Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 30N-49633610-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. 2016-01-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. už tai, kad jis 2016-01-10 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesiėmė savalaikio automobilio stabdymo ir susidūrė su priešais atvažiavusiu automobiliu. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-01-27 nutarimu Nr. 30N-49633610-16 R. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-02-11 gautas administracine tvarka nubausto R. P. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2016-01-10 apie 14.00 val. ant tilto, esančio (duomenys neskelbtini), kur pirmenybė yra suteikiama viena kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Jis, R. P., važiavo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, priešais tiltą matė kelio ženklą, kuriuo pirmenybė teikiama jo kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Būdamas tilto viduryje pastebėjo kitą atvažiuojantį automobilį, norėdamas išvengti susidūrimo pradėjo stabdyti. Prasilenkiant su kitu automobiliu įvyko eismo įvykis. Prasilenkiant su kitu automobiliu, jie susitrenkė veidrodžiais. Įvykus eismo įvykiui jis išlipo iš automobilio norėdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes su kaltininku. Mano, kad būtent kito automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį, rodė vairuotojui ženklą, jam suteikiantį per tiltą važiuoti pirmenybę. Pasiūlė jam pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau vairuotojas sėdo į automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jis, R. P., patraukė savo automobilį nuo tilto, kad jis netrukdytų kitiems eismo dalyviams, vėliau apie eismo įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Jis susitarė, kad pats atvyks į Klaipėdos AVPK biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2015-01-27 nutarimu jam už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda. Su minėtu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad ant tilto įrengtas kelio ženklas Nr. 206 „pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“, ir jis turėjo pirmenybę prieš artėjantį transportą. Teigia, kad jo važiavimo greitis buvo leistinas, o pamatęs atvažiuojančią transporto priemonę greitį sumažino iki minimalaus, ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, siekė išvengti susidūrimo. Atsižvelgiant į išdėstytą mano, kad administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti (b.l. 3-5).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su R. P. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad R. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Pažymėjo, kad dėl eismo įvykio buvo apklausti abu vairuotojai, kurie pateikė priešingus paaiškinimus, po eismo įvykio abu vairuotojai eismo įvykio vietoje nepasiliko ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo neišsiaiškinę eismo įvykio aplinkybių. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda R. P. paskirta remiantis ATPK 30² str. nuostatomis, naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad dažnai važiuoja (duomenys neskelbtini) tiltu, žino apie ten įrengtą kelio ženklą. Ant tilto yra posūkis, todėl priešais atvažiuojančių automobilių tilto pradžioje nesimato. Tiltu važiavo lėtai, kadangi kelio danga buvo slydi. Būdamas ant tilto pamatė atvažiuojantį automobilį. Priešais atvažiuojantis automobilis nepasitraukė. Manė, kad su atvažiuojančiu automobiliu prasilenks, tačiau automobiliai susidūrė kairės pusės veidrodėliais. Įvykus eismo įvykiui sustojo, atbulomis privažiavo prie kito taip pat sustojusio automobilio. Pasiūlė vairuotojui pildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojas, kuris važiavo kartu su sutuoktine ir vaiku, kaltės nepripažino, todėl netrukus sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jam stovint ant tilto, kitų automobilių vairuotojai pradėjo jam signalizuoti, todėl nuo tilto nuvažiavo atbulas. Laukė K. B. apie 10-20 min., tačiau šis negrįžo. Matė, kad K. B. nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Iš pradžių pats planavo taisyti veidrodėlį, tačiau pamatęs, kad nepavyks, apie įvykį pranešė policijai, kad būtų atlyginta žala. 14.00 val. – 16.00 val. apie eismo įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Kadangi pats planavo važiuoti į Klaipėdą, jam pasiūlė pačiam nuvažiuoti į Klaipėdos AVPK. Buvo nuvažiavęs į policijos įstaigą, tačiau policijos ekipažas buvo išvykęs, todėl automobilis apžiūrėtas nebuvo. Pirmadienį atvykęs policijos pareigūnas nufotografavo jo automobilį, stovėjusį prie darbovietės pastato, adresu (duomenys neskelbtini), liepė parašyti paaiškinimą ir nubraižyti įvykio schemą.

Liudytojas K. B. parodė, kad 2016-01-10 13.00 val.-14.00 val. važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) tiltu. Kelio ženklo „Stop“ ten nėra, pirmenybė priešpriešiniam transportui. Jam įvažiuojant ant tilto kitų automobilių nebuvo, tik matė automobilį, išvažiuojantį iš žiedinės sankryžos, iki kurio buvo apie 300-400 m. Važiuojant ant tilto, tilto pabaigoje, pastebėjo tą patį automobilį, pradėjo staigiai stabdyti, tačiau automobilis pradėjo slysti į šoną ir prasilenkdami automobiliai susitrenkė veidrodžiais. Nuvažiavęs nuo tilto sustojo, R. P. sustojo ant tilto, po to privažiavo atbuline eiga ir pradėjo šaukti. Jo, K. B., sutuoktinė pastebėjo, kad R. P. galimai yra neblaivus, pasakė, kad apie eismo įvykį reikia pranešti policijai. Tuo metu kitų automobilių vairuotojai pradėjo reikalauti patraukti automobilį nuo tilto, todėl R. P. pasakė, kad patrauks automobilį toliau ir pildys eismo įvykio deklaraciją. Automobilį pastatė prie parduotuvės, esančios 20-30 m atstumu nuo tilto. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad R. P. pasišalino. Tada jis, K. B., taip pat išvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė, dėl ko gailisi. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl R. P. automobilio didelio greičio.

