- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- eI3-1120-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03462-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB "Ukmergės versmė"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
- 14.4.5Žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mefodijos Povilaitienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės versmė“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms A. M. ir L. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui V. A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės versmė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ukmergės versmė“ (toliau – ir Bendrovė ar pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas ar atsakovas) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto Nr. PA75-31 tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjai UAB „Ukmergės versmė“ priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio mokestis (toliau – ir ginčijamas sprendimas). Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo išvada, kad ji 1 310 kub. m išteklių išgavo be leidimo, todėl mano, kad pareiškėjai nepagrįstai priskaičiuotas 6 000 Eur mokestis padidintu tarifu.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) 2008 m. kovo 18 d. Bendrovei išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. (duomenys neskelbtini) telkinį naudojo nepažeisdama sutarties, sudarytos su Lietuvos geologijos tarnyba, sąlygų. (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių naudojimo ribos sutampa su kasybos sklypo kontūru ir išteklių apskaičiavimo gyliu. Bendrovė žvyrą kasė turėdama leidimą, vadovaudamasi Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“, 24 punktu, karjero šlaituose ir dugne išgautą papildomos naudingosios iškasenos – žvyro kiekį apskaitė kaip telkinio išteklių prieaugį, oficialiai deklaravo bei sumokėjo mokesčius. Teigia, kad Žemės gelmių įstatymo 2, 12, 14 straipsnių nuostatų nepažeidė.
Pareiškėja skunde pažymi, kad dėl Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo akto Nr. PA75-31 pateikė pastabas, kuriose detaliai paaiškino, kad 1 310 kub. m. žvyrą išgavo teisėtai, tačiau Departamentas į pateiktas pastabas visiškai neatsižvelgė, ginčijamame sprendime nenurodydamas jokių motyvų. Dėl šių priežasčių mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnių reikalavimų, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nėra pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
Pareiškėja skunde tvirtina, jog Bendrovei pritaikyta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga. Bendrovė gamtos išteklius išgavo turėdama leidimą, išgautus gamtos išteklius deklaravo, jų nenuslėpė, sumokėjo mokesčius, mokestinės naudos nesiekė, bendradarbiavo su institucijų atstovais. Pareiškėjos teigimu, valstybės biudžetas žalos dėl pareiškėjos veiksmų nepatyrė.
Be to, Bendrovė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, jog Departamentas atliko ne mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, o vertino telkinio eksploatacijos atitiktį žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų laikymąsi, atliko telkinių markšeiderinių planų kontrolę, kas, pareiškėjos manymu, nėra priskirta atsakovo kompetencijai. Pareiškėja teigia, kad Departamentas, atlikdamas patikrinimą ir atlikto patikrinimo pagrindu priimdamas ginčijamą sprendimą, veikė neturėdamas įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (el. byla, I tomas, b. l. 1-10).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad smėlio ir žvyro telkinio „(duomenys neskelbtini)“ markšeideriniame plane už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. spalio 6 d. nurodyta, kad Bloke Nr. 1 Bendrovė iškasė žvyrą už leidimu skirto kasybos sklypo ribų į gylį. Markšeideriniame plane nurodyta, jog apskaitomu laikotarpiu Bloke Nr. 1 išgauta 1 310 m³ žvyro „žemiau aslos“. Atsakovo tvirtinimu, tai reiškia, jog Bendrovė, iškasdama išteklius žemiau aslos, t. y. už kasybos sklypo ribų, leidimo išgauti išteklius neturėjo, nes turimo leidimo sąlygos kasti leido tik iki aslos. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnį, 14 straipsnį.
Pažymi, kad pagal Žemės gelmių įstatymą išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, o planas yra leidimo dalis. Atsakovas remiasi Leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės) 53 ir 54 punktais, kuriuose nurodyta, jog „leidimo turėtojas privalo vykdyti sutarties (-čių) numatytas sąlygas ir laikytis žemės gelmių naudojimo projekto ar naudojimo plano reikalavimų“ ir „leidimo turėtojas naudoja žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, pagal žemės gelmių naudojimo projektą ar naudojimo planą“.
