Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-106-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
1-106-579/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44322-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kaltinamasis
V. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-330-579/2020Proceso Nr. 1-01-1-44322-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2.1.; 1.1.8.12.; 2.3.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, našlė, neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., nuo 2001 m. sausio 2 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kasininke, pagal 2002 m. rugsėjo 18 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį prisiimdama visišką materialinę atsakomybę, jeigu ji neužtikrins įmonės, organizacijos jai patikėtų materialinių vertybių saugumo, tai įmonei, įstaigai, organizacijai padaryta žala nustatoma ir ji atlyginama pagal įstatymus, pažeisdama Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 6 punkto reikalavimą, kad „<...>Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui<...>“ (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1360 redakcija), 22 punkto reikalavimą, kad „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“ (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija), (2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1046 nauja redakcija) „Kasininkas atsako už jo priimtų pinigų saugumą ir nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“ užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama ir realiai disponuodama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pinigais, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą, 2002 m. rugsėjo 18 d. kasos dokumentų ir pinigų perdavimo – priėmimo aktu priėmusi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės kasos dokumentus ir pinigus, laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų metų, kadangi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės archyve kasos patikrinimo aktų nerasta, iki 2018 m. rugsėjo 12 d., iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės kasos, neįforminusi kasos išlaidų orderių, nuolatos, maždaug po 3 kartus per savaitę, įvairiomis pinigų sumomis, maždaug po 200-300 litų per mėnesį, o įvedus eurus maždaug po 500 eurų per mėnesį ėmė grynuosius pinigus, taip paėmė viso 45 436,09 EUR, kuriuos naudojo asmeninėms reikmėms ir į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės kasą negrąžino, tokiu būdu V. K. iš viso pasisavino, jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės 45 436,09 EUR vertės svetimą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turtą (pinigines lėšas), tuo (duomenys neskelbtini) ūkio bendrovei padarė 45436,09 EUR didelę turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji V. K. kalta prisipažino ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 42-44, 52-54) duotus parodymus, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje pradėjo dirbti 1999 metų gegužės mėnesį melžėjos pareigose. Nuo 2001 metų sausio mėn. toje pačioje žemės ūkio bendrovėje pradėjo dirbti kasininke ir šiose pareigose dirbo iki 2018 rugsėjo 12 d. 2002 rugsėjo mėnesį su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Jai priklausė mokėti darbuotojams atlyginimus grynais pinigais, užpildyti ir suvesti kasos dokumentus, padaryti kasos suvestinę. Grynieji pinigai buvo tik jos žinioje, kasininkė šioje bendrovėje buvo ji viena. Grynieji pinigai buvo laikomi kasoje, o kasai yra įrengtas atskiras kabinetas su šarvuotomis durimis, kurių