Liudytojas M. B., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad į Kelių policijos tarnybą kreipėsi vairuotojas dėl eismo įvykio, nurodęs, kad vairuotojai nesusitarė kas yra kaltas dėl įvykusios avarijos, abu iš įvykio vietos pasišalino. Jis, M. B., apžiūrėjo R. P. automobilį (duomenys neskelbtini), automobiliui buvo apgadintas veidrodėlis. R. P. parašė paaiškinimą. Buvo nustatytas kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas. Abiejų vairuotojų paaiškinimai buvo prieštaringi, abu vairuotojai iš įvykio vietos pasišalino, kaltės nepripažino, nustatyti, kas kaltas dėl eismo įvykio, galimybės nebuvo. Jis, M. B., nustatė abipusę vairuotojų kaltę ir paskyrė vairuotojams administracines nuobaudas. Paaiškino, kad važiuojant tiltu pirmenybę turėjo (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, tačiau (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas nurodė, kad buvo pravažiavęs tiltą ir susidūrimas įvyko tilto pabaigoje, todėl (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas turėjo sustoti ir leisti baigti manevrą kitam vairuotojui. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas aiškino, kad kitas automobilis buvo pakankamai toli, todėl jis ir priėmė sprendimą važiuoti tiltu. Mano, kad abu vairuotojai kalti sukėlus eismo įvykį, abu vairuotojai nesiėmė atsargumo priemonių. R. P. apie eismo įvykį pranešė praėjus kelioms valandoms po avarijos, vėliau pats atvyko į policijos įstaigą. Nesusitarę dėl kaltės vairuotojai turėjo apie įvykį pranešti policijai, laukti atvykstančių policijos pareigūnų, nepatraukti automobilių iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju automobilių važiavimo greičio, jų susidūrimo vietos nustatyti negalima, nes abu automobiliai iš įvykio vietos patraukti, o vairuotojai skirtingai aiškina įvykio aplinkybes.

Analogiškas aplinkybes M. B. nurodė 2016-01-27 tarnybiniame pranešime (b.l. 11).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. 2016-01-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. B. už tai, kad jis 2016-01-10 14.00 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepraleido priešais atvažiuojančio automobilio, nesilaikė kelio ženklo „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimų ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-01-27 nutarimu Nr. 30P-49633314-16 K. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda (b.l. 8, 9).

R. P. skundas atmestinas.

R. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 str. 2 d., kurioje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. neigia padaręs teisės pažeidimą, teigia, kad 2016-01-10 eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) esančiame tilte, kaltininkas yra K. B.. Nurodo, kad ant tilto įrengtas Kelio ženklas Nr. 206 „pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“, todėl jis turėjo pirmenybę prieš artėjantį transportą. K. B. jo vairuojamo automobilio nepraleido, pildyti eismo įvykio deklaraciją nesutiko ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jis, R. P., patraukė savo automobilį nuo tilto, nes to reikalavo kiti eismo dalyviai. Apie eismo įvykį po valandos pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Apklaustas teisme kitos apgadintos transporto priemonės vairuotojas K. B. teigė, kad eismo įvykį sukėlė būtent R. P.. Paaiškino, kad įvažiuojant ant tilto kitų automobilių nebuvo, tik matė automobilį, išvažiuojantį iš žiedinės sankryžos, iki kurios buvo apie 300-400 m. Tilto pabaigoje pamatė tą patį atvažiuojantį automobilį, prasilenkdami automobiliai susitrenkė veidrodžiais. Sustojęs pasakė R. P., kad patrauks automobilį toliau ir pildys eismo įvykio deklaraciją. Automobilį pastatė prie parduotuvės, pamatęs, kad R. P. pasišalino, pats taip pat išvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl R. P. automobilio didelio greičio. Apklaustas teisme policijos pareigūnas M. B. paaiškino, kad jis, M. B., nustatė abipusę vairuotojų R. P. ir K. B. kaltę ir paskyrė vairuotojams administracines nuobaudas. Vairuotojai nesusitarė, kas kaltas dėl įvykusios avarijos, todėl turėjo kviesti policijos pareigūnus ir iš įvykio vietos nepasišalinti, tačiau abu iš įvykio vietos pasišalino, pateikė prieštaringus paaiškinimus, nustatyti, kas kaltas sukėlus eismo įvykį nebuvo galima.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. teigia, kad K. B. nepaisė jo atžvilgiu galiojančio kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, nepraleido jo vairuojamo automobilio, sukėlė eismo įvykį.

