Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam D. G.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., nevedęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) 1983-09-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems metams. 1987-04-25 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs bausmę;

2) 1991-03-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (1961 m. redakcija) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams su turto konfiskavimu. 1992-11-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 542 straipsnį, paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš vienerius metus penkis mėnesius 23 dienas;

3) 1994-02-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (1961 m. redakcija) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas keturiems metams. 1998-01-05 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs bausmę;

4) 1999-03-22 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (1961 m. redakcija) 246 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu penkiems metams su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymą “Dėl amnestijos akto”, bausmė sumažinta ½, galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. 2001-09-21 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs bausmę;

5) 2005-02-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. 2006-06-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš septynis mėnesius 10 dienų. 2007-02-02 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. 2007-09-20 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, bausmę atlikęs;

6) 2011-01-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 150 str. 1 d.- 5 m. laisvės atėmimo. Paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę 2015-08-11, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2016-04-02 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) viešajame tualete, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo fizinį smurtą prieš D. G., tai yra sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir pastūmė jį prie sienos, tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko iš nukentėjusiojo striukės kišenės pagrobė nukentėjusiajam priklausiusią 17 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 1150 eurų, 13 eurų vertės viešojo transporto kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, AB banko "DNB" dvi kortelės, parduotuvių nuolaidų kortelės.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, ir paaiškino, kad būdamas (duomenys neskelbtini) tualete pamatė, kad iš greta esančios tualeto kabinos į jį kažkas pro plyšį žiūri. Tada nuėjo pažiūrėti, kas yra kitoje kabinoje. Ten pamatė nukentėjusįjį. Supykęs ant jo, kad žiūri, jį pastūmė. Nukentėjusysis nukrito. Griūdamas pagriebė jam už striukės, kurią suplėšė, nutraukė ir rankinę „tašytę“. Dėl to supykęs jam dar sudavė porą kartų į burną, ir paėmė iš jo piniginę. Paėmęs piniginę išėjo. Piniginėje rastus pinigus išleido savo reikmėms, o buvusius dokumentus įmetė į netoliese (duomenys neskelbtini) buvusią pašto dėžutę, o pačią piniginę išmetė į šiukšlių dėžę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, baudžiamojoje byloje įrodyta byloje surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo D. G. pareiškimu bei parodymais, kad 2016-04-02 apie 10 val. jis užėjo į (duomenys neskelbtini) požeminės perėjos tualetą (duomenys neskelbtini), Kaune, kur bebūnant tualete jis nebuvo užsirakinęs durų. Netikėtai atsidarė durys ir nepažįstamas vyriškis (apie 55 metų, 175-180 cm ūgio, šviesių plaukų) iš karto rankos kumščiu smūgiavo jam į veidą ir išvadino "pyderastu". Jam atsistojus nuo tualeto užsidaryti durų ir užsirakinti, nepažįstamas vyriškis puolė jį ir pastūmė prie sienos ir iš striukės dešinės pusės kišenės ištraukė piniginę. Piniginė buvo "Puma ir Ferrari" firmos raudonos spalvos, su Ferrari firmos metaliniu logotipo ženklu. Jam iš karto pradėjo bėgti kraujas iš burnos ir nosies. Tarp jo ir nepažįstamo vyriškio įvyko grumtynės, kurių metu jis nepažįstamam vyriškiui nutraukė rankinę nuo peties, kurią įmetė į kabinos šiukšliadėžę. Tuomet nepažįstamas vyriškis pasišalino iš tualeto. Rankinę išmetė į šiukšlių dėžę, esančią tualete. Kur nepažįstamas vyriškis įsidėjo jo piniginę, nematė. Apiplėšusį vyriškį galėtų atpažinti (b.l. 8-10,24,25).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) viešajame tualete požeminiame aukšte, kur kabinos viduje šiukšliadėžėje rasta medžiaginė rankinė, kabinoje ant grindų, klozeto ir sienų raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Tualeto prieigos stebimos vaizdo kameromis (b.l.11-19).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad D. G. iš pateiktų nuotraukų nuotraukoje nr. 3 atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2016-04-02 apie 10 val. jį užpuolė (duomenys neskelbtini) tualete (b.l. 3-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G866/2016 (02), Nr. pG162/2017(02): D. G. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 33,36)

