sutinki darom taip, gruodžio 3 d. bus teismas aš pasakau kad buvo melagingi parodymai kad koja nusideginau pati o kaklas tai tu nasosa padaręs buvai. O aš melavau dėl to kad norėjau atkeršyti kad telefona sudaužej <...>“ (1 t., b. l. 122–127). Pažymima, kad būtent tokias laiške nurodytas aplinkybes nukentėjusioji V. V. ir nurodė 2019 m. gruodžio 3 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kuriuos iš dalies ji patvirtino ir apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Paaiškinti, kodėl rašė tokio turinio laišką J. B., apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji V. V. paaiškinti negalėjo.
6.2. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios V. V. duotus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apeliacinės instancijos teisme, taip pat ir nuteistojo J. B. nurodomą įvykio versiją, paneigia kiti byloje esantys objektyvūs duomenys.
6.2.1. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio aplinkybėse nustatytu laiku V. V. buvo padaryti sužalojimai: intraodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimas kairiame žaste; II A laipsnio nudegimai kairėje šlaunyje Intraodinės kraujosruvos kakle padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Odos nubrozdinimas kairiame žaste padarytas kontaktuojant su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. II A laipsnio nudegimai kairėje šlaunyje padaryti aukštos temperatūros poveikyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 100).
6.2.2. Ekspertė K. Š. patvirtindama savo pateiktą išvadą, tiek duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nurodė, kad intraodinės kraujosruvos kakle buvo padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu arba daiktais, odos nubrozdinimas kairiame žaste padarytas kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, o 2A laipsnio nudegimai kairėje šlaunyje buvo padaryti aukštos temperatūros poveikyje. Paaiškino, kad apžiūrint pūslelės buvo užsidengusios „šašeliu“. Nežino, kiek reikia laikyti karštą daiktą prispaudus, kad atsirastų toks nudegimas, tačiau reikia šiek tiek ilgesnio laiko, o ne momentinio. Viskas priklauso nuo karštumo. Kadangi buvo padarytas 2A laipsnio nudegimas, tai tas nudeginimo laikas turėjo būti užtrukęs. Paaiškino ir tai, kad mažai tikėtina, kad toks nudegimas atsirastų iš rankų krentant cigaretei ant žemės laisvo kritimo metu ir kontaktuojant su apnuoginta kūno dalimi, kai cigaretė atsimuša į kūną ir nukrenta ant žemės, nes kontaktas turi būti ilgesnis. Jei cigaretė nukrito ant kūno ir iš karto nuo jo nenukrito, tai neatmetama galimybė, kad būtų galėjusi tokį sužalojimą padaryti, nes tokiam sužalojimui reikėjo truputėlį ilgesnio laiko, tačiau negali pasakyti, būtent kokio laiko. Taip pat mažai tikėtina, kad sužalojimai kakle buvo padaryti bučinio metu, nes makromorfologinis vaizdas ir dydžiai skiriasi, t. y. kitaip atrodo žymė padaryta bučinio metu. Odos nubrozdinimas kairiame žaste buvo padarytas kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, nes jo plotis yra siauras. Taip pat paaiškino, jog neatmetama galimybė, kad tas daiktas galėjo būti peilis, kadangi jis gali pasižymėti aštriomis pjaunančiomis savybėmis, o kitoje pusėje būti kietas bukas ribotą paviršių turintis daiktas. Tiek įpjovimas, tiek paviršinis odos nubrozdinimas laikui praėjus duoda panašų vaizdą.
6.3. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tiek specialisto išvada, tiek ir ekspertės K. Š. paaiškinimai neatitinka nukentėjusiosios K. V. nurodytų įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog specialisto išvadoje V. V. užfiksuoti sužalojimai, ekspertės paaiškinimai dėl V. V. padarytų sužalojimų lokalizacijos, nors ir tikėtino pobūdžio, tačiau atitinka nukentėjusiosios 2019 m. lapkričio 13 d. apklausos metu nurodytas aplinkybes, kad J. B. priėjo prie jos ir užgesino į jos koją cigaretę, jis ją užgesino į kairės kojos šlaunies išorinę pusę, jai skaudėjo, kad J. B. sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, juto skausmą, pradėjo dusti, tokias aplinkybes ji patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, bei tai, kad J. B. rankoje turėdamas peilį jį prilietė prie jos kairės rankos žasto ir įpjovė į ranką (1 t., b. l. 37–39).