Iš teismui pateiktos eismo įvykio schemos (duomenys neskelbtini) esančio tilto, apriboto iš priešingų pusių kelio ženklais Nr. 205 ir 206, schemos (b.l. 14) ir fotonuotraukų (b.l. 17) matyti, kad K. B., važiuodamas šiuo tiltu, kirto kelio ženklo Nr. 205, reiškiančio priešpriešinio eismo pirmenybę, galiojimo ribą. Skundą pateikęs R. P. į minėtą tiltą įvažiavo, kirtęs kelio ženklo Nr. 206, reiškiančio jo pirmenybę prieš priešpriešinį eismą. KET 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 205 reikšmės paaiškinime nurodoma, kad šis ženklas draudžia įvažiuoti į siaurą kelio ruožą, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms. KET II skirsnyje aiškinama, kad sąvoka „duoti kelią“ reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

Liudytojas K. B. teigia, kad jam važiuojant tiltu kitų transporto priemonių nebuvo, tačiau įveikus didžiąją dalį tilto pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį R. P. vairuojamą automobilį, tai yra R. P. vairuojamas automobilis buvo tik užvažiavęs ant tilto. Pažymėtina tai, kad kelio ženklu Nr. 205 „priešpriešinio eismo pirmenybė“ nėra nustatomas besąlygiškas draudimas įvažiuoti į siaurąjį kelio ruožą, jis taikytinas tik tuo atveju, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Kelio ženklas Nr. 206 „pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“ taip pat nereiškia, jog vairuotojui suteikiama besąlygiška pirmenybės teisė, kadangi eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių arba imtis visų būtinų priemonių juos sumažinti (KET 9 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykyje apgadintų transporto priemonių vairuotojai skirtingai aiškina eismo įvykio aplinkybes. Abu nurodo, kad dėl eismo įvykio aplinkybių susitarti nepavyko, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė, siekiant neapsunkinti eismo, kuris tuo metu buvo gana intensyvus. Pažymėtina ir tai, kad apie eismo įvykį K. B. policijai nepranešė, tuo tarpu R. P. apie avariją pranešė praėjus valandai po įvykio ir nuvažiavus iš eismo įvykio vietos. Kaip nurodė teisme apklaustas policijos pareigūnas M. B., iš vairuotojų pateiktų paaiškinimų nustatyti automobilių važiavimo greitį, jų buvimo vietą susidūrimo metu ir kt. negalima. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad automobiliai nebuvo užfiksuoti eismo įvykio vietoje, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti tikslios šių transporto priemonių susidūrimo vietos ir tiksliai atkurti įvykių eigos. Liudytojai, galimai matę įvykį, taip pat nenustatyti. Iš teisme išklausyto garso įrašo bendrosios pagalbos centrui girdėti, kad R. P. praneša kad įvykis buvo prieš valandą, jis iš įvykio vietos pasišalino, važiuoja į Klaipėdą. KET 220 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Šiuo atveju vairuotojai K. B. ir R. P. iš įvykio vietos pasišalino, K. B. apie eismo įvykį policijai nepranešė, R. P. apie avariją pranešė vėliau.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje abiejų automobilių vairuotojų KET nesilaikymas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Kaip minėta anksčiau, KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nagrinėjamu atveju visi teismo nustatyti duomenys patvirtina, jog R. P. ir K. B. nebuvo pakankamai atidūs kelyje ir neįsitikino, kad važiuoti tiltu yra saugu. Be abejo, apdairūs, atsargūs, pagarbiai vienas kito atžvilgiu besielgiantys (KET 4 p.) eismo dalyviai tokioje situacijoje turėtų rasti kompromisą, kuris leistų jų automobiliams prasilenkti, tačiau šio incidento dalyviai tokiais kriterijais nesinaudojo, dėl ko kilo eismo įvykis. Policijos pareigūnas M. B. parodė, kad tiltas yra gerai matomas iš abiejų pusių, o skundą pateikęs R. P. neginčijo fakto, jog matė priešais atvažiuojantį automobilį, tačiau teigė, kad jo praleisti neprivalėjo, kadangi turėjo pirmenybę. Teismas sprendžia, kad kadangi eismo įvykis įvyko tiesioje kelio atkarpoje, kur matomumas buvo geras, būdamas pakankamai atidus, prieš važiuojant tiltu, R. P. neabejotinai turėjo matyti artėjantį K. B. vairuojamą automobilį, todėl turėjo sustoti ir leisti automobiliui baigti manevrą.

Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teikiama įvykio versija yra paneigta. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. nesutikimas su byloje surinktais įrodymais neduoda pagrindo išvadai, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad R. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tai yra vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesiėmė savalaikio automobilio stabdymo ir susidūrė su priešais atvažiavusiu automobiliu.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta minimali nuobauda – 28 Eur dydžio bauda.

Teismo nuomone, R. P. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. P. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-01-27 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Konstatuotina, kad R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 str. 3 d., , 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. sausio 27 d.. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-49633610-16 palikti nepakeistą.

CD diską su garso įrašu iš bendrosios pagalbos centro, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.