2016-04-11 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais. Apžiūros metu nustatyta, kad: 1) atidarius kompaktinę plokštelę Nr. 1 matome viršuje kairėje pusėje užrašą 2016-04-02 nuo 09.00 val. iki 11.00 val. peržiūrimas 26 kameros užfiksuotas vaizdas, kuriame matyti požeminės pėsčiųjų perėjos įėjimas-išėjimas, vaikščiojantys žmonės, nesusiję su tiriamu ikiteisminiu tyrimu. 2) atidarius kompaktinę plokštelę Nr. 2 matome viršuje kairėje pusėje užrašą 2016-04-02 nuo 09.00 val. iki 11.00 val. peržiūrimas 25 kameros užfiksuotas vaizdas, kuriame matyti požeminės pėsčiųjų perėjos koridorius, kuriuo vaikšto žmonės, nesusiję su įvykiu. 09:36:20 matome einantį nukentėjusįjį D. G. (Nr. 1), kurio rankos kišenėse, apsivilkęs juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, sportiniais juodos spalvos bateliais su baltos spalvos padais, kuris pasuka į kairę pusę. 09:40:15 matome einantį vyrą Nr. 2 apsivilkusį šviesiai rudos spalvos striuke, juodomis kelnėmis (galimai įtariamasis A. P.). 10:05:51 vyras Nr. 2 grįžta atgal (vaizdas nugara nuo kameros). 10:10:14 nukentėjusysis D. G. grįžta atgal (vaizdas nugara nuo kameros) ir koridoriaus pabaigoje pasuka į dešinę pusę. Įvykis neužfiksuotas; 3) atidarius kompaktinę plokštelę Nr. 3 matome viršuje kairėje pusėje užrašą 2016-04-02 nuo 09.00 val. iki 11.00 val. peržiūrimas 27 kameros užfiksuotas vaizdas, kuriame matyti įėjimas-išėjimas požeminės pėsčiųjų perėjos. Matyti vaikščiojantys žmonės, nesusiję su tiriamu ikiteisminiu tyrimu; 4) atidarius kompaktinę plokštelę Nr. 4 matome viršuje kairėje pusėje užrašą 2016-04-02 nuo 09.00 val. iki 11.00 val. peržiūrimas 28 kameros užfiksuotas vaizdas, kuriame matyti laiptai, vedantys į apačią, virš kurių yra užrašas "(duomenys neskelbtini)". Matyti vaikščiojantys žmonės, nesusiję su tiriamu ikiteisminiu tyrimu; 5) atidarius kompaktinę plokštelę Nr. 5 matome viršuje kairėje pusėje užrašą 2016-04-02 nuo 09.00 val. iki 11.00 val. peržiūrimas 29 kameros užfiksuotas vaizdas, kuriame matyti laiptai vedantys į apačią, kuriais vaikšto žmonės, nesusiję su tiriamu ikiteisminiu tyrimu. 09:35:20 nukentėjusysis D. G. (Nr. 1), apsivilkęs juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, sportiniais juodos spalvos bateliais su baltos spalvos padais, nulipęs laiptais, vedančiais į apačią (nugara nuo kameros), nusuka į kairę pusę. 09:39:20 vyras Nr. 2 apsivilkęs šviesiai rudos spalvos striuke, juodomis kelnėmis (galimai įtariamasis A. P.) lipa laiptais į apačią (nugara nuo kameros), nulipęs laiptais pasuką į kairę pusę. 10:06:26 skubiu žingsniu nuo kairės pusės ateina vyriškis Nr. 2, kurio striukė atsegta, kairę ranką laiko kelnių kišenėje, lipa laiptais į viršų. 10:10:54 nukentėjusysis D. G. lipa laiptais į viršų, pridėjęs nosinę prie nosies, jo striukė atsegta (b.l. 52).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia panaudojęs fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo jam priklausantį turtą – piniginę su pinigais ir joje buvusiais kitais daiktais (mokėjimo ir nuolaidų kortelėmis), su pagrobtu turtu vėliau galėjo laisvai disponuoti savo nuožiūra.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad plėšimo metu panaudotas fizinis ar psichinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Veiksmai, kurių metu panaudojamas bet koks fizinis, psichinis smurtas ar atimama galimybė priešintis, siekiant pagrobti svetimą turtą, turi būti vertinami kaip plėšimas Lietuvos Respublikos BK 180 str. prasme.

Tai, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju fizinis smurtas (A. P. nukentėjusiajam suduotas smūgis bei pastūmimas prie sienos) buvo panaudotas, kaip teigia kaltinamasis, po to, kai nukentėjusysis jam sudavė ar pastūmė, neturi jokios reikšmės galutinei jo padarytos veikos kvalifikacijai, kuri akivaizdžiai atitinka plėšimo požymius, kadangi susiklosčiusioje situacijoje A. P. smurtą panaudojo tam, kad palaužti tokiu būdu nukentėjusiojo valią, galimybę pasipriešinti, ir taip pagrobti iš nukentėjusiojo jam priklausiusį turtą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis nurodė, kad po to, kai kaltinamasis rankos kumščiu smūgiavo jam į veidą, jis atsistojo ir bandė užsirakinti tualeto duris. Bet tuo metu kaltinamasis jį dar pastūmė ir tuo metu iš jo striukės dešinės pusės kišenės ištraukė piniginę bei pasišalino. Tai rodo, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo tik tam, kad palaužti nukentėjusiojo valią ir pagrobti iš jo su savimi turėtą turtą – piniginę su pinigais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis šias aplinkybes išsamiai paaiškino ikiteisminio tyrimo metu, jos buvo patikrintos asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, kai nukentėjusysis atpažino A. P. kaip jį tualete užpuolusį bei apiplėšusį asmenį. Nukentėjusiojo parodytas aplinkybes patvirtina taip pat ir specialisto išvada, kuria patvirtinti nukentėjusiojo parodymai apie jo sumušimą bei konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo parodymus apie užpuolimą (duomenys neskelbtini) tualete, panaudotą smurtą jo atžvilgiu bei pagrobtą iš jo turtą patvirtina ir vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuoti tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis po įvykio. Nukentėjusysis juose užfiksuotas sumuštas. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje pritaškyta pakankamai daug kraujo, rasta numesta šiukšlių dėžėje rankinė. Todėl atsižvelgus dar ir į nukentėjusiojo procesinį statusą ir apklausos ypatumus (apklausiamas būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme prisiekia sakyti tik tiesą), nesant jokių duomenų apie tai, kad jis gali duoti melagingus parodymus, netikėti nukentėjusiojo parodymais, kitais juos patvirtinančiais įrodymais, teismas neturi jokio pagrindo.

