Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėjas V. G. Baudž. byla Nr. 1A-456-557/2011 Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00334-2010-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2011 m. gegužės 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 294 str. 1 d. 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-09-28 iki 2009-09-29, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai;

M. B. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Nuosprendžiu priteista solidariai iš D. G. ir M. B. M. K. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta. Priteista solidariai iš D. G. ir M. B. V. ligonių kasai 50,14 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

D. G. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, tai yra jis 2009-09-28 apie 19 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, iš „Saurida“ degalinės, esančios Vilniaus g. 373A, Šiaulių mieste, savavališkai pasiėmė T. J. priklausantį 10 000 Lt vertės automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prieš tai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią datą ir laiku buvo apsikeitęs su T. J. į automobilį „BMW 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

D. G. ir M. B. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra jie 2010-06-24 tarp 20.47 val. ir 20.50 val. viešoje vietoje – Plungėje, J. T.-Vaižganto g. 18 esančios parduotuvės „Papartis“ prekybos salėje, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra A. R., L. M., S. M., J. N., N. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų akivaizdoje tyčia pavartojo fizinį smurtą prieš M. K. - be jokios priežasties įvykus žodiniam konfliktui, M. B. ranka sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius M. K. į galvą, D. G. ne mažiau kaip 8 kartus sudavė smūgius ranka ir 1 kartą koja įspyrė į galvą ir kitas kūno vietas M. K., ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą - muštinę paviršinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje ir aplinkinę kraujosruvą lūpoje, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Konfliktas su nukentėjusiuoju M. K. kilo dėl asmeninių paskatų, nes pastarasis jį iš dalies išprovokavo, tai yra jam bandant kalbinti pažįstamą merginą, M. K. reiškė pretenzijas ir liepė nelįsti prie jo draugės. M. B. pasakius, kad mergina yra ir jo draugė, įvyko susistumdymas, kurio metu jis pavartojo smurtą ir galėjo suduoti M. K. kelis smūgius. Atėjus L. M., jis iš parduotuvės išėjo, todėl nematė tolimesnės konflikto eigos ir negalėjo patvirtinti, kokius veiksmus atliko D. G., ar pastarasis sudavė M. K.. Jokio išankstinio susitarimo su D. G. dėl smurtinių veiksmų prieš M. K. nebuvo, konfliktas kilo spontaniškai. BK 60 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis kartu su D. G. veikė bendrininkų grupe ir be pagrindo pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Akivaizdu, kad konfliktas kilo tarp jo ir M. K., o baigėsi jam išėjus iš parduotuvės. D. G. į konfliktą įsivėlė savo iniciatyva, be jo prašymo ar skatinimo, ir veikė savo nuožiūra, jų veiksmai nebuvo koordinuojami ar kitaip derinami.

Teismas taip pat nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo šiek tiek išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau neblaivus nesijautė, ir ši aplinkybė įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Mano, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo jam taip pat turi būti pašalinta.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirta piniginė bauda yra akivaizdžiai per didelė. Jis šiuo metu nedirba, verčiasi iš atsitiktinių darbų. Gyvena kartu su D. S., augina dukrą D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jo gyvenimo draugė D. S. šiuo metu nedirba, nes augina dukrą, be to, neakivaizdžiai studijuoja Socialinių mokslų kolegijoje III kurse. Iš esmės jis vienas privalo išlaikyti ne tik dukrą, bet ir savo draugę. Jis anksčiau nebuvo teistas, jo įvykdytas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjant bylą teisme, jis gynėjo neturėjo, todėl jam niekas nepaaiškino dėl galimybės pateikti dokumentus apie jo materialinę ir šeiminę padėtį, šiuos duomenis pateikė kartu su apeliaciniu skundu ir teigia, jog 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą turėtų galimybę sumokėti padedant giminaičiams.

Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad abu nuteistieji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra D. G. ir M. B. 2010-06-24 tarp 20.47 val. ir 20.50 val. parduotuvės „Papartis“ prekybos salėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prekybos centre buvusių žmonių akivaizdoje tyčia pavartojo fizinį smurtą prieš M. K., ir bendrais veiksmais padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuteistieji abu buvo įvykio vietoje, abu vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį M. K.. Tai tapo pagrindu išvadai, kad A D. G. ir M. B. veikė bendrai, bendrininkų grupe.

Kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 284 str. 1 d. M. B. neginčija, tačiau nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog jis minėtą nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu nuteistuoju D. G.. Nuteistasis M. B. tvirtina, kad jokio išankstinio susitarimo tarp jo ir D. G. dėl smurto prieš M. K. pavartojimo nebuvo, konfliktas kilo tarp jo bei M. K. ir baigėsi jam išėjus iš parduotuvės, D. G. į konfliktą įsivėlė savo iniciatyva ir veikė savo nuožiūra, pastarojo veiksmų suduodant smūgius M. K. M. B. teigia nematęs, nes atėjus L. M., iš parduotuvės išėjo. Vienok inkriminuojant viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, jog du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, kaip ir buvo šiuo konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog abu nuteistieji aktyviai vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį M. K.. Šie nuteistųjų veiksmai nustatyti byloje esančiais įrodymais - nuteistojo D. G., nukentėjusiųjų M. K., A. R., liudytojų L. M., J. N., N. L. parodymais, filmuotos medžiagos peržiūrėjimo protokole užfiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 19–30), kurie, priešingai apelianto M. B. teiginiams, patvirtina, kad abu nuteistieji vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį M. K. kartu, bendrai, jie matė vienas kito veiksmus, kurių visuma sukėlė nukentėjusiojo nežymų sveikatos sužalojimą. Taigi byloje įrodyta, kad abu nuteistieji nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais. Nors, kaip teigia M. B., jie neturėjo išankstinio sumanymo viešoje vietoje pavartoti smurtą prieš M. K., tačiau pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad toks sumanymas jiems kilo be jokios priežasties įvykus žodiniam konfliktui tarp M. B. ir nukentėjusiojo M. K., todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Apelianto M. B. nurodyta aplinkybė, jog jis iš parduotuvės išėjo konfliktui nepasibaigus, nekelia abejonių dėl bendrininkavimo pavartojant smurtą prieš M. K.. Kaip minėta, nusikaltimo bendrininkas D. G., nukentėjusieji bei liudytojai, taip pat minėtame filmuotos medžiagos peržiūrėjimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog abu nuteistieji bendrais veiksmais sudavė smūgius M. K., tai rodo nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir tyčios bendrumą. Esant aptartiems duomenims teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, paneigiančių galimybę inkriminuoti M. B. faktą, jog jis viešosios tvarkos pažeidimą padarė bendrininkų grupe, nėra.

Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad prieš pat nusikaltimą vartojo alkoholį, tai patvirtino ir nusikaltimo bendrininkas D. G., nurodydamas, kad jie abu buvo išgėrę alaus, į parduotuvę „Papartis“ su M. B. ėjo nusipirkti dar alaus. Nukentėjusioji A. R. teisme patvirtino, jog įvykio metu abu nuteistieji buvo akivaizdžiai neblaivūs, tai patvirtino ir kaip liudytojai apklausti L. M., J. N. ir N. L.. Nors M. B. apklausiamas teisme parodė, kad jis buvo tik truputį išgėręs, tačiau atsižvelgiant į kito nuteistojo D. G. nustatytą girtumą (1,87 promilės), nekyla abejonių, kad M. B. taip pat buvo pakankamai girtas, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog jiems už nusikalstamas veikas paskirta baudos bausmė yra aiškiai per griežta savo dydžiu. Skirdamas nuteistiesiems už 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos bausmės vidurkiui lygią bausmę (už tyčinį nesunkų nusikaltimą baudos bausmės vidurkis yra 50 MGL), bei D. G. už 294 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą ženkliai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos bausmės vidurkis bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad jie yra jauno amžiaus, nedirbo, anksčiau neteisti, drausminių nuobaudų neturi, administracine tvarka nebausti, D. G. padarė du, M. B. – vieną tyčinius nesunkius nusikaltimus, į jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą M. B. ir D. G. padarė veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padarę šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, epizode dėl savavaldžiavimo D. G. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, iš jų ir galinčias turėti įtakos nuteistųjų padėties švelninimui, bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, apeliaciniuose skunduose išdėstyti nuteistųjų argumentai, jog pagal BK 284 str. 1 d. paskirtas baudos dydis jiems bus per sunki našta, yra aiškiai deklaratyvūs, atsižvelgiant į pačių nuteistųjų elgesį, visiškai nesuderinamą su šeimos interesais – nuteistieji D. G. ir M. B. neva gyvybiškai svarbius pinigus leido vartodami alkoholį, apsvaigę nuo alkoholio tyčiniais agresyviais smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiojo M. K. sveikatą, dėl to jis patyrė moralinę žalą (teismas solidariai iš nuteistųjų priteisė nukentėjusiajam 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), bei privalo Valstybinei ligonių kasai solidariai atlyginti 50,14 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų, šiais savo nusikalstamais veiksmais dar labiau pablogindami šeimos turtinę padėtį. Pažymėtina, kad asmeniui neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, BK 47 str. 6 d. numato galimybę vykdymo proceso metu nuteistojo sutikimu baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Apylinkės teismas, skirdamas M. B. už viešosios tvarkos pažeidimą, D. G. – už savavaldžiavimą bei viešosios tvarkos pažeidimą baudos bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės dydžio parinkimo pagrįstumu. Todėl apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais laikyti paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis nėra pagrindo. Bendrindamas bausmes tarpusavyje, teismas pasirinko nuteistajam D. G. palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. B. ir D. G. apeliacinius skundus atmesti.