Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., atsakovo atstovei Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – antstolė E. M.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintame skunde (b. l. 4-5) paaiškino, kad Teisingumo ministerija jam neatsakė, kuris iš antstolės E. M. pateiktų kvitų (serija USA Nr. 1147055, išduotas 2003 m. lapkričio 11 d., ir USA Nr. 1158228, išduotas 2004 m. spalio 4 d.), atitinka antstolių vykdymo išlaidų dydžius, numatytus Sprendimo vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432.

2007 m. kovo 9 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė nagrinėti jo skundą dėl Teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. (1.23.)-7R-2378 pagrįstumo, tačiau priėmė sprendimą dėl ministerijos 2006 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (1.23)7R-9339, nors šis raštas nebuvo skundžiamas Komisijai. 2006 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į ministeriją, norėdamas išsiaiškinti priežastį, kodėl E. M. skirtingai pildo antstolio išduodamus kvitus, t. y. prie vienų sumų prideda PVM, prie kitų – ne. Gavo atsakymą su išaiškinimu, kodėl antstolė taip daro. Sužinojęs tokių jos veiksmų priežastį, 2007 m. sausio 22 d. ministerijos paklausė, ar teisėtai E. M. skirtingai pildo antstolių kvitus, kartais PVM menamai išskaičiuoja iš Sprendimo vykdymo instrukcijoje numatytų įkainių, kartais skaičiuoja pridedama PVM virš Sprendimo vykdymo instrukcijoje numatytų įkainių. Daro išvadą, ministerijai buvo pateikti visiškai skirtingi paklausimai.

Tvirtina, kad 2006 m. spalio 16 d yra priimtas Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-763-721/2006 dėl antstolio kvite serija USA Nr. 1147055 paimtų pinigų kiekio teisėtumo, tačiau neprašo teismo sprendimo pakeisti ar jo nevykdyti.

Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. sprendimo matyti, kad klausimą dėl kvito serija USA Nr. 1147055 teismas jau išnagrinėjo ir pareiškėjo reikalavimą atmetė. Institucija pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. gali nenagrinėti skundo, jeigu teismas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems, taip pat ir valstybinėms institucijoms. Todėl negali nesivadovauti įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. sprendimu, priimtu tuo pačiu klausimu ir dėl to paties dalyko. Dėl pareiškėjo minimų aplinkybių, taip pat dėl kvito serija USA Nr. 1158228 surašymo ministerija aiškinosi atlikdama antstolės veiklos patikrinimą, šiuo klausimu išsami informacija pareiškėjui buvo pateikta 2006 m. gruodžio 14 d. raštu Nr.(1.23.)-7R-9339. Atsakymuose pareiškėjui buvo nurodyta, kokie yra ginčijamų veiksmų įkainiai atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Antstolės E. M. išduotų kvitų USA Nr. 1158228 ir Nr. 1147055 teisėtumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti.

Be to, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. (18.3-3 l-2)-R-7689 matyti, kad ši institucija laikosi pozicijos, jog antstoliai už teikiamas paslaugas turi mokėti PVM. Ministerija 2006 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (1.23.)-7 R- 9340 paprašė Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyrių atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau atsakymas kol kas nėra gautas. 2006 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (1.23)-7 R-9339 pareiškėjui buvo išaiškinta kad PVM mokėjimo į valstybės biudžetą ministerija nekontroliuoja. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo pridedant PVM ar ne klausimas teismų praktikoje vertinamas nevienodai, tačiau tai nepagrindžia antstolės bei institucijos veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, kadangi šį klausimą reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Prašė priteisti turėtas kelionės išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos ginčo dalykas – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas nutraukti bylą pagal pareiškėjo skundą dėl to, kad praleistas terminas kreiptis į Komisiją su skundu.

Nustatyta, kad A. Č. 2006 m. lapkričio 2 d. prašymu (b. l. 47-48) kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas atsakyti į devynis jo suformuluotus klausimus: 1) kodėl antstolė E. M., būdama PVM mokėtoja, kvite serija USA Nr. 1158228, išduotame 2004 m. spalio 4 d., nėra paskaičiavusi PVM? 2) kiek lėšų turi pasisavinti E. M., kad jos antstolių kontoroje būtų atlikta revizija? 3) Kodėl E. M., būdama PVM mokėtoja, kvite serija USA Nr. 5457232, išduotame 2006 m. vasario 20 d., piniginę sumą nurodo pridedant 18 proc. PVM ir kvite PVM išskiria atskirai bei kitus klausimus. A. Č. buvo atsakyta Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus 2006 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-9339 (b. l. 97-98). Pareiškėjas 2007 m. sausio 22 d. prašymu (b. l. 37-38) kreipėsi į Teisingumo ministeriją, formuluodamas tris konkrečius paklausimus:

1) ar antstolė E. M. už dokumento patvirtinimą teisėtai paėmė 3,54 Lt (kvito serija USA Nr. 1147055)?

2) ar antstolė E. M. už dokumento patvirtinimą teisėtai paėmė 10 Lt (kvito serija USA Nr. 1158228)?

3) kuris iš pateiktų antstolės kvitų atitinka antstolių vykdymo išlaidų dydžius, nustatytus ministerijos?

Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius 2007 m. kovo 1 d. rašte Nr. (1.23.)-7R-2378 (b. l. 46) pažymėjo, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra procesinis veiksmas ir tik teismas gali įvertinti, ar vykdymo išlaidas antstolis paskaičiavo teisingai.

2007 m. kovo 5 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir prašė įpareigoti Teisingumo ministeriją aiškiai įvardinti, kuris iš pateiktų E. M. kvitų atitinka ministerijos nustatytus antstolių vykdymo išlaidų dydžius. Komisija bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 1 d. rašto Nr. (1.23.)-7R-2378 pagrįstumo nutraukė, konstatavusi, kad A. Č. praleido įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti.

Kaip matyti iš A. Č. 2007 m. sausio 22 d. prašymo turinio, jis į Teisingumo ministeriją kreipėsi su tokiu paklausimu, kurio 2006 m. lapkričio 2 d. prašyme nebuvo. 2006 m. lapkričio 2 d. prašyme pareiškėjas neprašė institucijos pateikti atsakymą dėl to, kuris iš pateiktų antstolės E. M. kvitų atitinka antstolių vykdymo išlaidų dydžius, nustatytus Teisingumo ministerijos. Kolegijos nuomone, Komisija nepagrįstai 2007 m. sausio 22 d. prašymą pripažino pakartotiniu. Be to, minėtame prašyme, priešingai nei 2006 m. lapkričio 2 d. prašyme, buvo pateikti konkretūs A. Č. atlikti paskaičiavimai dėl to, kaip turėjo būti skaičiuotinas PVM, t. y. pareiškėjas pateikė naujus, papildomus argumentus, kurių pagrįstumas turėjo būti tinkamai ištirtas. Pati Teisingumo ministerija 2007 m. sausio 22 d. pareiškėjo prašymą nagrinėjo iš esmės, nurodė 2007 m. kovo 1 d. priimto akto apskundimo tvarką, t. y. pripažindama, kad tas aktas asmeniui kelia konkrečias teisines pasekmes.

Tai, kad dėl antstolio kvito (serija USA Nr. 1147055) teisėtumo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą yra priėmęs Mažeikių rajono apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-763-721/2006), negali būti juridiniu pagrindu nutraukti bylą. Minėtas teismo sprendimas galėtų būti traktuotinas kaip įrodymas vertinant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, tačiau ne sprendžiant termino skundui paduoti klausimą.

Darytina išvada, kad Komisija nepagrįstai skundo padavimo terminą skaičiavo nuo ministerijos 2006 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (1.23.)-7R-9339 įteikimo dienos bei nepagrįstai nutraukė bylą, todėl jos sprendimas naikintinas.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai kreipimosi į administracinių ginčų komisiją terminas yra praleistas, kvaziteisminė ginčų nagrinėjimo institucija privalo atsisakyti priimti atitinkamą asmens skundą, o jį priėmus ir skundo nagrinėjimo eigoje paaiškėjus, kad skundas priimtas praleidus įstatymo nustatytus padavimo terminus – turi pagrindą skundą atmesti, nenagrinėdama jo iš esmės, o ne bylą nutraukti. Tokią išvadą suponuoja Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 40 p. nuostatų sisteminis aiškinimas. Pagal minėtą punktą, Komisija priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą (40.1 p.), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį komisijos nurodymą (40.2 p.), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (40.3 p.), nutraukti bylą kaip nežinybingą (40.4 p.). Taigi, administracinių ginčų komisija nutraukia bylą tik tuo atveju, kai ji komisijai nežinybinga. Nagrinėjamu atveju byla komisijai buvo žinybinga (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d.). Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. vasario 19 d. nutartis adm. byla Nr. A4-169/2007).

Kadangi Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai nutraukė bylą pagal A. Č. skundą dėl Teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 1 d. rašto Nr. (1.23.)-7R-2378 pagrįstumo, pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėjo ir jo skundo reikalavimo pagrįstumo neištyrė, A. Č. teisės turi būti realiai ginamos - Komisija įpareigojama pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2007 m. kovo 5 d. skundą.

Prašymas dėl transporto išlaidų atlyginimo bus nagrinėjimas įsiteisėjus teismo sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d.,

nuspren d ė:

A. Č. skundą patenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2007/03-4R-59 ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją pakartotinai išnagrinėti A. Č. 2007 m. kovo 5 d. skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.