Alytaus apylinkės teismo sprendimas

asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ir iš dalies veiksniu, D. M., jo atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

institucijos, duodančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei S. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl D. M. pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir neveiksniu tam tikrose srityse suinteresuotiems asmenims D. M., institucija, duodanti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

0 pareiškimas tenkinamas iš dalies.

1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2 Dėl D. M. pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse

7. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos ir medicininių dokumentų matyti, kad D. M. nustatyta (duomenys neskelbtini). Nuo mažens (duomenys neskelbtini), 1986 m. nustatyta (duomenys neskelbtini). Konsultuotas KMUK, nustatytas (duomenys neskelbtini). 1999 m. nustatytas (duomenys neskelbtini). Kontaktas pakankamas, tačiau į klausimus atsako trumpai, keliais žodžiais, moka skaičiuoti iki 10. Skaitymo įgūdžiai riboti. Intelektiniai gebėjimai defektyvūs, todėl socialinio funkcionavimo galimybės nėra pilnavertiškos, dažnai reikia kitų asmenų pagalbos. (CBP-2214). D. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas iki 2046 m. liepos 20 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 22). Byloje pateikta VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos 2020 m. kovo 12 d. išvada Nr. 101 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, iš kurios matyti, kad D. M. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje (maisto produktų įsigijimas, mokesčiai už komunalines paslaugas ir pan.), kadangi asmuo gali nueiti į parduotuvę ir nusipirkti maisto. D. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimo valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir pan. D. M. iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba gali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas), kadangi ne visada supranta kada reikia nusiprausti ir kaip pasirūpinti savo sveikata ir kaip pasirūpinti savo sveikata. Šioje srityje padeda jo tėtis. D. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). D. M. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus politinių teisių įgyvendinimo srityje. Jis žino, kas yra Lietuvos prezidentas, dažnai seka žinias, domisi naujienomis, tačiau sunkiai susigaudytų, kur reikia balsuoti, jam butų sunku nuvykti į reikiamą vietą. Šioje srityje asmeniui padeda jo tėtis. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad asmuo savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, dėl negalios skaičiuoti moka 10 ribose, moka suskaičiuoti skaičiuotuvo pagalba telefone. Skaityti moka, tačiau skaito sunkiai, sunkiai suvokia ką perskaitė. Sudėtingesnių tekstų ir instrukcijų nesupranta. Asmeniu rūpinasi ir jam padeda jo tėvas A. M..

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis, 471 straipsnio 1 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pagal CK 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

9. Psichikos sutrikimas / psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

10. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu tam tikroje srityje iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

11. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. D. M. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti, 2020 m. birželio 2 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 28 – 30). Pagal 2020 m. liepos 13 d. liepos 17 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 pateiktas išvadas, D. M. konstatuota įgyta (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos sutrikimo pobūdį D. M. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). D. M. gali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juo valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiai buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.). D. M. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juo valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje. D. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 34 – 40).

12. Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu D. M. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta ekspertų išvada bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Išvadoje išsamiai ir visapusiškai ištirta D. M. psichikos būklė.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Pažymėtina tai, kad reikšmingą vaidmenį neveiksnumo instituto modernizavimo procese atlieka Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas savo praktiką. Visišką asmens veiksnumo apribojimą EŽTT laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (dėl nurodytų principų žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Savo ruožtu „kokybiniai“ reikalavimai, susiję su asmens psichiniu sutrikimu, suponuoja tam tikrus reikalavimus nacionalinei teisei, kurioje turėtų būti įtvirtintos „tarpinės“ situacijos tarp veiksnumo ir neveiksnumo. EŽTT yra kritikavęs valstybių teisines sistemas, neįtvirtinančias tokios galimybės (žr. cituotą Shtukaturov v. Russia).

14. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens D. M., socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens D. M. psichikos būklei, jis pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksniu tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai ir kuriose jis nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens D. M. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jo amžių, elgseną šiuo metu, jo gebėjimus, taip pat į keliamą grėsmę sau, kadangi jis būdamas nekritiškas savo elgesiui, gali save susižaloti, kelti grėsmę kitiems asmenims. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad D. M. tam tikrose srityse reikalinga pagalba, jis savarankiškai nesugeba savimi pasirūpinti. Taigi, teismas sutinka su eksperto išvada, kad ekspertizės akte nurodytoje srityje D. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o būtent asmeninių neturtinių santykių srityje – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, todėl šioje srityje jis pripažįstamas neveiksniu. Nustatyta, kad D. M. pagal psichikos sveikatos būklę iš dalies negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritis: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo sritis, kuriose D. M. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Dėl globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo

15. CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būt išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo sprendimu pripažinus D. M. neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, sprendžiamas klausimas dėl rūpybos bei globos nustatymo ir rūpintojo bei globėjo paskyrimo.

16. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato CK 3 knygos normos (CK 2.11 straipsnio 1 dalis) Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu. Šiais atvejais neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens sandorių sudarymui mutatis mutandis taikomos šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sandorių sudarymą. (CK 2.11 straipsnio 2 dalis). Pilnametis ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles (CK 2.11 straipsnio 4 dalis). Ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje (CK 2.11 straipsnio 7 dalis).

17. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad D. M. konstatuota įgyta (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos sutrikimo pobūdį D. M. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). D. M. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiai buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.). D. M. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamu sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančia jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo srityje. D. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 34 – 40). A. M. yra D. M. tėvas. Socialinės paramos skyrius pateiktoje išvadoje (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 63) siūlo A. M. skirti D. M. globėju ir turto administratoriumi. A. M. sutinka būti D. M. globėju bei rūpintoju ir turto administratoriumi. A. M. neteistas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 66), administracine tvarka nebaustas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 67), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 64).

18. CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad D. M. neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau gauna socialinę išmoką, taip pat nėra priėmęs palikimo po motinos mirties, notarei kilus įtarimų, kad jis negali atlikti notarinių veiksmų, todėl turtui skiriamas turto administratorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.245 straipsnio 1 dalis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

19. Pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadą bei kitus byloje surinktus rašytinius duomenis – A. M. sutikimą būti globėju, jo sveikatos būklę, jo moralines – dorovines savybes, D. M. gyvenimo ir buities sąlygas, jog A. M. priežiūra yra tinkama, tarpusavio santykius, darytina išvada, kad A. M. yra tinkamas būti D. M., kuris tam tikrose srityse pripažintas neveiksniu, globėju, bei srityse, kuriose D. M. pripažintas ribotai veiksniu – rūpintoju, todėl D. M., kuris tam tikrose srityse pripažintas neveiksniu, nustatytina globa, o srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu – rūpyba, jo globėju/rūpintoju skiriamas A. M. (CK 3.238 straipsnis, 3.239 straipsnis, 3.242 straipsnis).

20. Suinteresuotam asmeniui A. M. išaiškintinos globėjo teisės ir pareigos, nurodant, kad globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus tam tikroje srityje be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius tam tikroje srityje (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas (rūpintojas) netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas (rūpintojas) privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas (rūpintojas) privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

21. Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500,00 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams (CK 4.243 straipsnio 1, 2 dalys). Administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus (CK. 4.244 straipsnio 2 dalis).

22. Sprendimo dalis dėl globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis 1 dalis).

23. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes pareiškėjas A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-19-T-5586-469 yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šios išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Pripažinti suinteresuotą asmenį D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Pripažinti suinteresuotą asmenį D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu turtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Nustatyti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu.

Nustatyti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybą asmeninių turtinių santykių srityse, kuriose asmuo pripažintas ribotai veiksniu.

Paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį Parko (duomenys neskelbtini), D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju toje srityse, kuriose D. M. pripažintas neveiksniu, bei rūpintoju, tose srityse, kuriose D. M. pripažintas ribotai veiksniu, ir turto administratoriumi.

Atmesti kitą pareiškimo dalį.

Išsiųsti teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.