raktą turėjo tik ji. 2018 m. rugsėjo mėnesį ji, kaip kasininkė, turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vyriausiajai buhalterei kasos ataskaitą. Kasos likučiai buvo dideli, tačiau grynųjų pinigų kasoje nebuvo. Apie tai pasakė vyriausiajai buhalterei R. S., o pastaroji apie tai informavo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovą N. D.. 2018 m. rugsėjo 12 dieną (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovas inicijavo grynųjų pinigų patikrinimą kasoje dalyvaujant jai, bendrovės vadovui, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovo pavaduotojai R. R., vyriausiajai buhalterei R. S. bei bendrovės buhalterei E. B.. Atliekant patikrinimą pagal esamus buhalterinius dokumentus buvo sutikrinti grynieji pinigai esantys kasoje. Kasoje turėjo būti 48 234,32 eurai, tačiau faktiškai rasti 2798,23 eurai, nustatytas trūkumas 45 436,09 Eur. Prisipažįsta paėmusi šią trūkstamą pinigų sumą, tai yra 45 436,09 eurus, periodiškai paimdama iš kasos maždaug po 200-300 litų į mėnesį, o vėliau maždaug po 500 eurų per mėnesį. Pinigus imdavo dalimis praktiškai kiekvieną savaitę, juos išleisdavo savo šeimos reikmėms. Pinigus įvairiomis pinigų sumomis pradėjo imti maždaug nuo 2007 metų, po to, kai iš SEB banko sutuoktinis A. K. paėmė 180 000 litų paskolą namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir kas mėnesį (A. K.) mokėdavo bankui paskolą, tačiau nelikdavo pinigų pragyvenimui. Todėl ji paimdavo bendrovėje iš kasos pinigus ir juos naudodavo kasdienėms šeimos reikmėms. (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis, tais pačiais metais mirė mama G. L.. Mirus sutuoktiniui, gavo vyro gyvybės draudimą viso 130 000 litų bei šia pinigų suma padengė banko paskolos dalį. Tačiau iki pilno banko paskolos padengimo trūko apie 3000 Lt., kuriuos ji vėl pasiėmė iš bendrovės kasos bei jų pagalba pilnai sugrąžino banko paskolą. Atidavus paskolą namas, adresu (duomenys neskelbtini) tapo jos ir jaunesnio sūnaus M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybe. Be to, jos sutuoktinis A. K. taip pat dar buvo paėmęs 14 000 Lt. paskolą automobiliui „VW Sharan“ įsigyti. Sutuoktiniui mirus (duomenys neskelbtini) metais buvo likę neišmokėta bankui už automobilį 7000 Lt., kurią ji taip pat padengė imdama grynuosius pinigus iš bendrovės kasos įvairiomis sumomis kas mėnesį, kadangi neturėjo kitų pajamų, o už automobilį jau buvo sumokėta 7000 litų ir nenorėjo šios transporto priemonės prarasti. Atsiskaičiusi su bankais už paskolas ir toliau imdavo iš bendrovės kasos pinigus įvairiomis sumomis, priklausomai nuo tuo metu esančių poreikių – reikėjo pirkti statybines medžiagas namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena jos sūnus E. K. su šeima, remontui, be to iš bendrovės kasos paimtų pinigų pirko baldus, kurą, malkas, namų apyvokos reikmenis, duodavo pinigų vyresniam sūnui mašinos remontui. Iki 2018 m. grynųjų pinigų kasoje niekas netikrino ir niekas neinventorizavo koks yra grynųjų pinigų likutis, tik buhalterė atspausdindavo iš kompiuterio duomenis koks turi būti kasoje grynųjų pinigų likutis ir ji pasirašydavo ant atspausdinto blanko. Paskutinį kartą pinigus iš kasos ėmė 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį bendrovės vadovas nurodė patikrinti kasos grynuosius pinigus realiai, kadangi reikėjo pateikti kažkokią ataskaitą dėl PVM. Todėl nurodė tikrąją kasoje esančią pinigų sumą. Tuomet ir paaiškėjo didelis kasoje esančių pinigų trūkumas. Sutinka, kad pasisavino bendrovės kasoje nustatytą trukumą, tai yra 45 436,09 eurus.

