- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-575-1115-08
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas 2007 m. kovo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Femijas“ direktoriui R. K. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad R. K. , dirbdamas UAB “Femijas” direktoriumi darbuotojai O. K. nuo 2006-09-04 iki 2007-01-09 išmokėjo 1425,10 Lt (09 mėn. – 440 Lt; 10 mėn. – 381,70 Lt; 11 mėn. – 301,70 Lt; 12 mėn. – 301,70 Lt) neapskaityto darbo užmokesčio, tuo pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. prašė administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad bendrovėje neapskaityti pinigai nebuvo mokami, tame tarpe ir O. K. .
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu nutarė R. K. pripažinti kaltu pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. ir paskirti 15000 Lt baudą. Įvertinęs bylos įrodymus teismas konstatavo, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. Sutinkamai su UAB “Femijas” direktoriaus pareiginiais nuostatais, R. K. yra atsakingas už bendrovės buhalterinę apskaitą, darbo santykių kontrolę. Teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo medžiagos matyti, kad O. K. nuo 2006-09-04 iki 2007-01-09 šalia oficialaus atlyginimo, buvo išmokėta 1425,1 Lt darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teismo manymu pažyma atspindėjo tikrąją padėtį ir yra pagrįsta. Liudytoja O. K. patvirtino pažymoje išdėstytas aplinkybes. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti šia liudytoja, nes jos parodymai nuoseklūs, logiški. Ji kategoriškai parodė, kad už dalį darbo užmokesčio, t.y. už 1425,10 Lt ji apskaitos dokumentuose nepasirašydavo. Teismas atmetė R. K. paaiškinimus, kad O. K. jį apkalba iš keršto, nes tai nėra įrodyta. O. K. iš darbo buvo atleista savo noru. Liudytojas H. S. nepaneigė O. K. parodymų, nes jis kalbėjo tik apie jam mokamą atlyginimą. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. nesuprato savo kaltės, nėra nuoširdus.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino įrodymus, netinkamai nustatė faktus. Teismas nepagrįstai jo kaltę konstatavo remiantis vien tik liudytojos O. K. parodymais ir Operatyvaus patikrinimo medžiaga, kuri surašyta taip pat pagal šios liudytojos parodymus. Teismas nerašė posėdžio protokolo, todėl nėra galimybės patikrinti liudytojos duotų parodymų tikrumo. Neteisingai teismas nurodė, kad O. K. parodymai yra nuoseklūs ir logiški. Apelianto teigimu, ši liudytoja iš pradžių teigė neprisimenanti, kiek jai buvo išmokėta nepaskaityto darbo užmokesčio, o vėliau jau nurodė tikslią sumą – 1425,10 Lt. Nepagrįstai byloje nebuvo tiriami rašytiniai įrodymai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartys, grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinantys buhalteriniai dokumentai. Teismas nepagrįstai atmetė H. S. parodymus. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas prielaidomis, o ne įrodymais. Apeliantas taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta konkreti teisės pažeidimo padarymo data (nurodyta, kad neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas 2006 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais). Šiuo atveju, pagal ATPK 35 str. nuostatas, administracinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 30 d. Teismas su byloje priimtu 2007-06-07 nutarimu pratęsti nuobaudos skyrimo terminą proceso šalių nesupažindino, o ši aplinkybė paaiškėjo tik 2007 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje, o tai kelia abejonių, ar terminas buvo pratęstas laiku. Apeliantas pažymi, kad bet kuriuo atveju dėl dalies pareikšto kaltinimo ATPK 35 str. numatytas terminas buvo pasibaigęs teismui priimant nutarimą pratęsti šį terminą. Jis negali būt baudžiamas už neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą 2006 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojos O. K. parodymai yra nuoseklūs ir nesikeitė. Pažeidėjo procesinės teisės šioje byloje nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies redakcija (1999 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. VIII-1486 redakcija galiojusi iki 2008 m. liepos 17 d.) nustatė, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, yra nurodęs, kad šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija vertina, kad tokios įstatymo taikymo praktikos turėtų būti laikomasi nagrinėjant ir kitas analogiškas bylas.
Šiuo atveju kaltinimas R. K. yra grindžiamas tik liudytojos, buvusios UAB „Femijas“ darbuotojos, O. K. parodymais. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą byloje nėra. Atlikę operatyvų patikrinimą mokesčių administratoriaus pareigūnai neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto neužfiksavo – jo metu buvo atliktas kontrolinis pirkimas (b.l. 3), tačiau nei šis veiksmas, nei jo rezultatai niekaip nėra susiję su šioje byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojos O. K. parodymais abejoti nėra pagrindo, tačiau byloje neabejotinai yra patvirtinta šios liudytojos ir R. K. konfliktinė situacija, kurios aplinkybių liudytoja teisme neatskleidė (b.l. 109). Taip pat liudytoja teisme patvirtino, kad ji yra nuo 2007 m. sausio 9 d. atleista iš darbo ne pagal jos prašymą, kaip nurodyta darbo sutarčių registravimo žurnale (b.l. 11), o darbdavio iniciatyva dėl kelių priežasčių, kurios jai nebuvo iki galo paaiškintos (b.l. 109). Į mokesčių inspekciją dėl buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo O. K. kreipėsi tik po to, kai buvo atleista iš darbo (2007-01-16). Taigi O. K. parodymai negali būti pripažinti objektyviais dėl buvusios konfliktinės situacijos su atsakomybėn traukiamu asmeniu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. neigia UAB „Femijas“ buhalterinėje apskaitoje nepaskaityto darbo užmokesčio mokėjimą O. K. . Be to, institucijos atstovas teisme parodė, jog tiriant bylą buvo apklausti ir kiti įmonės darbuotojai, bet jie neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto nepatvirtino (b.l. 108). Taigi bylai reikšmingi faktai negali būti laikomi nustatytais abejonių nekeliančiais įrodymais.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai konstatuoti R. K. kaltę ir taikyti jam ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinę atsakomybę. Byloje esančios abejonės dėl R. K. kaltės nėra pašalintos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.