Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2011-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-26/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-15
Bylos Nr.
2K-26/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Tomas Šeškauskas (pran.), Albinas Sirvydis
Nuteistasis
R., R. B.
Nukentėjusysis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-26/2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį trejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – medžioti dvejus metus bei įpareigojant iki 2010 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai E. L. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiuo nuosprendžiu iš R. B. priteista: Valstybinei ligonių kasai – 10 304,80 Lt gydymo išlaidų, nukentėjusiajai E. L. – 1 590,11 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo, valstybei – 52,20 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 26 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. B. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. sveikatą ir ją susargdino. 2008 m. liepos 26 d., apie 23.30 val., Panevėžio r., Smilgių sen., Sujetų k., medžioklės metu, baigiantis medžioklei, automobilio „Isuzu Trooper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje išardydamas medžioklinį šautuvą TOZ BM 16x70 Nr. CH7428, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:

pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-184 redakcija), XI dalies 72 punktą, kuriame numatyta, kad, prieš išlipant iš medžioklės bokštelio, būtina išimti šovinius iš šautuvo vamzdžių, R. B., prieš išlipdamas iš bokštelio, neišėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo vamzdžių;

pažeisdamas Medžioklės taisyklių XI dalies 64 punktą, kuriame numatyta, kad medžioklinis šautuvas nešiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, lygiavamzdis ar kombinuotas medžioklinis šautuvas nešiojamas tik perlaužus, R. B., neišėmęs šovinių iš vamzdžio ir išlipęs iš bokštelio, nešė medžioklinį šautuvą su šoviniais vamzdyje, nenuleidęs mušamojo mechanizmo ardė medžioklinį šautuvą su šoviniais vamzdyje, t. y. nuleisdamas mušamąjį gaidukinį mechanizmą, jį prilaikydamas lėtam nuleidimui pirštu ir spausdamas tuo pačiu metu nuleistuką, nusprūdus pirštui nuo gaidukinio mechanizmo, iššovė, o šovinio grankulkės kliudė automobilio „Isuzu Trooper“ galinėje sėdynėje sėdėjusią nukentėjusiąją E. L.; taip padarė jai šautinę kairiojo klubakaulio sparno žaizdą, nusitęsiančią į pilvo ertmę, kairės šlaunies bei kairiojo dilbio žaizdas, atvirus skeveldrinius kairiojo klubakaulio sparno, kairio alkūnkaulio lūžius, plonųjų žarnų pažeidimą – sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti teismų sprendimų dalį dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos, sumažinant priteistą sumą. Kasatorius skunde išdėsto neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį ir, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įvairių kategorijų bylose, kuriose buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas, teigia, kad jo baudžiamojoje byloje buvo netinkamai nustatytas priteistos neturtinės žalos dydis. R. B. tvirtina pripažįstąs savo kaltę dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, jo manymu, teismų sprendimų dalys dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nepagrįstos ir neteisėtos, priimtos pažeidžiant materialines civilinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, 6.251 straipsnio 2 dalį, 6.282 straipsnio 3 dalį), reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų išsamiai neištyrė ir nepanaudojo, tinkamai neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių (to, kad iš karto po įvykio R. B. dėjo visas pastangas, kad tinkamai ir kuo skubiau būtų suteikta nukentėjusiajai medicinos pagalba), nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, dėl to nustatė neproporcingai didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teismas atsižvelgė tik į nukentėjusiosios civilinio ieškinio motyvus, tačiau nepakankamai įvertino neatsargią R. B. kaltę – jis nusikalstamą veiką padarė nesiekdamas E. L. dvasinių ir fizinių išgyvenimų. Be to, nuteistasis pažymi, kad jo turtinė padėtis yra sunki, gaunamos pajamos (751,50 Lt per mėnesį), iš kurių jis išlaiko šeimą, nepakankamos priteistai neturtinei žalai atlyginti. Butas, kuriame jis gyvena su sutuoktine, dukterimi ir vaikaičiu, nuteistajam nepriklauso, nes yra padovanotas jo sutuoktinei. Pardavus šį butą būtų pažeistos kitų asmenų, taip pat nepilnamečių, teisės ir teisėti interesai, šeima liktų be vienintelio būsto. Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes nepagrįstai nurodė apie du nuosavybės teise nuteistajam priklausančius žemės sklypus – kasatorius pažymi santuokoje įgijęs vienintelį žemės sklypą Panevėžio mieste. Taigi apie nuteistojo turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismas padarė aiškiai nepagrįstas ir neteisingas išvadas, tai iš esmės pažeidė nuteistojo teises ir teisėtus interesus dėl baudžiamosios bylos duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis). Kasatorius teigia, kad dėl sunkios turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, jam taikytinos CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatos ir sumažintinas priteistos atlygintinos žalos dydis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo R. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atskleisdamas jų turinį ir motyvuodamas konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismai neturtinės žalos dydį nustatė įvertinę tiek nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jos patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, tiek neatsargų padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko pastangas kuo greičiau suteikti nukentėjusiajai medicinos pagalbą po įvykio, nuteistojo turtinę padėtį, dėl kurios buvo sumažintas priteistos neturtinės žalos dydis. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys apie jam priklausantį vienintelį žemės sklypą, nes pagal byloje esančius duomenis matyti, kad R. B. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai. Nukentėjusiajai E. L. nustatytas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, jis atitinka teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo neatsargių nusikaltimų bylose.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už šių asmenų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje teigiama, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat CK, kiti teisės aktai. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas pagal gautus skundus gali tikrinti, ar bylą nagrinėję teismai priėmė teisėtus sprendimus dėl civilinių ieškinių tenkinimo ar netenkinimo, taip pat spręsti, ar tinkamai buvo taikyti įstatymai nustatant nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Kasatorius, ginčydamas nukentėjusiajai E. L. priteistos neturtinės žalos dydį ir teigdamas, kad priteista 40 000 Lt suma turėtų būti sumažinta, iš esmės nurodo, kad teismai neatsižvelgė į visas šios bylos aplinkybes ir nepakankamai analizavo visus kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, neatsižvelgė į R. B. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo stengiantis nukentėjusiajai kuo greičiau suteikti medicinos pagalbą, tinkamai neįvertino nuteistojo kaltės formos bei jo sunkios turtinės padėties. Tokie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, padaryto pažeidus Medžioklės taisykles, nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma priteisti 70 000 Lt neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu iš R. B. priteisė 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo sumažintas iki ribų, formuojamų teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (šūvio metu padarytas sunkaus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, kai nesilaikoma nustatytų specialių elgesio su ginklu saugumo taisyklių), pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-132/2007, 2K-555/2007. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus, patikrinęs neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymą, įvertinęs nuteistojo kaltės formą, turtinę padėtį, nukentėjusiajai neatsargiu nusikaltimu sukeltus padarinius, šį nuosprendį paliko galioti.