Liudytojas N. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., b. l. 25-26, 28-30), kad 2018 m. birželio 1 d. žemės ūkio bendrovėje vyriausia buhaltere pradėjo dirbti R. S.. 2018 m. rugsėjo 12 d. R. S. jį informavo, jog bendrovės kasoje yra neatitikimų ir pakvietė atvažiuoti į kontorą. Tą pačią dieną atliekant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės grynųjų pinigų patikrinimą, palyginus turimus dokumentus su buhalteriniais dokumentais, rastas 45 436,09 eurų trukumas. Kasos pinigai buvo patikėti žemės ūkio bendrovės kasininkei V. K.. Kaltinamoji buvo atsakinga už visus gaunamus ir išmokamus grynuosius (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pinigus. V. K., paprašyta paaiškinti situaciją, prisipažino, kad bendrovės pinigus naudojo savo reikmėms – atidavė paskolas už namą, automobilį, taip pat duodavo pinigų savo sūnui. Moteris kaltės neneigė. Buvo surašytas kasos patikrinimo protokolas, su kuriuo pasirašytinai supažindinta ir V. K..

Liudytoja R. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., b. l. 44-46), kad ji dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje nuo 1984 m. Nuo 2018 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti vyriausios buhalterės pareigose. Jos pavaldume buvo ir žemės ūkio bendrovės kasa bei joje dirbanti V. K.. 2018 m. rugsėjo 12 d. turėjo surašyti dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl PVM mokėjimo atidėjimo. Tam tikslui reikėjo pateikti kasos ir banko likučius. Paprašė kaltinamosios, kad ši sutvarkytų kasos dokumentus ir juos pateiktų. Kai V. K. pateikė kasos išrašą, pamatė, jog neatitinka suma tarp likučio dokumentuose ir grynųjų pinigų (kasoje). Skirtumas buvo apie 45 000 eurų. Kaltinamoji paaiškino, jog šių pinigų (apie 45 000 eurų) nėra. Apie tai informavo bendrovės vadovą N. D.. Vadovo nurodymu tą pačią dieną, dalyvaujant V. K., revizijos komisijos pirmininkei R. R., buhalterei E. B. ir jai, buvo atliktas patikrinimas. Revizijos metu nustatyta, kad kasos dokumentuose grynųjų pinigų likutis yra vienas, o kasoje realus pinigų kiekis – kitas. Nustatytas trūkumas 45 436,09 Eur.

Iš darbo sutarties (1 t., b. l. 34-35) matyti, kad V. K. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje pradėjo dirbti 1999 m. gegužės 17 d. melžėja, o nuo 2001 m. sausio 2 d. kasininke.

2002 m. rugsėjo 18 d. kaltinamoji pasirašė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį su žemės ūkio bendrovės administracija (1 t., b. l. 36, 38) ir tą pačią dieną perėmė visus kasos dokumentus bei pinigus (2 t., b. l. 186).

Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 2018 m. rugsėjo 12 d. grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akto matyti, jog bendrovės kasoje rastas 45 436,09 Eur trūkumas.

V. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. bendrovės vadovui parašė paaiškinimą, kuriame pripažino, jog kasoje trūkstamus pinigus sumoje 45 436,09 Eur pasisavino, juos išleido savo reikmėms – atiduoti paskolas už namą, automobilį, pirko statybines medžiagas, baldus, automobilio atsargines dalis, kurą, dalį paimtų pinigų duodavo savo sūnui (1 t., b. l. 41).

Atlikus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta (1 t., b. l. 126-139, priedai 1 t., b. l. 140-200, 2 t., b. l. 1-178), kad pagal kasos knygos duomenis grynųjų pinigų likutis kasoje 48 234,32 Eur (keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai trisdešimt keturi eurai 32 ct), tačiau faktiškai patikrinus ir suskaičiavus grynuosius pinigus rasta 2798,23 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 23 ct). Trūkumas – keturiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt šeši eurai 09 ct (45 436,09 Eur). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimas Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (red. 2008-10-22 nutarimo Nr. 1071; red. 2017-12-18 nutarimo Nr. 1046) numato kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų ūkio subjektuose tvarką. 6 punkte nurodyta „<...>Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui<...>“ (2007-12-19 nutarimas Nr. 1360). Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės kasininkė neįforminusi kasos išlaidų orderių gryninosi pinigines lėšas, todėl faktiškas grynųjų pinigų likutis patikrinimo kasoje metu neatitiko su kasos knygoje įrašytu likučiu, t. y. tapo mažesnis 45 436,09 Eur. 22 punkte nurodyta „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“ (2010-06-02 nutarimas Nr. 671); 22 punkte nurodyta „Kasininkas atsako už jo priimtų pinigų saugumą ir nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“ (2017-12-18 nutarimas Nr. 1046). Iš pateiktos visiškos materialinės sutarties su kasininke V. K. ir kasininko įsipareigojimo matyti, kad V. K. prisiima visišką materialinę atsakomybę už bendrovės grynųjų pinigų priėmimą ir išdavimą iš bendrovės kasos. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės l. e. vadovo pareigas R. K. paaiškinime nurodė, kad 2013-2017 m. kasos inventorizacijos aktai nebuvo pateikti, nes nerasti dokumentai apie kasoje atliktas inventorizacijas.

Atlikusi tyrimą specialistė V. A. paaiškino (2 t., b. l. 189-192), kad įvertinus tai, jog tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje grynųjų pinigų inventorizacijos nebuvo atliekamos, dėl šios priežasties negalima nustatyti kokiu laikotarpiu atsirado grynųjų pinigų neatitikimas (tai yra skirtumas tarp inventorizacijos metu nustatytų faktinių likučių ir buhalterinės apskaitos duomenų).