6.4. Be to, nukentėjusiosios R. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja R. V.. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesą, papasakojo tai, ką jai V. papasakojo. Liudytoja parodė, kad V. jai paskambino verkdama, sakė, kad susipyko su J., jis ją norėjo papjauti. Liepė jai ateiti pas ją. Ji atėjo pas ją verkdama, pasakojo, kad vakar susipyko su J. ir jis jai su peiliu įpjovė į ranką, matė įbrėžimą. V. taip pat pasakojo, kad jis ją apvertė su lova, užgesino į jos koją cigaretę, apipylė su vandeniu. Ji buvo labai išsigandusi. Sužalojimus matė, jie buvo ir tikrai V. jų pas ją pati nepasidarė.
6.5. Nukentėjusiosios V. V. nurodytas aplinkybes, kad ją namuose sumušė sugyventinis, puolė peiliu, įpjovė į dešinės rankos žąstą, konflikto metu pargriovęs ant lovos ir suėmęs už kaklo bei smaugdamas sukėlė fizinį skausmą, patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 37–39), 2019 m. lapkričio 12 d. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 27–30), užfiksuoti duomenys.
6.6. Šiuo nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, aptartų įrodymų visuma patvirtina pirminius, 2019 m. lapkričio 13 d. apklausos metu, nukentėjusiosios V. V. parodymus, kad J. B. prieš ją smurtavo tyčia, padarė jai sužalojimus, kurie pagal specialisto išvadą, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios V. V. parodymai duoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu negali būti pripažinti patikimais, nes jie prieštarauja anksčiau aptartų įrodymų visumai, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas J. B. kaltės klausimą pagrįstai nesirėmė šiais nukentėjusiosios duotais parodymais.
6.7. Remdamasi aptartų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo J. B. kaltę, jog konflikto metu su sugyventine V. V., jis tyčia užgesino cigaretę į nukentėjusiosios V. V. kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – 2A laipsnio nudegimus kairėje šlaunyje ir konflikto metu su sugyventine V. V. jis tyčia suėmė ranka gulinčiai lovoje nukentėjusiajai V. V. už kaklo ir pradėjo smaugti, nukentėjusiajai išsilaisvinus jis ją parvertė ant lovos ir užlipęs ant nukentėjusiosios peiliu įpjovė V. V. į kairįjį žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus kairiame žaste.
6.8. Taigi išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama nuteistojo J. B. gynėjo apeliaciniame skunde, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. B. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas J. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų ir juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J. B. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl nuteistojo J. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
7. Apeliaciniame skunde keliamas ir įvykdytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo klausimas, nurodant, kad nuteistasis neturėjo jokio tikslo sužaloti nukentėjusiąją ir jai sukelti fizinį skausmą, jog elgėsi spontaniškai ir galbūt netinkamai.
7.1. Pažymėtina, jog pagal BK 37 straipsnio nuostatas, nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016 ir kt.).
7.2. Vertinant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis savo neteisėtais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, kėsinosi į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Kaip nustatyta anksčiau aptartais įrodymais, jog kilus žodiniam konfliktui tarp nuteistojo J. B. ir nukentėjusiosios V. V., J. B. įtakotas pykčio, užgesino cigaretę į nukentėjusiosios V. V. kairės kojos šlaunį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai ne tik skausmą, bet ir padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – 2A laipsnio nudegimus kairėje šlaunyje. Po to J. B. nusiramino ir jie abu išvažiavo pas gydytoją bei į jos darbovietę. Tos pačios dienos vakare, namuose jie vėl pykosi. Apie 22 val., kai abu gulėjo lovoje, J. B. pasigirdo, kad ji jam pasakė „Eik nachui“, tada J. B. atsisukęs sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, V. V. juto skausmą, pradėjo dusti, pasijuto blogai – ją supykino. Grįžusi iš vonios kambario jie vėl toliau ginčijosi su J. B. ir tada jis ją pervertė ant lovos užlipo, apžergė ir rankoje turėdamas peilį jį prilietė prie V. V. kairės rankos žasto ir įpjovė į ranką. Nors tarp nuteistojo J. B. ir nukentėjusiosios V. V. buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau byloje nenustatyta jokių nukentėjusiosios atliktų nepriimtinų veiksmų, nukreiptų į nuteistąjį, kas būtų paskatinę nuteistąjį nusikalsti. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo veiksmai buvo tyčiniai, nuteistasis siekė nukentėjusiajai sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir savo veiksmais – cigaretės užgesinimu į nukentėjusiosios kairės kojos šlaunį, sugriebimu už kaklo smaugti, peiliu įpjauti į ranką – ją sužaloti. Be to, tyčinis smurtinis nusikaltimas įvykdytas prieš savo šeimos narį – sugyventinę, kuri įvykio metu buvo penktą mėnesį nėščia.