Todėl abejonių tiek dėl A. P. panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, tiek ir dėl kaltinamojo tyčios pagrobti iš nukentėjusiojo turtą, teismui nekyla, nes iš nukentėjusiojo parodymų aiškiai matyti, kad griebdamas ir iš kišenės ištraukdamas piniginę su pinigais, nuteistasis suvokė į kokį turtą kėsinasi ir norėjo taip veikti, o panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį padėjo kaltinamajam šį turtą galutinai užvaldyti ir su juo pasišalinti iš įvykio vietos.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas A. P. pripažinti kaltu padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas. Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naujas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. P. padarė apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė ne tik teistumui neišnykus, būdamas anksčiau jau šešis kartus teistas, tačiau ir nepraėjus nei aštuoniems mėnesiams po to, kai buvo paleistas atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, dėl ko darytina išvada, kad A. P. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir sistemingai nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai reiškia, kad A. P. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Tuo pačiu minėtas recidyvas rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2011-01-11 teismo nuosprendžiu A. P. skirta bausmė, nežiūrint to, kad buvo paskirta griežčiausia savo rūšimi bausmė - terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu ir tuo, kad buvo vykdoma realiai, buvo nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, tuo pačiu tai rodo, kad A. P. bausmės nebuvo paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną A. P. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra nedirbantis, kas rodo jį neturint jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, A. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma realiai.

Nukentėjusysis D. G. 2017-01-16 ieškiniu prašė priteisti iš kalto asmens 1180 eurų turtinei žalai atlyginti. (b.l. 29), o patikslintu ieškiniu prašė papildomai priteisti dar 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys tiek, kiek jis susijęs su turtinės žalos atlyginimu, tenkintinas visiškai, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo reikalaujama turtinė žala atitinka iš jo pagrobto turto ir pinigų vertę.

Tuo tarpu civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nukentėjusysis grindė tuo, kad jam gydytojas konstatavo sulaužytą nosies pertvarą, taip pat dėl nusikaltimo metu išmušto danties pasviro ir todėl turėjo būti pašalintas dar vienas dantis. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jie nepatvirtina nukentėjusiojo patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių. Byloje esančia specialisto išvada dėl jam konstatuoto sveikatos sutrikdymo nėra konstatuota sužalojimų, kurie nurodyti nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje, tai yra nosies pertvaros lūžis bei greta esančio danties pakrypimas, sąlygojęs jo pašalinimą. Nors nukentėjusysis nurodė, kad gydytojų teigimu, nosies pertvara galėjo lūžti nuo stipraus smūgio, tačiau jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad tas smūgis buvo suduotas šioje byloje nagrinėjamo plėšimo metu, nėra pateikta. Byloje nėra įrodymų, kad ir šalia to danties, kuris buvo pažeistas įvykio metu, esantis kitas nukentėjusiojo dantis pasislinko, o vėliau buvo pašalintas būtent dėl plėšimo metu paveikto danties. Todėl, teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp ieškinio patikslinime nurodytų dviejų sužalojimų (nosies pertvaros lūžio bei dar vieno danties pasislinkimo ir tuo nulemto jo pašalinimo) bei šioje byloje tiriamo nusikalstamo įvykio nėra įrodytas. Todėl konstatuotina, kad ieškinys šioje dalyje, kaip nesusijęs su šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ir jos dalyku, iš esmės negali būti išnagrinėtas iš esmės, dėl to paliktinas nenagrinėtu.

Kadangi A. P. gynėjas advokatas buvo paskirtas ir dalyvavo procese privalomai dėl to, kad kaltinamasis yra suimtas, tai dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos išlaidos iš kaltinamojo negali būti priteistos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose..

A. P. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti ir jos terminą pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, kai jis buvo sulaikytas ir suimtas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo ar suėmimo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo D. G. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš A. P. 1180 eurų turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Daiktinius įrodymus byloje: kvapo pėdsakus, perduotus į Kauno m. Centro PK daiktų saugyklą (b.l. 20-21), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, laikomus byloje (b.l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese ir A. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.