Iš Sodros duomenų apie V. K. matyti, kad kaltinamoji (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje dirba nuo 1999 m. gegužės 17 d. (3 t., b. l. 5-6).

BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmė yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-499/2012, 2K-236/2017, 2K-56/2018). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Kaip nustatyta V. K. nuo 2001 m. sausio 2 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės kasininke, o 2002 m. rugsėjo 18 d. kaltinamoji pasirašė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį su žemės ūkio bendrovės administracija, kurioje prisiėmė visišką materialinę atsakomybę jeigu neužtikrins įmonės jai patikėtų materialinių vertybių saugumo, atsakomybę už bendrovės jai patikėtas pinigines vertybes kasoje, pasižadėjo laikytis kasos operacijų tvarkymo taisyklių ir atsakyti už jų pažeidimus (1 t., b. l. 36, 38), perėmė visus kasos dokumentus bei pinigus (2 t., b. l. 186). Šioje sutartyje be to, nurodyta ir tai, kad kaltinamoji, kaip bendrovės kasininkė, atsakinga už pinigų priėmimą, išmokėjimą, tvarkingą kasos knygos vedimą, ji įsipareigoja pinigus išduoti su vadovo ir vyr. buhalterio parašais. Taigi, kaip matyti iš pačios kaltinamosios parodymų, visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties turinio, V. K. puikiai žinojo savo pareigas ir atsakomybės ribas, suvokė savo darbines funkcijas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, kaip turi būti tvarkomi kasos dokumentai, kada ir kokiomis aplinkybėmis išduodami grynieji pinigai.

Tačiau žinodama savo pareigas ir atsakomybę, realiai disponuodama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pinigais, kaip prisipažino pati kaltinamoji, V. K. eilę metų, nuolat, iš kasos ėmė tam tikras pinigų sumas iš pradžių litais, o vėliau eurais. Kaltinamoji prisipažino paimtus pinigus išleidusi savo ir savo šeimos narių reikmėms. Abejoti tokiu V. K. prisipažinimu teismas neturi pagrindo. Žemės ūkio bendrovės kasoje buvo nustatytas pinigų trūkumas, o kaip matyti ir liudytojų N. D., R. S. parodymų, 2002 m. rugsėjo 18 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties, visi žemės ūkio kasoje esantys pinigai buvo patikėti būtent kaltinamajai, jos niekas nepavaduodavo, tik ji viena turėjo prieigą prie šių pinigų, raktą nuo patalpos, kurioje grynieji pinigai buvo laikomi. Todėl niekas kitas pinigų pasisavinti negalėjo. Abejoti grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akte nustatyta trūkstamų pinigų suma teismas tai pat neturi pagrindo, būtent tokią sumą nustatė ir tyrimą atlikusi specialistė.

Įvertinus tai kas paminėta, galima teigti, kad V. K., nesilaikydama Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų, eidama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės kasininkės pareigas ir savo pareigų pagrindu valdydama jai patikėtą turtą – pinigus, veikdama vieninga tyčia, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, tai yra žemės ūkio bendrovės pinigines lėšas sumoje 45 436,09 Eur. Kaltinamoji svetimą jai patikėtą turtą savinosi sistemingai, ilgą laiką, iš to paties šaltinio. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad jos nusikalstamus veiksmus siejo bendras nusikalstamas ketinimas, kurį apėmė vieninga tyčia ir kurie nutrūko tik atlikus kasoje esančių grynųjų pinigų patikrinimą. Kaltinamoji V. K. nusikalstamus veiksmus padarė, veikdama tiesiogine tyčia, nes puikiai žinodama ir suprasdama Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, reglamentuojančias kasoje esančių grynųjų pinigų išmokėjimą, atsakomybę už tokios tvarkos nesilaikymą, tokią tvarką pažeidė, siekdama svetimą turtą paversti savu, ir šį savo sumanymą įgyvendino.

Tokie V. K. nuskalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo Kodekso 183 straipsnio 2 dalį, kadangi jos pasisavinta pinigų suma – 45 436,09 Eur, teisingai laikoma didelės vertės turtu, nes viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis, Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 2 dalis).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Šis principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Kaltinamosios V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamoji kalta prisipažino ir gailisi tokią veiką padariusi. V. K. nuo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme nesislapstė, bendradarbiavo su teisėsaugos organais, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra našlė, liudytojo N. D. apibūdinta kaip iš esmės patikima darbuotoja, anksčiau neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta (buvo padariusi tik mažai pavojingą veiką, už ką jai pareikšta žodinė pastaba (3 t., b. l. 20)). Atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamoji, nors ir nedidelę žalos dalį – 4200 eurų (apie 10 % padarytos žalos), tačiau yra atlyginusi.