Kasatoriaus argumentai, kad teismai neanalizavo kasaciniame skunde nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nėra teisingi. Iš teismų sprendimų matyti, kad šioje byloje buvo išsamiai išanalizuotos visos įstatyme nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstama veika padarytos žalos pasekmes (fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus dėl nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris sukėlė klubakaulio, alkūnkaulio lūžius, pilvo, šlaunies, plonųjų žarnų sužalojimus, kelias atliktas operacijas, nustatytą 45 procentų darbingumo lygį); į R. B. neatsargią kaltę; į lengvinančią R. B. atsakomybę aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, suteikė E. L. pagalbą, dėjo pastangas išvengti sunkesnių padarinių nukentėjusiosios sveikatai; į jo turtinę, socialinę padėtį bei į kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje patikrinti visi teisiškai reikšmingi neturtinės žalos dydžio nustatymui kriterijai ir išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo atmetamas, o nukentėjusiosios skundas dėl žalos didinimo netenkinamas. Taigi pripažinti kasatoriaus motyvus, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl netinkamo CK normų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo, teisingais kolegija neturi pagrindo.

Kai žala padaroma dėl neatsargumo, CK 6.282 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę sprendžiant žalos atlyginimą, nustatant jos dydį, atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Teismai kasatoriaus skundžiamuose sprendimuose nuteistojo turtinę padėtį įvertino: pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo gaunamas pajamas, nukentėjusiosios prašomą atlyginti neturtinės žalos sumą gerokai sumažino, o apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistasis darbingas, įgijęs profesiją, gali uždirbti ir, remdamasis nekilnojamo turto registro duomenimis, konstatavo, kad R. B. turi nekilnojamo turto (du žemės sklypus). Esant tokiai padėčiai nelieka prielaidų teigti, kad neįvertinta nuteistojo turtinės padėties būklė, o atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas neatitinka CK 6.282 straipsnio 3 dalies ar 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Kadangi teismai tinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos dydį reglamentuojančias civilinės teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino nuteistojo civilinę atsakomybę lėmusius veiksmus, tai teismų sprendimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nekeičiami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas PikelisAlbinas SirvydisTomas Šeškauskas