Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl probuojamajam J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo kita auklėjamojo poveikio priemone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 19 d. teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas, kuriuo siūloma J. V. paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą - pakeisti kita auklėjamojo poveikio priemone – įspėjimu. Nurodo, jog J. V. nevykdė jam teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės ir nustatytu terminu neatliko nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.

Prokuroras prašo teikimo netenkinti. Nurodo, kad nors ir probacijos skyriaus teikimas yra tinkamas ir formaliai atitinka įstatymų numatytą tvarką, tačiau probuojamasis yra nepilnametis, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamąjį nusižengimą. Šiai dienai J. V. nedaro nusikalstamų veikų, nusižengimų ar administracinių nusižengimų, todėl prokuroro manymu, jis ir toliau laikysis įstatymų.

Probuojamasis J. V. ir jo gynėjas prašo teikimą tenkinti, pakeisti auklėjamojo poveikio priemonę, taikytą J. V., ir taikyti jam kitą auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, kadangi bylos medžiaga yra įrodyta, kad J. V. neįvykdė šio teismo įpareigojimo dėl savo sportinės veiklos ir sveikatos būklės. J. V. sutiko atlikti nemokamus darus, tačiau nevisiškai suprato jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės turinio. J. V. yra moksleivis, abiturientas, savo elgesiu po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nepadarė jokių grubių teisės pažeidimų, todėl prašo pakeisti auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, į įspėjimą.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus atstovė Ž. A. prašė teikimą tenkinti ir J. V. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, nes jis neįvykdė jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – neatliko nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą ir pakeičia auklėjamojo poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą pakeisti poveikio priemonę.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog priimant Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalyje padarymo J. V. paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti. Auklėjamojo poveikio priemonės pabaiga – 2018 m. birželio 14 d.. Probacijos tarnybos pateikta medžiaga ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, jog J. V. nuo 2017 m. gruodžio 28 d. įtrauktas į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos registrą, 2018 m. sausio 4 d. jis supažindintas su auklėjamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, galima teisine atsakomybe, jei nevykdys teismo paskirtų pareigų, sudarytas priežiūros planas. Priežiūros laikotarpiu J. V. netinkamai vykdė teismo paskirtą pareigą būti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., dėl ko probacijos skyrius 2018 m. vasario 27 d. teikimu kreipėsi į teismą dėl auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo kita auklėjamojo poveikio priemone. 2018 m. kovo 23 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi, patikslinta 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, tenkintas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl J. V. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo kita auklėjamojo poveikio priemone. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi J. V. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti, pakeista į auklėjamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, dirbant po 20 valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, kurios vykdymo pradžia skaičiuotina nuo 2018 m. balandžio 20 d.. Iš Palangos miesto globos namų pateikto informacinio pranešimo matyti, kad pagal probacijos skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nukreipimą J. V. į Palangos miesto globos namus dėl neatlygintų darbų atlikimo iki 2018 m. liepos 19 d. neatvyko. Iš byloje esančios medžiagos matyti, J. V. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, be to, jis profesionaliai sportuoja - atstovauja krepšinio klubą (duomenys neskelbtini), rungtyniaujantį Nacionalinėje krepšinio lygoje.

Pažymėtina, kad pagal BK 89 straipsnio 1 dalį dėl nevykdymo ar netinkamo auklėjamojo poveikio priemonių vykdymo nepilnametis kontroliuojančių jo elgesį institucijų turi būti ne mažiau kaip du kartus raštu oficialiai įspėtas, ir tik tada, kai nepilnametis nereaguoja į tokius įspėjimus, teismas, remdamasis tokių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Šiuo nagrinėjamu atveju, J. V. teismui pateiktoje asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. V. dėl auklėjamojo poveikio priemonės - nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų nevykdymo, probacijos skyriaus būtų buvęs raštu oficialiai įspėtas ne mažiau kaip du kartus, kaip tai numato BK 89 straipsnio 1 dalis, todėl vien jau ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą, probacijos skyriaus teikimo netenkinti.

Teismas, nagrinėdamas kontroliuojančių institucijų teikimą dėl nepilnamečio elgesio, turi įsitikinti, ar nepilnametis turėjo galimybę įvykdyti jam paskirtas poveikio priemones. Tiek iš pateiktos J. V. asmens bylos, tiek iš teismo posėdžio metu jo nurodytų aplinkybių matyti, kad jis nevykdė auklėjamojo poveikio priemonės skirto įpareigojimo, neatliko nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. J. V. rašytiniame paaiškinime probacijos skyriaus pareigūnams bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis negalėjo atlikti nemokamų darbų globos namuose, nes sirgo, o vėliau jam prasidėjo krepšinio treniruotės, be to, šiuo metu atlikti nemokamų darbų neturėtų galimybės dėl savo užimtumo mokantis ir sportuojant. Iš J. V. paaiškinimo teismo posėdžio metu, įvertinus pirmiau aptartus byloje esančius duomenis, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad J. V. jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės neįvykdė piktybiškai.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo bei jų pakeitimo, būtina skirti dėmesį ne tiek pačiam nubaudimui, kiek jauno žmogaus asmenybės korekcijai ir tolesnei jo integracijai į pozityvią mikrosocialinę aplinką.

Teismas įvertinęs tai, kad J. V. yra moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini), profesionaliai sportuoja, neteistas, jis buvo įtariamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, po 2018 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės paskyrimo, probacijos sąlygų nepažeidė, nepadarė naujų administracinių nusižengimų, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, kad J. V. veiksmuose nėra piktybiškumo, o iš teisme duotų J. V. paaiškinimų matyti, jog išvadas dėl savo neteisėto elgesio praeityje jis padarė ir yra pasiryžęs laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, taip pat atsižvelgus į tai, kad 2018 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės terminas baigėsi 2018 m. liepos 20 d., teismas sprendžia, jog šiuo atveju probacijos skyriaus teikimo tenkinti nėra pagrindo.

Visgi, teismas atkreipia J. V. dėmesį į tai, kad jis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, laikytis įstatymų, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir daugiau nebenusikalsti, nes bet koks naujas teisės pažeidimas, ypatingai padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti asmenų, net ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, daromų nusižengimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuostatas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsniu, 89 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimo dėl J. V. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo kita auklėjamojo poveikio priemone netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.