Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, iš dalies jas sudedant, ir I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, visiškai ar iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš I. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 189 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt devyni eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš I. K. nepriteistos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimų nekelia, tačiau nesutinka su paskirta bausme, prašo paskirtą bausmę švelninti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

5. Sprendžiant klausimą dėl I. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam I. K. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 45 parų arešto bausmė yra teisinga. Vertinant I. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į I. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į stadiją – nusikalstama veika baigta, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jam inkriminuotą nusikalsttamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka dėl vagysčių iš parduotuvių. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydį nustatė maksimalų galimą skirti už baudžiamuosius nusižengimus. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam pripažinus kaltę, pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu.

8. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl I. K. skirtinos bausmės dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad I. K.. praeityje teistas 13 kartų (veikos padarymo metu 12 kartų), iš jų 8 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas. Analizuojamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praėjus septyniems mėnesiams po to, kai buvo išrašytas iš probuojamųjų asmenų registro, pasibaigus lygtinio paleidimo laikui dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kaip jau minėta, I. K. taip pat eilę kartų baustas ir administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka. Deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, jog gali ir nori sumokėti žalą niekuo nepatvirtinti, duomenų apie žalos atlyginimą nepateikta. Nors praeityje I. K. buvo skiriamos viešųjų darbų, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmąsias nusikalstamas veikas I. K. pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis baudžiamasis nusižengimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi griežtėti, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. K. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšis – areštą, ir nustatė teisingą jos dydį.

11. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Teisingai ir pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrino, iš dalies sudedant, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme. Pridedama dalis parinkta taip pat pagrįstai ir teisingai. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus I. K. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę I. K. mažinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.