- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2-8140-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-306718-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
dalyvaujant pareiškėjai J. N. ir suinteresuotam asmeniui R. N., neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. N. ir Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po velionio vyro V. N. mirties 2013-03-13, priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusią 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, faktiškai pradėjusi daiktų dalis valdyti. Pareiškėja po vyro mirties liko gyventi tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., mokėjo ir moka mokesčius, naudojasi buto priklausiniu - rūsiu, naudoja namų apyvokos daiktus, baldus ir rūpinasi turto priežiūrą bei eksploatacija. Taip pat toliau naudoja žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu V. N. 2005-08-23 įsigijo aukščiau nurodytą butą, o 2005-03-30 ir žemės sklypus, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kurie VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale įregistruoti pareiškėjos vardu. Dėl to, kad minėti nekilnojamieji daiktai įregistruoti pareiškėjos vardu, ji nemanė, kad neturi kreiptis į vietos notarą dėl vyro vardu atsiradusio palikimo priėmimo. Visai neseniai suprato, kad nors nurodyti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti pareiškėjos vardu, tačiau ir velioniui vyrui taip pat priklausė 1/2 dalis šio turto, kadangi jie įsigyti santuokos metu, kuri buvo sudaryta 1974-09-06. Dėl to, jog po vyro mirties laiku nesikreipė į notaro biurą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į vyro palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašė teismo jį tenkinti (27-28 b.l.).
Teismo posėdyje R. N. pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto prašymo nepareiškė.
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu iš esmės sutinka, jam neprieštarauja ir prašė teismo, sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja buvo turto palikėjo V. N. sutuoktinė, o santuoką jie įregistravo (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Iš pateiktos teismui mirties liudijimo kopijos matyti, kad V. N. mirė (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo išduotų pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre darytina išvada, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) su priklausiniu rūsių ir trys žemės sklypai tuo pačiu adresu buvo bendroji jungtinė pareiškėjo ir velionio sutuoktinio nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šių daiktų (CK 3. 117 str. 1d.). Nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notarų biurą atsiradusiam vyro vardu palikimui priimti, tačiau šį palikimą ji priėmė pradėjusi nurodytus daiktus faktiškai valdyti. Po vyro mirties pareiškėja liko gyventi bute, mokėjo ir moka mokesčius už butą ir žemės sklypus, juos prižiūri ir rūpinasi kaip savo turtu (14, 19-21 b.l.). Kadangi suinteresuoti asmenys R. N. ir VMI prieštaravimo dėl pareiškėjos pareiškimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja (18, 27-29 b.l.).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja J. N. būdama teisėta atsiradusio vyro palikimo įpėdinė, jį priėmė pradėdama šį turtą faktiškai valdyti (CK 5.13, 5.50 str. 2d.).
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą atsiradimo vietos notarų biurui. Nors velionį vyrą V. N. pergyvenusi pareiškėja J. N. į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, tačiau laikytina, kad palikimą ji priėmė pradėjusi šį turtą valdyti, o kitiems asmenims jis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl šio palikimo vietos notarų biure paveldėjimo bylą neužvesta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio vyro V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra 1/2 dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), ir tris žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius tuo pačiu adresu, pradėdama juos faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas J. N. nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.