Atsakovo tvirtinimu, Bendrovė nepagrįstai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, nes Departamentas neturi teisinio pagrindo mažinti aukščiausios teisinės galios ir visiems privalomu vykdyti aktu – Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu nustatytus mokesčius ar tarifus, nes Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnis sankcionavimo instituto nenumato. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Bendrovė skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neprašo išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą, ar atidėti mokėjimą, jei jai vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotą mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti. Mano, kad Bendrovei paskaičiuota suma nėra nei neproporcingai didelė, nei nepagrįsta.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad markšeiderinis planas – tai pagrindinis dokumentas, kuriame užfiksuojamas tikslus per tam tikrą laikotarpį išgautų gamtos išteklių kiekis. Atliekant patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, lyginami markšeideriniame plane nurodyti išgautų gamtos išteklių kiekiai su Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotais kiekiais. Tikrinant mokestį, patikrinama, ar deklaruotas visas išgautas išteklių kiekis ir ar nėra išteklių, išgautų neturint leidimo. Visos šios aplinkybės atsispindi markšeideriniame plane.
Departamentas, nesutikdamas su Bendrovės skundo argumentu, jog Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, viršijo įgaliojimus, remiasi ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad būtent aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Departamento nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 metų balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-277, 10.6. punkte nurodyta Departamento funkcija kontroliuoti, ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Atsakovas tvirtina, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, veikė pagal teisės aktuose jam pavestas funkcijas ir vykdė pareigas.
Departamento nuomone, pareiškėjos siekis išvengti įstatymu nustatyto mokesčio yra nesuderinamas su visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, o pačios pareiškėjos pasirinktas elgesys negali būti toleruojamas ir Bendrovė dėl šio elgesio modelio negali išvengti mokestinės prievolės (el. byla, I tomas, b. l. 46-52, 107-113).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba su pareiškėjos skundu sutinka, prašo skundą tenkinti ir ginčijamą sprendimą panaikinti. Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39, nurodyta, jog detali žvalgyba yra detalus naudingųjų iškasenų telkinio tyrimas, leidžiantis nustatyti telkinio formą, dydį, sandarą, naudingosios iškasenos kiekį, rūšį ir kokybę bei šių parametrų kaitą. Detali žvalgyba atliekama, vadovaujantis geologinio tyrimo darbų vykdymo metodika, išdėstyta mokslinėje – techninėje literatūroje, šiuos darbus atlieka atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčios įmonės arba asmenys, veikiantys pagal Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Pirminiai faktiniai duomenys apie detaliai žvalgomą telkinį gaunami iš gręžinių, kurių išdėstymo tinklą tyrimo plote parenka tyrimų vykdytojas. Paprastai detalios žvalgybos etape gręžiniai išdėstomi 100X100 m tinklu, esant sudėtingoms geologinėms sąlygoms atskirose tiriamo ploto dalyse, šis tinklas tyrimo darbų vykdytojo sprendimu gali būti sutankinamas iki 50X50 m.
Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinys yra išsidėstęs (duomenys neskelbtini). Telkinio plotas – 2,29 ha, aprobuotų išteklių kiekis – 142 tūkst. kub. m. Telkinio naudingąjį klodą sudaro senojo aliuvio smėlio – žvyro nuogulos. Gręžiniai, skirti telkinio geologinei sąrangai nustatyti, yra išdėstyti tyrimų plote 50 x 100 m atstumu. Detaliai išžvalgyto naudingojo sluoksnio storis kinta nuo 1,0 iki 11,5 m, naudingojo sluoksnio pado peraukštėjimas telkinio ribose siekia 16,6 m, peraukštėjimas tarp gretimų gręžinių atskirais atvejais sudaro 5-9 m. Detalios žvalgybos ataskaitoje pateiktas naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo gylis tarp gręžinių išsidėsčiusiuose telkinio plotuose buvo nustatytas, sujungiant tiesia linija faktiniuose tyrimo taškuose gautus duomenis. Geologijos tarnybos tvirtinimu, toks naudingojo klodo geometrizavimas yra pakankamas, siekiant išsamiai apibūdinti naudingųjų iškasenų telkinio geologinę sąrangą, tačiau jis daugeliu atveju neatspindi faktinių klodo slūgsojimo ribų.
Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime nurodo, kad detaliai išžvalgyti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio ištekliai aprobuoti Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos (toliau – ŽGIK) 2007 m. lapkričio 16 d. posėdyje (protokolas Nr. 4- 26(288)). ŽGIK protokole pažymėta, jog atliktų žvalgybos darbų apimtys yra pakankamos naudingojo sluoksnio slūgsojimui išaiškinti, išteklių kokybei apibūdinti ir kiekiui apskaičiuoti. Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio išteklius 2,3 ha plote buvo išduotas Bendrovei 2008 m. kovo 18 d., išteklių naudojimo projektas parengtas ir nustatyta tvarka patvirtintas 2014 m. rugsėjo 10 d., vadovaujantis šio projekto sprendiniais telkinio ištekliai naudojami nuo 2015 metų.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) telkinio detalios žvalgybos ataskaitoje pateikti duomenys bei jų pagrindu parengtas telkinio išteklių naudojimo projektas negali vienareikšmiškai perteikti faktinių Bendrovei skirto naudoti telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų, šie duomenys gaunami tik atlikus markšeiderinius matavimus betarpiškai vykdytų naudingojo sluoksnio gavybos darbų plote. Pažymi, kad kasybos metu gali būti aptinkami tiek naudingojo klodo pado pažemėjimai, tiek paaukštėjimai. Pastaruoju atveju neišgauti naudingojo sluoksnio ištekliai būtų apskaityti kaip eksploataciniai naudingosios iškasenos nuostoliai.
Lietuvos geologijos tarnyba, sutikdama su Bendrovės skundo argumentais, atsiliepime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) telkinio markšeideriniame plane, apimančiame 2017 m. sausio 9 d. – 2017 m. spalio 6 d. apskaitomą laikotarpį, išskirtas 0,17 ha gavybos už kasybos sklypo ribų plotas yra išsidėstęs karjero dugne esančioje telkinio dalyje, į kurią nepatenka detalios žvalgybos gręžiniai. Apskaičiuotas vidutinis naudingojo sluoksnio, papildomai išgauto žemiau už detalios žvalgybos metu nustatytą sluoksnio pado slūgsojimo gylį, storis sudaro 0,8 m, išgauto naudingojo sluoksnio kiekis 1 310 kub. m. Išgauti papildomi žvyro ištekliai apskaityti Bendrovės 2017 m. III ketvirčio kasybos ataskaitoje, kaip telkinio geologinių išteklių prieaugis. Šių išteklių gavyba deklaruota, teikiant kasybos ataskaitą už 2017 m. II ketvirtį.
Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai. Lietuvos geologijos tarnybos įsitikinimu, Bendrovės veiksmai, išgaunant žvyro išteklius žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo sluoksnio slūgsojimo pado, atitinka šią Žemės gelmių įstatymo nuostatą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnybos išduotu leidimu Bendrovei suteikta teisė naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio naudingojo sluoksnio išteklius, kurie vertikaliame pjūvyje yra natūraliai apriboti dangos pado ir aslojančių nuogulų kraigo kontaktais.
Lietuvos geologijos tarnybos teigimu, Bendrovė išgavo, apskaitė ir deklaravo išimtinai valstybės nuosavybei priklausančius jai leidimu suteikto naudoti telkinio išteklius. Tuo atveju, jeigu žemiau žvalgybos metu nustatyto kontūro slūgsantys ištekliai nebūtų išgauti, jie būtų buvę negrąžinamai prarasti, o valstybė nebūtų gavusi už šiuos išteklius nustatyto dydžio mokesčių.
Mano, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (el. byla, I tomas, b. l. 30-32).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovės teismo posėdyje skundą prašė atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje skundą prašė tenkinti remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl didesnio mokesčio tarifo už išgautą gamtos išteklių kiekį taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Nustatyta, kad UAB „Ukmergės Versmė“ turėjo Lietuvos geologijos tarnybos 2008 m. kovo 18 d. išduotą Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrovei nuo 2008 m. kovo 25 d. buvo leidžiama naudoti Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas (el. byla, I tomas, b. l. 21, 35).
Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis sudaryta 2008 m. kovo 18 d., kuri galiojo nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2018 m. kovo 24 d. (el. byla, I tomas, b. l. 22-23, 36-39).
Lietuvos geologijos tarnyba 2015 m. kovo 24 d. UAB „Ukmergės Versmė“ išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrovei nuo 2015 m. kovo 24 d. buvo leidžiama naudoti Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas (el. byla, I tomas, b. l. 71, 132).
Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis sudaryta 2015 m. kovo 24 d., kuri galioja nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2040 m. kovo 23 d. (el. byla, I tomas, b. l. 77-79,138-140).
Lietuvos geologijos tarnyba 2018 m. sausio 10 d. UAB „Ukmergės Versmė“ išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes Nr. KN-18-1p, kuriuo Bendrovei leido naudoti Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas (el. byla, I tomas, b. l. 92,153).
Departamento pareigūnai atliko UAB „Ukmergės versmė“ planinį teminį mokesčio už 2017 metais išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-31 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog UAB „Ukmergės versmė“ smėlio ir žvyro telkinyje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. spalio 6 d. vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. kovo 24 d. leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto kasybos sklypo ribų, tai yra už išteklių kontūro, ir neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, neteisėtai iškasė 1 310 kub. m žvyro. Patikrinimo akte nurodyta, kad tuo Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio, 12 straipsnio, 14 straipsnio reikalavimus (el. byla, I tomas, b. l. 11-14, 87-91, 148-152).
Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Patikrinimo aktu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, pritaikė didesnio mokesčio tarifą ir Bendrovei už 2017 m. III ketv. išgautą 1310 kub. m žvyro kiekį apskaičiavo 6 000 Eur mokestį, taikydami koeficientą 10.
Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo aktu ir jame nurodytomis išvadomis, Departamentui pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (el. byla, I tomas, b. l. 15-18).
Departamentas į Bendrovės pateiktas pastabas neatsižvelgė ir 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir šiuo aktu Bendrovei apskaičiuotą 6 000 Eur mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių – 1310 kub. m žvyro kiekį (el. byla, I tomas, b. l. 19-20, 84-85,145-146).
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Mokesčio už žvyro išteklių iškasenas nustatytas 0,44 Eur tarifas (Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priedas).
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, atsakovas didesnį mokesčio tarifą Bendrovei pritaikė už be leidimo išgautą 1 310 kub. m žvyro kiekį smėlio ir žvyro telkinyje „(duomenys neskelbtini)“.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklius naudojo pagal Geologijos tarnybos išduotus leidimus ir Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis.
Kaip matyti iš Patikrinimo akto, aplinkybę, kad Bendrovė neteisėtai, t. y. be leidimo iškasė 1310 m³ žvyro, atsakovas įrodinėja markšeideriniu planu, kuriame Bendrovė nurodė, kad 1 310 kub. m žvyro laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. spalio 6 d. išgavo už išteklių kontūro.
Išgautų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų kiekio apskaičiavimą reglamentuoja Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės, patvirtintos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Ginčo laikotarpiui yra aktuali Taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-262. Taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius. Pagal Taisyklių 5.2 punktą markšeiderinis planas – kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės paviršiaus ir kasinių geodezinius matavimus. Naudingojo sluoksnio išteklių kiekio pokyčio, susidariusio tarp paskutinių dviejų naudingųjų iškasenų telkinyje atliktų matavimų, apskaičiavimas, atliekamas pagal telkinio atnaujinto markšeiderinio plano duomenis (Taisyklių 21 punktas).
Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.
Taigi, Bendrovė makšreidariniame plane deklaravusi 1 310 kub. m žvyro išteklių prieaugį smėlio ir žvyro telkinyje „(duomenys neskelbtini)“, Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutarčių sąlygų nepažeidė ir 1310 kub. m žvyro išteklių išgavo turėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimą.