Skiriant bausmę turi būti įvertinta ir tai, kad veikos padarymui (nusikalstamo ketinimo susiformavimui ir tęsimui) įtakos turėjo ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės administracijos aplaidumas – bendrovėje, nors ir privaloma, tačiau nebuvo atliekamos grynųjų pinigų inventorizacijos, kas skatino kaltinamąją naudotis tokiu neveiklumu ir savintis vis didesnę grynųjų pinigų sumą. O tokia aplinkybė, kartu su visomis kitomis, nurodytomis šiame nuosprendyje, rodo tiek mažesnį pačios kaltinamosios (asmenybės) pavojingumą, tiek ir tai, kad veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai, susiklosčius eilei aplinkybių (mirus V. K. sutuoktiniui, kaltinamoji norėjo sukurti geresnį pragyvenimą vaikams, vienas kurių dar buvo mažametis (gim. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 2)), o bendrovėje nebuvo realios grynųjų pinigų inventorizacijos). V. K. padarytas nusikaltimas, nors yra sunkus, tačiau priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Taip pat atsižvelgtina ir į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teisėtą interesą greičiau gauti patirtos žalos atlyginimą (būdama laisvėje V. K. turėtų daugiau galimybių atlyginti savo nusikalstama veika padarytą žalą).

Atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas, kad kaltinamosios V. K. asmenybė bei kitos anksčiau šiame nuosprendyje paminėtos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji nėra tiek pavojinga visuomenei, kad būtų būtina jai skirti laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį (BK 62 straipsniui taikyti nėra tam numatytų sąlygų) ir paskiriant V. K. švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje – laisvės apribojimą 2 metų laikotarpiui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, V. K. tikslingiausia nustatyti tokius įpareigojimus: per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį civiliniam ieškovui atlyginti ne mažiau nei 20 000 Eur (tokia suma nustatyta įvertinus kaltinamosios realias galimybes: tikėtiną darbo užmokestį, kurį ji gali gauti įsidarbinusi, jos turimą turtą) nusikaltimu padarytos žalos; per vieno mėnesio laikotarpį įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtų įpareigojimų paskyrimas kaltinamajai užtikrintų tiek pačios kaltinamosios, tiek civilinio ieškovo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą.

Toks sprendimas neprieštarautų ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laisvės atėmimo bausmės skyrimas turėtų didesnį neigiamą poveikį, nei leistų pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje.

(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo padaryta 45 436,09 eurų turtinė žala. Bendrovė, pareikšdama civilinį ieškinį (1 t., b. l. 52), nurodė, kad V. K. 3300 eurų yra atlyginusi, todėl prašė priteisti 42 136,09 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamoji atlygino dar 900 eurų, likusi neatlyginta suma 41 236,09 Eur (3 t., b. l. 139). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi anksčiau šiame nuosprendyje pripažinta įrodyta, kad žala buvo padaryta dėl nusikalstamų kaltinamosios V. K. veiksmų, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės civilinis ieškinys 42 136,09 Eur sumai tenkintinas (BPK 115 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtos bausmės dydį sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, V. K. įpareigoti atlyginti ne mažiau kaip 20 000 Eur padarytos žalos, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. K. nurodytu laikotarpiu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento, V. K. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. K. 41 236,09 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis eurus 9 centus) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės naudai.

Pratęsti iki civilinio ieškinio įvykdymo laikiną V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimą į nekilnojamą turtą (13/16 dalis) – žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro:

- žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini);

- pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris : (duomenys neskelbtini);

- pastatas – ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini);

- pastatas – šiltnamis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini);

- pastatas – garažas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini);

- kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turėjusios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus 2019 m. gegužės 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir 2019 m. birželio 20 d. grąžintus laikinai einančiam (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovo pareigas R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti žemės ūkio bendrovėje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Gražys