Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. M., išnagrinėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustos, nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. buvo traukiama atsakomybėn už tai, kad 2016 m. balandžio 7 d. 14 val. 7 min., (duomenys neskelbtini), būdama girta, paskambino į BPC, kvietė policijos pareigūnus, kad iš jos namų iškraustytų R. M., nes pokalbio telefonu metu ji ant jo supyko, kadangi R. M. nepasiima savo daiktų, tuo padarydama teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188(20) str.

Teismo posėdžio metu S. M. paaiškino, kad supranta dėl ko yra traukiama administracinėn atsakomybėn, tačiau kalta neprisipažino. Nurodė, kad paskambinusi trumpuoju pagalbos numeriu prašė pakviesti jos gyvenamosios teritorijos policijos įgaliotinį, kad jis padėtų jai iškraustyti R. M.. Ji paskambino į BPC, nes nežinojo kas jai galėtų padėti, todėl tikėjosi gauti informacijos kur reikia kreiptis tokiais atvejais.

Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina byloje esanti medžiaga: tarnybinis pranešimas (b. l. 1), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), asmens blaivumo testas (b. l. 3), S. M. paaiškinimas raštu (b. l. 6), BPC pateiktas kompaktinis diskas su pokalbio garsu įrašu (b. l. 11) ir kita bylos medžiaga.

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 188 (20) straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Šioje byloje S. M. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinama už tai, kad nesant pagalbos poreikio paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir kvietė spec. tarnybas – policiją, todėl teismui būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259 str., 259¹ str., 260 str., 284 str., 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 str., 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė.

S. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagal ATPK 188 (20) straipsnį, numatantį atsakomybę už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Kaip matyti iš nurodyto straipsnio dispozicijos, būtinasis šios veikos požymis yra žinojimas, kad nėra pagalbos poreikio, t. y. skambinimas pagalbos telefono numeriu, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad nėra pagalbos poreikio“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad skambinimas pagalbos telefono numeriu ir specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymą bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms (įstatymo 2 str. 1 d.).

S. M. skambindama bendruoju pagalbos telefono numeriu prašė pakviesti jos gyvenamosios teritorijos policijos įgaliotinį, nes nežinojo kas kitas galėtų jai padėti iškraustyti žmogų gyvenantį jos namuose. Ji tikėjosi gauti pagalbą (informaciją), kur ji turi kreiptis, kas neprieštarauja bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paskirčiai. Tai parodo, kad nėra pagrindo policijos pareigūno kvietimą pripažinti žinomai melagingu ar nepagrįstu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog S. M. paaiškinimai patvirtina, kad pas ją gyvena asmuo R. M., kurį reikia iškraustyti, nes jis pats savo noriu neišsikrausto ir neišsiveža savo daiktų iš S. M. namų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vien dėl to, jog atsakomybėn traukiamas asmuo skambinimo pagalbos telefono numeriu, nes nežinojo, kur daugiau kreiptis pagalbos, negalima traktuoti kaip skambinimo pagalbos telefono numeriu, žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Teismo manymu, S. M. veikoje nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios skambinant pagalbos telefonu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga.

Administracinei atsakomybei pagal ATPK 188 (20) straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog skambinama, žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Tuo tarpu S. M. namuose esant pašaliniam asmeniui, ji galėjo jaustis nesaugiai ir kreiptis pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad S. M. pranešė policijai apie tikrovę atitinkantį faktą – asmens R. M. buvimą jos namuose, antra, kviesdamasi policiją į įvykio vietą, siekė, kad minėtas asmuo būtų pašalintas iš jos gyvenamosios patalpos, t. y. sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba jai yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes (šiuo atveju aplinkybes, susijusias su pašalinio asmens buvimu jos namuose) ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 188 (20) straipsnį negalima.

Teismas konstatuoja, kad atsakomybėn traukiamas asmuo skambino pagalbos telefonu, manydamas, kad tokioje situacijoje jai buvo būtina tarnybos pagalba, todėl S. M. veika neatitinka ATPK 188 (20) straipsnio dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Teismas konstatuoja, kad S. M. skambutis pagalbos telefonu numeriu, negali būti aiškinamas, kaip žinomas jog nėra pagalbos poreikio bei įvykdytas siekiant tyčia suklaidinti pareigūnus.

Pažymėtina, kad asmens, skambinančio specialiosioms tarnyboms, girtumas negali būti laikomas tokio kvietimo melagingumo prezumpcija. Todėl tas faktas, kad S. M. bendruoju pagalbos telefonu skambino būdama neblaivi, nesudaro pagrindo, nesant jos veikoje tyčios, kvalifikuoti tokį skambinimą kaip žinomai melagingą. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. birželio mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-01-1117-05).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad S. M. bendruoju pagalbos telefonu numeriu skambino žinant, kad nėra pagalbos poreikio, pranešdama apie tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, jos veika nepagrįstai kvalifikuota kaip pažeidimo, numatyto ATPK 188 (20) straipsnyje, padarymas, kadangi jos veikoje nėra visų būtinų nurodyto pažeidimo požymių, todėl administracinė byla S. M. atžvilgiu nutrauktina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 (20) str., S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.