Atsakovo argumentas, jog Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą smėlio ir žvyro telkinyje „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1 310 kub. m žvyro išteklių prieaugio turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, yra teisiškai nepagrįstas, o atsakovo išvada, kad Bendrovė 1 310 kub. m žvyro kiekį smėlio ir žvyro telkinyje „(duomenys neskelbtini)“ išgavo be leidimo yra nemotyvuota.
Departamentas į Bendrovės pastabas pateiktas dėl Patikrinimo akto, neatsižvelgė, dėl to ginčijamame sprendime jokių motyvų nenurodė ir be jokio teisėto pagrindo pripažino, jog Bendrovė 1 310 kub. m žvyro kiekį smėlio ir žvyro telkinyje „(duomenys neskelbtini)“ išgavo be leidimo.
Byloje duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė nevykdė Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 ((Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 53 ir 54 punktuose numatytų pareigų, nėra. Kaip matyti iš makšreidarinio plano, Bendrovė išgautą žvyro kiekį deklaravo. Byloje ginčo, jog Bendrovė už išgautą žvyro kiekį sumokėjo nustatytą mokestį, nėra. Todėl atsakovas, apskaičiuodamas Bendrovei mokestį už 1310 kub. m žvyro kiekį, nepagrįstai taikė koeficientą 10, numatytą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Departamento 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas Bendrovei apskaičiuotas 6 000 Eur mokestis už išgautą gamtos išteklių – 1 310 kub. m žvyro kiekį, yra nepagrįsta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius kontroliuoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nurodytą mokestį, t. y. už valstybinius gamtos išteklius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Todėl, pareiškėjos skundo argumentas, jog Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, viršijo jo kompetencijai suteiktas ribas, yra nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. byla, I tomas, b. l. 183).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašyme nurodo, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 508,20 Eur užmokestis advokatui už skundo parengimą ir 363 Eur – už atstovavimą teisme. Patirtos išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija DNA Nr. 003451 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – mokėjimo nurodymą, PVM sąskaitą faktūrą Serija DNA Nr. 003451 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – mokėjimo nurodymą.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja administracinėje byloje atstovavo advokatas Drąsutis Narmontas pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 173 ir 2019 m lapkričio 11 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 202. Advokatas pareiškėjos vardu parengė skundą administraciniam teismui ir atstovavo ją 2020 m. sausio 15 d. teismo posėdyje.
Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) atlikti 2019 m. IV ketv. (skundas paduotas 2019 m. spalio 8 d.), aktualus 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 289,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali suma, pagal Rekomendacijas priteistina už skundo parengimą ir pateikimą yra 3 222,5 Eur (1289,00 Eur x 2,5). Pareiškėjo už skundo parengimą prašoma priteisti 508,20 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, teismo vertinimu, yra teisinga, todėl visa apimtimi priteistina pareiškėjai.
Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Šiuo atveju taip pat aktualus ir Rekomendacijų 9 punktas, kuriame nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojama laikas apvalinamas; iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Nustatyta, kad advokatas pareiškėją atstovavo teismo posėdyje, įvykusiame 2020 m. sausio 15 d., kuris truko 43 min. (nuo 10:04 val. iki 10:47 val.). Kadangi procesiniai veiksmai atlikti 2020 m. I ketv., aktualus 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 317,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali suma, pagal Rekomendacijas priteistina už vieną atstovavimo teisme valandą yra 131,76 Eur (1317,60 Eur x 0,1). Pareiškėja prašyme nedetalizavo, kiek truko advokato atstovavimas teisme. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs teismo posėdžio trukmę, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašoma 363 Eur suma už aptariamą teisinę paslaugą yra neproporcinga suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl mažintina, pareiškėjai priteisiant 150 Eur išlaidų, patirtų dėl atstovavimo teisme.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies jos naudai iš atsakovo Departamento priteisiant 658,20 (508,20 Eur + 150 Eur)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės versmė“ skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės versmė“ apskaičiuotas 6 000 Eur mokestis už išgautą gamtos išteklių – 1310 kub. m žvyro kiekį.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės versmė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės versmė“ naudai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 658,20 (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.