Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas septynis kartus, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. 2016 m. lapkričio 23 d., apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,52 promilių etilo alkoholio), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu trenkė ranka vieną kartą sutuoktinei V. N. į veidą, koja spyrė jai į abi kojas, tokiais veiksmais sukėlė sutuoktinei V. N. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 8.00 val. atvyko pas sutuoktinę Vi. į darbovietę, (duomenys neskelbtini). Sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu trenkė V. per cigaretę, kurią ji turėjo burnoje, galėjo ranka pataikyti jai į veidą, vėliau jai nueinant koja spyrė jai į kojas. Konflikto metu buvo išgėręs, dėl savo veiksmų gailisi, tai daugiau nepasikartos, jau daugiau nei pusė metų jie nebegyvena kartu, ketina išsituokti, nenori daugiau konfliktuoti (b. l. 25).

Nukentėjusioji V. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 07.30 val. atvykęs sutuoktinis K. N. gim. 1981 m. pas ją į darbą adresu (duomenys neskelbtini) ėmė reikalauti atiduoti automobilio Opel Astra raktelius. Kadangi iš jo burnos jautė alkoholio kvapą, raktų jam nedavė, be to jai iš darbo reikia važiuoti namo į Nemenčinėlės kaimą. Tuomet jis išėjo iš darbo patalpų, o ji nuėjo dirbti toliau. Vėliau jis ėmė skambinti į mobilų telefoną ir sakyti, kad ji niekur neišvažiuos su automobiliu, nes jis išdaužys langus, bei kitaip apgadins automobilį, kad juo negalėtų važiuoti. Radusi laisvo laiko ji panoro apžiūrėti automobilį ir išėjo į kiemą, kur minėtas automobilis stovi ir pamatė, prie automobilio atsisėdusį vyrą K. N., kuris nuleidinėjo minėto automobilio ratus. Ji išėjo su bendradarbe R., pavardės nežino, su kuria rūkė kieme ir matė kaip vyras nuleidinėja automobilio ratus. Ji prie jo nepriėjo, o tik stebėjo. Tai pamatęs vyras priėjo prie jos ir vėl reikalavo automobilio raktų. Ji atbulomis traukėsi link durų, pasakė, kad jis eitų prasiblaivyti, o jis ranka trenkė, jai per veidą. Smūgis buvo nestiprus, ji apsisuko eiti ir pajuto smūgi per abi kojas ties keliais iš nugaros pusės. Veido beveik nelietė, dėl to ji nejuto fizinio skausmo, bet nuo spyrio į kojas, jai skaudėjo. Ji norėjo eiti į patalpas ir nesivelti į konfliktą, tačiau jis sugriebė ją už drabužių ir neleido eiti. Ji išsimovė iš striukės, jos striukė liko jo rankose ir ji nuėjo į darbo patalpas, kuriose būdama paskambino 112. Viską matė minėta R. Dėl sužalojimų į teismo medicinos ekspertizę nesikreips, nes buvo sukeltas fizinis skausmas. Su minėtu vyru vyksta skyrybos. Anksčiau smurtą nuo vyro yra patyrusi, tačiau policija kviečiama nebuvo (b. l. 8, 15).

Liudytoja R. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 08.00 val. dirbo darbe adresu (duomenys neskelbtini). Darbo patalpose pastebėjo vaikščiojantį bendradarbės V., kurios pavardės nežino sutuoktinį. Jie tarpusavyje barėsi. Po kažkurio laiko vyras buvo dingęs iš patalpų, o V. dirbo. Radus laisvą minutę ji kartu su V. išėjo į lauką parūkyti ir V. nusprendė apžiūrėti savo automobilį, kuris stovėjo prie pastato automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuomet pastebėjo, kad prie V. automobilio Opel yra pritūpęs jos vyras ir nuleidinėja ratus. Ji su V. tik stebėjo artyn nėjo, tai pamatęs V. vyras priėjo prie V. ir ėmė jos reikalauti automobilio raktų. Ji nedavė, tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, tuomet V. norėjo grįžti atgal į darbo patalpas ir R. V. pastebėjo, kaip V. vyras ranka sudavė per veidą V. Smūgis stiprus nebuvo, gal kiek galėjo užkabinti veidą. Tuomet V. apsisuko eiti, o jos vyras jai koja spyrė jai per kojas iš nugaros ties keliais. Kai V. atsisuko, jis pagriebė ją už striukės, tačiau V. išsimovė iš jos ir grįžo kartu su ja į patalpas. Tuomet paskambino pagalbos telefonu. Kiek ji suprato V. vyras buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 17).

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d., 8.09 val. gautas pranešimas apie tai, kad į darbą atėjo pranešėjos vyras, K. N., sudavė ranka į veidą ir t. t. (b. l. 2).

Iš 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame nurodytos esminės faktinės įvykio aplinkybės, nurodyta, kad K. N. sudavė ranka sutuoktinei į veidą, spyrė į kojas, grasino (b. l. 3-4).

Iš nukentėjusiosios V. N. 2016 m. lapkričio 23 d. skundo matyti jos pateikta įvykio versija ir aplinkybės (b. l. 6)

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad N. 2016 m. lapkričio 23 d., 8.44 val. nustatytas 0,52 promilės neblaivumas (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad K. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis K. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d., apie 8.00 val. atvyko pas sutuoktinę V. į darbovietę, (duomenys neskelbtini). Sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu trenkė V. per cigaretę, kurią ji turėjo burnoje, galėjo ranka pataikyti jai į veidą, vėliau jai nueinant koja spyrė jai į kojas. Konflikto metu buvo išgėręs. Tokie kaltinamojo arodymai yra nuoseklūs, juos visiškai atitinka ir detalizuoja nukentėjusiosios V. N. ir liudytojos R. V. parodymai. Pastarosios abi parodė, kad žodinio konflikto metu K. N. sudavė nukentėjusiajai per veidą, o nueinant spyrė jai į kojas. Nukentėjusioji V. N. parodė, kad dėl spyrio į kojas jautė fizinį skausmą. Pirmiau nurodytų asmenų parodymus detalizuoja bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d., 8.09 val. gautas pranešimas apie tai, kad į darbą atėjo pranešėjos vyras, K. N., sudavė ranka į veidą ir t. t. (b. l. 2). Be to, iš 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame nurodytos esminės faktinės įvykio aplinkybės, nurodyta, kad K. N. sudavė ranka sutuoktinei į veidą, spyrė į kojas, grasino (b. l. 3-4). Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja parodė, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Iš alkotesterio pažymos matyti, kad jam nustatytas 0,52 promilės neblaivumas (b. l. 24). Tiek K. N., tiek V. N. patvirtino, kad nors ir vyksta skyrybų procesas, jie yra sutuoktiniai. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad K. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę K. N. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – K. N. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio ir tai be abejonės turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. N. – teistas, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka baustas (b. l. 37-40), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimesnis minimaliam, kartu skiriant įpareigojimą kasdien nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Kaltinamasis K. N. pareiškė, kad bausmės rūšis ir dydis jam suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 44, 45). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam K. N. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam K. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22) paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį kasdien nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. N. paskirti galutinę bausmę – aįtuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį kasdien nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.