7.3. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto V. V. ne tik jautė fizinį skausmą, bet jai buvo padaryti sužalojimai, ji buvo išsigandusi, ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog J. B. veiksmais sukeltų padarinių rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti J. B. įvykdytas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas mažareikšmėmis ir, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau aukščiau padaryta išvada dėl BK 37 straipsnio taikymo negalimumo šiuo konkrečiu atveju atitinka vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kad paprastai mažareikšmėmis nepripažįstamos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Esant nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai prašymas dėl BK 37 straipsnio taikymo atmetamas, kaip nepagrįstas.
Dėl paskirtos bausmės
8. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajam J. B. paskirta bausme. Gynėjas prašo nuteistajam J. B. skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad duomenų neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį byloje nėra, jis turi šeimą, gyvena kartu su nukentėjusiąja, kuri laukiasi vaiko, būdamas laisvėje gali dirbti ir išlaikyti šeimą.
8.1. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalį, padarymą, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
8.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). J. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 6 kartus, paskutinį kartą teistas už analogiškų veikų prieš tą pačią nukentėjusiąją padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, iki sulaikymo dirbo. Nuteistojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. B. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. B. ir jo padarytų veikų pavojingumą didina, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu būdamas teistas už smurtą V. V. atžvilgiu, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir šios bausmės vykdymas buvo atidėtas, net nepradėjus vykdyti teismo paskirtų įpareigojimų pagal minėtą nuosprendį, jis padarė analogiškas nusikalstamas veikas tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu.
8.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas J. B. elgesys nėra atsitiktinis, jog jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. B. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam J. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra pagrindo.
8.5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistajam J. B. skyrė mažesnes nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta.
8.6. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšis ir jų dydžius, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo J. B. skirti švelnesnes bausmės rūšis ar mažinti paskirtų ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Apylinkės teismas bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes parinko švelnesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą. Bendrindamas bausmes su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą bendrinimo būdą, subendrino bausmes vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, ir teisingai paskyrė J. B. galutinę subendrintą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kolegijos nuomone, taip pat nėra per griežta.
8.7. Nuteistojo J. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, jog jis turi šeimą, gyvena kartu su nukentėjusiąja, kuri laukiasi vaiko, būdamas laisvėje gali dirbti ir išlaikyti šeimą, nemenkina nuteistojo J. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti nuteistojo J. B. baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, sušvelninti nuteistajam J. B. paskirtą bausmę apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
9. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti priteistas turtines žalas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas ir klausimas dėl turtinės žalos nebuvo sprendžiamas. Šioje byloje iš nuteistojo J. B. buvo priteistos tik teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajai nepilnametei V. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
9.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nepilnametei nukentėjusiajai V. V. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Jurgita Šlapaitienė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiajai nepilnametei V. V. padarytų nusikalstamų veikų skaičių, sunkumą, bylos apimtį, bei tai, kad advokatė J. Šlapaitienė atstovaudama nukentėjusiąją dalyvavo ne viename teismo posėdyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 202,46 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma už nukentėjusiajai nepilnametei V. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo J. B. valstybės naudai yra pagrįsta, proporcinga, todėl mažinti priteistą proceso išlaidų sumą, ar proceso išlaidas nepriteisti, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. B. gynėjo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą.