Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainių) prokuroro Sigito Kanaporio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-18950-2025-5, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), našlė, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti ūkininko R. L. ūkyje, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), teista: 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikusi, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2025 m. gegužės 31 d., apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavė savo šeimos nariui – sugyventiniui A. B. į galvą, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje ir veide, tokiais savo veiksmais padarė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 17 val., A. B. išgėręs grįžo iš darbo, namuose vartojo alkoholį. Kai jis grįžo namo, iš jo paėmė telefoną, nes pastarasis turi tokią ,,madą“ išgėręs skambinėti visiems pažįstamiems. Apie 21 val. pažadino A. B. ir pasakė, kad išeina į kaimą, į gimtadienį. A. B. tas labai nepatiko, jis nenorėjo, kad ji išeitų, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventiniui pasakė, kad ne jo reikalas, kur norės, ten ir eis. A. B. sėdėjo ant lovos. Ji priėjo prie jo ir ranka jam trenkė į galvos sritį. Kiek kartų sudavė nežino, tik žino, kad sudavė tikrai du smūgius į žandą ir į ausį. Po suduotų smūgių A. B. nuėjo į virtuvę, o jis liko kambaryje. Po kažkiek laiko A. B. išėjo pas kaimyną. Kai pamatė, kad A. B. nuėjo pas kaimyną, ji nuėjo jo parsivesti namo. Parsivedė, o po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Iki šiol nenaudojo prieš A. B. fizinio smurto, nesupranta, kodėl šį kartą nesusivaldė ir jam sudavė. Kai su A. B. bendravo kitą dieną po įvykio, jis jai sakė, kad jam skauda ausį dėl jos suduoto smūgio ranka (1 t., e. b. l. 129–131, 153–155).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinama, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 17 val., grįžęs iš darbo išgėrė 2–3 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus. J. B. gėrė alkoholį – alų kartu su juo. Vėliau, apie 22 val., J. B. jam pasakė, kad eis į kaimą, į kažkokį gimtadienį. Jis tam paprieštaravo, nenorėjo, kad ji išeitų. Tada ji pradėjo ant jo rėkti, sakyti ,,kur noriu ten einu“. Buvo namuose, kambaryje, J. B. priėjo prie jo ir pradėjo jį ranka daužyti į galvos sritį, sudavė ne mažiau kaip 5 kartus, kiek tiksliai smūgių buvo suduota nežino. Kai J. B. jam trankė į galvos sritį, skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Praėjus porai dienų po įvykio, palietus galvą vis dar jaučia skausmą. Pataikė į ausį kokius tris kartus ir dar į kitas galvos sritis. J. B. sakė, kad jam skauda, kad jo netrankytų, tačiau pastaroji neklausė. Po to, J. B. atėmė iš jo telefoną. Dėl to nuėjęs pas kaimyną paprašė, kad jis iškviestų policiją. Tai jau ne pirmas kartas kada sugyventinė J. B. naudoja prieš jį fizinį smurtą (1 t., e. b. l. 89–91).

Liudytojas J. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, J. B. ir A. B. yra jo kaimynai. 2025 m. gegužės 31 d. apie 21.30 val., išgirdo kaimynų namo gale konfliktą, garsiai rėkė vienas ant kito. Netrukus pas jį į namus atėjo kaimynas A. B. ir pasakė, kad J. B. jam atėmė telefoną. paprašė, kad jis iškviestų policiją, nes J. B. jam ,,sudaužė“ galvą. Atėjęs pas jį A. B. atsisėdo ant lovos ir dvejomis rankomis užsiėmė už galvos – nesakė nei kiek kartų trenkė, nei į kurią galvos sritį tiksliai daužė, tik sėdėjo užsiėmęs už galvos. Netrukus atėjo J. B. ir pasakė A. B. ,,von namo“. A. B. nieko jai nepasakė, atsistojo ir išėjo su ja namo. Jis J. B. irgi nieko nesakė. Jiems išėjus iš jo namų, iš savo telefono paskambino policijai ir pranešė, kad kaimynas prašė iškviesti policiją (1 t., e. b. l. 174–176).

2025 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18950-25 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius, jog 2025 m. gegužės 31 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, kilus tarpusavio konfliktui, J. B., nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, apie penkis smūgius trenkė kumščiu savo sugyventiniui A. B., nustatytas 3,65 promilių neblaivumas, į galvos sritį. Tokiais veiksmais A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., e. b. l. 4–9).

2025 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus nukentėjusiojo galvą akivaizdžių sužalojimų nesimatė, vizualiai akivaizdžių sužalojimų nebuvo pastebėta (1 t., e. b. l. 20–21, 22–25).

Specialisto išvadoje Nr. G 1106/2025 (02) nurodyta, kad A. B. konstatuoti odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje ir veide. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 3 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais (1 t., e. b. l. 18–19).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 31 d. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0001, policijos pareigūnai A. B. 2025 m. gegužės 31 d. 22.34 val. nustatė 3,65 promilių neblaivumą, 2025 m. gegužės 31 d. 22.38 val. J. B. nustatė 1,72 promilių neblaivumą (1 t., e. b. l. 44–45).

2025 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo nebuvo apklaustas dėl jo fizinės būklės, kadangi buvo akivaizdžiai neblaivus (1 t., e. b. l. 40–43).

Iš 2025 m. birželio 3 d. nutarimo matyti, kad A. B. pripažintas nukentėjusiuoju dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį patirtos fizinės ir moralinės žalos, jam išaiškinta teisė pareikšti ieškinį. Nukentėjusysis nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., e. b. l. 92–94, 107).

Atlikus įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, įvykiui reikšmingų pėdsakų nebuvo neužfiksuota, niekas nepaimta. Fotografuota (1 t., e. b. l. 26–28, 29–37).

Iš 2025 m. birželio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. gegužės 31 d. 22.11 val. fiksuotas J. Ž. skambutis į bendrąjį pagalbos numerį. Pranešime nurodyta, kad pas pranešėją atėjo kaimynas, prašė iškviesti policiją, nes sugyventinė namuose agresyviai elgiasi, smurtauja, spardo (1 t., e. b. l. 46–47).

Iš 2025 m. birželio 2 d. atliktos bendrojo pagalbos centro skambučio, kuriuo J. Ž. kvietė pagalbą, apžiūros matyti, kad paskambinęs vyras nurodo, jog „buvo kaimynas atbėgęs, skundėsi, prašė pagalbos“, „jis atlėkė, sakė sudaužė mane“ (1 t., e. b. l. 71–73).

Iš 2025 m. birželio 3 d. apžiūrėto pareigūno mobiliąja kūno stebėjimo kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams nuvykus į įvykio vietą ir paklausus ,,kas kvietė, kas nutiko?“, vyras sako, kad jis kvietė pareigūnus, nes (įrašo 00:28 min.) „kiek manę gali daužyt“, „visą galvą sudaužė“, toliau pasakoja, kad jį „daužė“ jo sugyventinė J. B., tai darė rankomis, kumščiu, „trenkė penkis/šešis“ kartus į galvą, dabar skauda galvą, tai sukėlė jam fizinį skausmą (tuo pačiu metu matome, kaip vyras ranka rodo sau ties kakta kairėje pusėje bei po to ties kakta dešinėje pusėje) (1 t., e. b. l. 75–77).

2025 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos patikrinimo policijos registruojamų įvykių registre“ nurodyta, kad siekiant nustatyti ar buvo daugiau A. B. pranešimų apie įvykius, kurių metu jis būtų patyręs smurtą, buvo patikrinti pranešimų apie įvykius sistemoje esantys duomenys už penkių metų laikotarpį. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36715-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurio baigtis – 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu J. B. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 t., e. b. l. 79–80).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamosios, nukentėjusiojo A. B., liudytojo J. Ž. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamoji J. B., 2025 m. gegužės 31 d., apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavė savo šeimos nariui – sugyventiniui A. B. į galvą, taip smurtaudama padarė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje kaltinamosios J. B. paaiškinimais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamoji tyčia ne mažiau kaip penkis kartus sudavė nukentėjusiajam A. B. į galvą. Nukentėjusysis, kaip matyti iš bylos duomenų, sakė kaltinamajai, jog jam skauda, prašė, kad jo netrankytų. Tačiau kaltinamoji jo neklausė. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto naudojimo sukeliant fizinį skausmą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji J. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (1 t., e. b. l. 192–193).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamoji praeityje teista už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas išnykęs (1 t., e. b. l. 48–51), penkių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (1 t., e. b. l. 55–56), dirbanti (1 t., e. b. l. 52–54), priklausomybės ligų registre ir psichikos ligų registre neregistruota (1 t., e. b. l. 69)

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, J. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydį, ir įpareigojant kaltinamąją per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 2) 6 mėnesių laikotarpiu nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti alkoholio; 3) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 4) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios, nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 2,4 dalys). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu, bausmės vykdymą atidedant ir įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Kadangi kaltinamoji smurtavo savo šeimos nario – sugyventinio atžvilgiu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), kurią ji įpareigotina įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę. Vietoje jos įpareigojant J. B. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 2) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti alkoholio; 3) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 4) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios, nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. B. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę. Vietoje jos įpareigojant J. B. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 2) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti alkoholio; 3) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 4) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios, nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti J. B. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.